Dovilas Petkus. Kas ir kaip balsavo dėl „civilinių sąjungų“ svarstymo Seime: kam sakyti ačiū, o ką raginti prisiminti pažadus rinkėjams?

Dovilas Petkus. Kas ir kaip balsavo dėl „civilinių sąjungų“ svarstymo Seime: kam sakyti ačiū, o ką raginti prisiminti pažadus rinkėjams?

laikmetis.lt

Ketvirtadienį Seimas žengė pirmą žingsnį Lietuvoje įteisinant civilines sąjungas, leidžiančias homoseksualioms poroms įteisinti partnerystei prilygstančius ryšius ir įsivaikinti vaikus.

Laukiant dar dviem balsavimams iš kurių pirmasis turėtų vykti birželio 21 d. Verta atkreipti dėmesį į tuos Seimo narius, kurie pasipriešino valdančiųjų spaudimui palaikyti civilinių sąjungų projektą ir įvardinti asmenis, kurių balsas gali tapti lemtingu, įteisinant tokį įstatymą Lietuvoje.

Daugiau

Asta Višinskaitė-Katutė. Gal kas nors galėtų atsakyti, kas yra ne taip su TS-LKD?

Asta Višinskaitė-Katutė. Gal kas nors galėtų atsakyti, kas yra ne taip su TS-LKD?

Gal kas nors galėtų atsakyti, kas yra ne taip su TS-LKD? Pastoviai pasiklydę tarp savokų, pavadinimų ir savęs pozicionavimo vertybiškai priešingose nei yra realiai,  barikadų pusėse.

M. Navickienei frazės apie moteriškus pokalbius – baisusis šovinizmas, J. Sejonienė Lietuvoje įžiūri netoli milijono homoseksualų… Pati partija, kurios pavadinime yra žodis “krikščionių”, subalsuoja už žmogaus gyvybės naikinimo legalizavimą (Pagalbinio apvaisinimo įst. pakeitimai), save praktikuojančiais katalikais pristatantys partiečiai palaiko prigimtinės šeimos sampratos keitimą, kas ateityje lems krikščioniško požiūrio represavimą įstatymais.

Daugiau

Danutė Šepetytė. Kam Seimui valdžia, jei jis neturi fantazijos…

Po to, kai dramatiškai užsibaigė iniciatyva, palaidojusi (bent kol kas) šansą spręsti svarbiausius valstybei klausimus referendumu, kai paaiškėjo, kad teisė į žodžio ir susirinkimų laisvę priklauso nuo valdžios malonės (tą parodė draudimas Šeimų sąjūdžiui rinktis Vingio parke ir leidimas rengti akcijai, skirtai palaikyti LGBT, Katedros aikštėje), eksparlamentarų klubo prezidentas Henrikas ŽUKAUSKAS ramina: šitoji valdžia pati sau kasa duobę.

– Sakot, siūlytumėt Seimui Žmogaus teisių komitetą pervadinti LGBT teisių komitetu?

Daugiau

Leonas Kerosierius. VERSLO NAIKINIMO   POLITIKOS VIRTUOZAI

ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“ 

     „ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS 

L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, tel+370 674 38465, e. p. leonaslabora@gmail.com   

Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai

LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen 

LR Ministrui Pirmininkei Ingridai Šimonytei

LR Aplinkos ministrui Simonui Gentvilui

LR Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui

Daugiau

PRO VITA ©  ŽINIOS Nr.19  (2022) Слава Україні! Героям слава!

Parengė Robertas Skrinskas Eina nuo 2000 m. News you can trust since 2000
http://provita.medianewsonline.com/
Skirtingų kontraceptinių priemonių pliusai ir minusai: padės apsispręsti,
kuri iš jų jums tinka labiausiai.
https://www.delfi.lt/seima/sveikata/skirtingu-kontraceptiniu-priemoniu-plius
ai-ir-minusai-pades-apsispresti-kuri-is-ju-jums-tinka-labiausiai.d?id=902696

51 P.S. Kontraceptinių priemonių naudojimas yra sunki nuodėmė.
***

Daugiau

Jūratė Laučiūtė. Apie Liudvikos Pociūnienės „vertybes ir niekšybes“

Jūratė Laučiūtė. Apie Liudvikos Pociūnienės „vertybes ir niekšybes“

Autorė yra kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė

Atsitiko taip, kad feisbuko prižiūrėtojas užblokavo mane, aiškindamas: „Negalite skelbti įrašų ir komentuoti 3 d. Pakartotinai pažeidus bendruomenės standartus paskyrai gali būti taikomi papildomi apribojimai“.

Kad man neliktų neaiškumų, už ką esu nubausta, „prižiūrėtojas“ paslaugiai pacitavo mano tekstą, kuris susilaukė tokio „aukšto“ įvertinimo.

Daugiau

Zigmas Vaišvila – Lietuvos valdžia mus stumia į pražūtį

Penktadienį (gegužės 13 d.) Seime buvo surengta Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės (PRIG) spaudos konferencija. Nors anonse buvo žadama, kad joje dalyvaus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai bei PRIG koordinatoriai, salėje pasirodė vienintelis signataras – Zigmas Vaišvila. Pagrindinis spaudos konferencijos klausimas buvo – ar mums tikrai rūpi mūsų konstitucinės teisės, ar mes tikrai patenkinti tuo, kas vyksta Lietuvoje?

Daugiau

Vytautas RADŽVILAS: „Švelniosios denacifikacijos“ grėsmės

Rusijos įvykdytas Ukrainos užpuolimas ne tik negrįžtamai pakeitė geopolitinę ir saugumo padėtį visame pasaulyje. Nėra abejonių, kad globalizmo era baigiasi.

Ateina regioninių galios centrų laikas. Kokia bus nauja geopolitinė pasaulio sankloda ir galios centrų konfigūracija – paaiškės dar negreitai. ES taip pat nebebus tokia, kokia buvo iki šiol: ilgametis Prancūzijos ir Vokietijos dvilypumas ir veidmainystė de facto kuriant karinę ir politinę sąjungą su Rusija, kaip ir akivaizdus mėginimas drauge su ja sunaikinti Ukrainos valstybę per Minsko susitarimus, o dabar iš esmės sabotuojant karinę pagalbą, niekada nebus pamiršti. Lietuvai teks ieškoti kuo saugesnės vietos būsimojoje tarptautinėje geopolitinėje ir saugumo sistemoje. Taip pat iš naujo apsibrėžti santykius su ES. Tačiau tą vietą įmanoma sėkmingai surasti, o minėtus santykius tinkamai apsibrėžti tik atsakingai apmąsčius per tris dešimtmečius nueitą kelią ir išmokus kai kurias pamokas.

Daugiau

Vidmantas Misevičius. Šeimų maršo akcentai: „Negerai, kai valstybę valdo vištgaidžiai”

Nepaisant valdžios ir jai tarnaujančios sisteminės žiniasklaidos bei įvairių įtakotukų drabstymosi purvais ir grasinimais, Didysis Šeimos gynimo maršas 2022 ne tik įvyko, bet ir sutraukė daugybę pasisakančių už tradicines, konstituciškai įteisintas, vertybes. Kaip organizatoriai ir žadėjo, tai buvo ne tiek politinis renginys, kiek didelė, draugiška šeimų iškyla. Žmones ne skaldanti, o vienijanti šventė.

Scenoje – žinomi veidai

Renginys prasidėjo Lietuvos himno giedojimu, kuriam akompanavo smuikininkas Vilhelmas Čepinskas, vėliau pasirodęs scenoje kartu su sutuoktine Viktorija.

Daugiau

Janina Survilaitė: “Ką Lietuvai primena Gegužės 9-ji?”

Lietuvos  istorijoje „išeiviai“ ir „emigrantai“ 21-me amžiuje įgavo  prieštaringas spalvas. Antrasis pasaulinis karas – yra padarinys geležinės sienos, 50metų negailestingai atskyrusios dvi tautos dalis. Atgimus Lietuvai, susipažinome su nuo Lietuvos atplėšta išeivija, sovietinėje mokykloje  vadinamą tėvynės išdavikų vardais. 

“77-osios Antrojo pasaulinio karo metinės sutinkamos “klaidinga samprata”, rašo Vokietijos “Bund”(2022-05-06) žunalistė. Karas Ukrainoje parduodamas, kaip karo prieš fašizmą ir nacius tęsinys… “Rusų tauta įstumiama į krizę… Vyksta pokyčiai Vokietijos Atminties ir tapatybės kultūroje”… Prie Raudonosios armijos paminklų Berlyne prirašinėjami antisemitinai šūkiai…

Daugiau