Aktualijos

Jūratė Laučiūtė. Sugrįžo…

Written by Redakcija · 2 min read

Jūratė Laučiūtė. Sugrįžo…

Klausausi, stebiu, kaip palaipsniui vis labiau įsiūbuojama kampanija susidorojimo su tais, kurie rašo ir kalba ne tai, ką „leidžia“ paslaptinga, demokratiškai nerinkta, tautos pasitikėjimo mandato negavusi galia, ir išgyvenu kažkokį „déjà vu“…

Iš pradžių paskelbiamas individalus laiškas apie išaiškintą „liaudies priešą“. 

Paskui pasipila (darbo kolektyvų) laiškai su kolektyvų parašais, reikalaujantys sudoroti, nubausti, išvaryti nuo generalinės linijos nukrypusį kolegą (pvz., profesorių  Vytautą Radžvilą, profesorių V. Rakutį, V. Valiušaitį ar kitą mokslininką, tyrėją), Seimo narį (čia dažniausiai ant adatos smaigalio pasmeigiamas Petras Gražulis), bendrapartietį (toje srityje didžiausią patirtį sukaupė konservatoriai)…

Kažkas jau girdėta, matyta, savo kailiu pergyventa, bet juk tai buvo seniai seniai, ir jau turėjo būti negrįžtamai palaidota. Bet ne. Sugrįžo. Vieniems atrodo taip yra dėl to, kad nebuvo atlikta liustracija… Galbūt. Bet, mano nuomone, dar ir dėl to, kad Lietuvoje nebuvo sunaikintas visuomeninis pelėsis – socialinė, ekonominė neteisybė, korupcija, nepotizmas, –  kuriame vėl atsigavo ir išvešėjo tokia šlykštynė kaip pavydas ir godumas. Pavyduoliai ir buki karjeristai buvo ir tebėra ištikimiausi kailį persidažiusios KGB patarnautojai ir kartu tas rezervas, kuris nuolat papildo KGB gretas kovai su savarankiškai protaujančiomis asmenybėmis. 

Pradėta buvo nuo švietimo reformos, kurios pagrindinis tikslas, pasirodo, buvo naikinti istorinę ir kultūrinę atmintį, paveldą, patriotizmą, visa tai, dėl ko lietuviai būrėsi į Sąjūdį ir kas juos įkvėpė pasipriešinti SSSR. Kaip parodė SSSR pavyzdys,  ekonominis nuosmukis, esant gyvai kultūrai ir aukštam mokslo, švietimo lygiui, tautos nesunaikina. Tautą naikina neraštingumas, prastas išsilavinimas, žema kultūra, kurios „viršūnė“ – Eurovizija ir „Vamzdis“ Neries krantinėje ar „pliažas“ Vilniaus centrinėje aikštėje.

Manote, jog ES su Briuseliu, gal lenkai su Tomaševskiu ar Zuroffo žydai trukdo lietuviams klestėti Lietuvoje? Ne, mus žlugdo pačių lietuvių  išsirinktos valdžios bukumas, padaugintas iš aplinkoje klestinčio pavydo ir gobšumo. Kas, sakykit, sugalvojo Lietuvoje esant karantinui ir nekompiuterizuotai vyresnio amžiaus žmonių skaitlingai masei, skelbti gyventojų surašinėjimą internetu, ir dar klausiant jų tokių jautrių dalykų kaip išpažįstama religija? Kai tokiu valdžios žioplumu suskato pasinaudoti anaiptol nežioplas pan Tomaševski, dabar kai kas atsipeikėjo, raunasi plaukus ir šaukia, kad Tomaševskis „negeras“, užuot išsiaiškinus, kas (juk tikrai ne Gražulis, ne Radžvilas, ne Valiušaitis su visu Genocido tyrimo centru) tikrasis tos nesąmonės autorius ir pareikalavus būtent jį „kalti ant kryžiaus“. O Tomaševskis elgiasi pagal lietuvišką mįslę ar patarlę: „Kabo kabikas – tupi tupikas. Jei kabikas nekabėtų, tai tupikas netupėtų“. Nebūtų kvailų valdžios nutarimų, nebūtų erdvės Tomaševskio „veiklai“.
 
Bet ne, užuot išviešinus tikruosius kvailų nutarimų ir sprendimų autorius, eiliniai žmonės kiršinamės su lenkais ar su žydais, o tie žmonės, kurių pareiga (ir suteikta galia) būtų apsaugoti visuomenę nuo kvailių ir/ar kenkėjų, kiršintojų, patys įsitraukia į Lietuvai nenaudingus kažkieno primestus žaidimus, taip greitindami mūsų valstybės moralinį krachą.

Kas trukdo valstybės saugumo organams, o gal ir prezidentūros atstovams perspėti ponią Kuklianską, kad ji, skelbdama netiesą, jog Lietuvoje kažkas „neigia Holokaustą“, drumsčia visuomenės ramybę ir kiršina tarpusavyje skirtingų tautybių ir įsitikinimų žmones? Juk atlyginimą jiems moka ne Izraelis, ne Briuselis, o Lietuva… Nors ką aš bežinau… Juk formaliai LRT žurnalistai atlyginimą irgi gauna iš valstybės biudžeto, bet anaiptol ne visi dirba Lietuvai…