Dėl Zigmo Vaišvilos skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo

ELEKTRONINIO DOKUMENTO NUORAŠAS 

Administracinė byla Nr. R-14-822/2022 Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00043-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 58.2 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS 

NUTARTIS  2022 m. balandžio 27 d. , Vilnius 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Zalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Zigmo Vaišvilos skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, 

nustatė: 

Pareiškėjas Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Zigmas Vaišvila (toliau – ir pareiškėjas) 2022 m. balandžio 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 2-219(2.6) (toliau – ir Sprendimas) ir sustabdyti Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės, įregistruotos VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170, vykdomą piliečių referendumo iniciatyvos vykdymą iki pasibaigs nepaprastoji padėtis Lietuvos Respublikoje, įvesta 2022 m. vasario 24 d. Pareiškėjas taip pat prašo i reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo stabdyti šio piliečių referendumo iniciatyvos vykdymą. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. 

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. KT135-N11/2020 pripažino, jog Lietuvos Respublikos referendumo istatymas (2018 m. gruodžio 20 d. istatymo Nr. XIII-1830 redakcija) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal formą – Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktui, ir nurodė, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi būti paskelbtas 2021 m. liepos 1 d. Taigi, nuo 2021 m. liepos 1 d. Referendumo įstatymas nebegali būti taikomas, o šiuo metu įstatymų leidėjas nėra priėmęs naujo Referendumo konstitucinio įstatymo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju taikytini bendrieji skundo padavimo administraciniam teismui reikalavimai, įtvirtini Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ), be kita ko, šio įstatymo 24 straipsnyje. 

Pareiškėjo skundas iš esmės atitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus, todėl priimamas nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. 

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. 

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia iš esmės tuo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, 2022 m. balandžio 20 d. pasibaigs nustatytas terminas piliečių referendumo iniciatyvos vykdymui, todėl teismo sprendimo šioje byloje igyvendinimas bus esmingai apsunkintas ar net neįvykdomas, nes atsirastų dviprasmybė dėl to, ar 2022 m. balandžio 20 d. pasibaigus teismo nustatytam terminui dėl šios referendumo iniciatyvos vykdymo ir nepaprastajai padėčiai Lietuvos Respublikoje, galima bus atnaujinti ir tęsti šios referendumo iniciatyvos vykdymą, jeigu teismas tenkintų skundą. Prašo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktuose numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones. 

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmestinas. 

Pažymėtina, kad VRK pareiškėjo skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą VRK stabdyti politinę kampaniją iki pasibaigs nepaprastoji padėtis Lietuvos Respublikoje: neįskaityti nepaprastosios padėties laiko į šios referendumo iniciatyvos vykdymui skirtą 6 mėnesių terminą. 

Teisėjų kolegijos vertinimu, pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, skundo reikalavimas faktiškai būtų patenkintas, t. y. ginčas šioje dalyje būtų išspręstas iš esmės, todėl pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai neatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirties ir tikslo, šalių pusiausvyros bei proporcingumo principų. Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. o 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarti administracinėje byloje Nr. eAS-643-968/2021). 

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas tik abstrakčiai ir deklaratyviai užsimena apie galinčias kilti neigiamas pasekmes, t. y. jis neįrodė neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės. Pabrėžtina, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017). 

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip matyti iš pareiškėjo su skundu pateiktų dokumentų, terminas piliečių referendumo iniciatyvos vykdymui jau yra pasibaigęs. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 124 ir 125 straipsniais, teisėjų kolegija 

nutaria: 

Priimti pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Zigmo Vaišvilos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Netenkinti pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Zigmo Vaišvilos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. 

Bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2022 m. gegužės 11 d. 13 val.  Telefonu, faksu ar kitomis ryšio priemonėmis informuoti pareiškėją ir atsakovą apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. 

Išsiųsti atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškėjo skundo ir šios nutarties nuorašus bei įpareigoti atsakovą iki 2022 m. gegužės 6 d. pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą bei visus turimus su pareiškėjo skundu susijusius dokumentus. 

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai 

Rytis Krasauskas 

Ernestas Spruogis 

Skirgailė Žalimienė 

Vyriausioji specialistė

Ausra Dzičkanecienė 

2022-0427