Aktualijos

3:0 Viktoro Pranckiečio naudai

Written by Redakcija · 10 min read

LIETUVOS ŽMONĖMS 

ŽINIASKLAIDAI     Vilnius, 2020-05-25 

 2017-04-19 d Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba NUTARĖ   organizuoti ATGIMIMO BANGĄ  Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje. Taryba paprašė Seimo Pirmininką leisti pasijungti elektros kabelį garsintuvams – už paslaugas pažadėdama apmokėti. Seimas tokios paslaugos nesuteikė, bet daug kartų  padėjo Mažvydo bibliotekos kolektyvas.

2018-09-07 išėjo amžinybėn Jonas Algirdas Antanaitis – Lietuvos pasipriešinimo bolševikų okupacijai dalyvis, 1941 Birželio 22 – 28 d. Sukilimo dalyvis. Prisimindami, kad  J. A. Antanaitis 2018-01-03 kartu su Vilniaus Sąjūdžio tarybos nariais paskutinį kartą kreipėsi į Lietuvos vadovus, politikus ir bendražygius dėl 1941 Birželio Sukilimo Deklaracijos pripažinimo teisės aktu ir siekdami artimiesiems ir bendražygiams priminti apie kilnią 97-rių metų paskutinio sukilėlio testamentinę  J. A. Antanaičio misiją  2018-09-10 kreipėmės į LR Seimo Pirmininką V. Pranckietį, prašydami padauginti 300 egz. aukščiau paminėtą 2-jų lapų dokumentą (priedas Nr. 1). Seimo pirmininkas neįsiklausė, todėl kreipėmės į kitas organizacijas, kurios skubiai padėjo mums.

Daugelis mūsų turi giminaičių įvairiuose pasaulio kraštuose. Mes džiaugiamės, kad Jos Didenybės Elžbietos II Dievo valia  Anglikonų Bažnyčios Vadovės Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Jos kitų karalysčių bei teritorijų Karalienės gyslomis teka Gediminaičių dinastijos lietuviškas kraujas. Mums džiugu, kad pasaulyje yra labai daug lietuvių kilmės žmonių garsinančių Lietuvą. YPATINGAI DŽIUGU, kad Šventojo Jono Pauliaus II Motina Emilija Kačerauskaitė – Wojtylo yra lietuvaitė iš Mažeikių rajono. 
               2020-05-12 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba parengė ir platino KREIPIMĄSI „Prisiminkime Palaimintąjį Šventąjį Tėvą Joną Paulių II“. Ikikarantiniu laikotarpiu atspausdintus popierinius  laiškus Seimo nariams įteikdavome per Seimo kanceliariją. Karantino sąlygomis, neturėdami galimybių  atspausdinti ir paštu išsiųsti laiškus kiekvienam Seimo nariui, oficialiai 2020-05-13 d paprašėme Seimo pirmininką  ir Seimo kanclerį pridėtą laišką Seimo nariams išplatinti Seimo elektroninėmis dokumentų platinimo priemonėmis (priedas Nr. 2). Mes tikėjome, kad Seimo vadovas pasirūpins, kad  šį kreipimąsi išplatintų ir Seimo nariams, ir visiems Seime dirbantiesiems. Šiuo laišku mes norėjome dar kartą Lietuvos žmonėms priminti apie Palaimintojo Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II lietuvišką kilmę, kai beveik išimtinai visur rašome, kad Jo Motina Emilija yra lenkė arba visiškai nutylima lietuvišką kilmę. Jo Šventenybė sakydavo – NEBIJOKITE. PRIMENAME, kad 2020-05-12 d 16 val 23min ELTA išplatino  šį kreipimąsi.  Šį dokumentą visam pasauliui paskelbė JAV lietuvių internetinis laikraštis Biciulyste.com  Platino   eilė internetinių laikraščių. Laikraštis XXI amžius atspausdino. Kai kas asmeniškai viešino.

V. Pranckietis pirmauja sausu 3:0 rezultatu.

Būtų gerai,  kad organizacijų vadovai platintų šį kreipimąsi pavaldžių institucijų darbuotojams. Manytina, kad tai nepakenks finansinei būklei ir politinei reputacijai. Tikėtina, kad  šiais Šventojo Jono Pauliaus II metais daugiau žmonių sužinos apie  Palaimintojo Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II lietuvišką kilmę  ir paskutinio sukilėlio J. A. Antanaičio testamentą. 

ŽINOTINA, kad Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryboje yra 42  nariai atstovaujantys  26 organizacijas. Taryba renkasi 2 kartus mėnesyje, išskyrus karantiną. Didelę dalį dokumentų viešina tinklapyje www.sajudis.com. Tarybai jokios finansinės paramos niekas neteikia.           

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas                           L. Kerosierius

Tel.  8 674 38465,   el. p. leonaslabora@gmail.com

PRIEDAS Nr. 1 

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 12 metų                                                                               

            LIETUVOS  SĄJŪDŽIO VILNIAUS  SKYRIAUS TARYBA

           

Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei  Daliai Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

LR Ministrui Pirmininkui  Sauliui Skverneliui

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei 

LR Seimo nariams

LR Vyriausybės nariams

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams

LIETUVOS ŽMONĖMS

Žiniasklaidai   

                                                P  A R E I Š K I M A S

          Dėl 1941 metų Birželio 22–28 Sukilimo Deklaracijos įteisinimo                                                               Vilnius,  2018-01-03 

            LIETUVA į Valstybės Šimtmečio atkūrimo Jubiliejų ateina iš amžių glūdumos: Kentusi caro priespaudą. Knygnešių gadynė saugojo lietuvybę. 1917–1918 metų valstiečių, politikų ir Bažnyčios dialogas lėmė Lietuvos valstybės atkūrimą. Išvadavo iš lenkų 1919–1939 metais pavergtą Vilniaus kraštą. 20 metų taikiai dirbo.  Dalyvavusi 1941 metų Birželio 22–28 sukilime ir  1944–1953 metų partizaniniame  kare. Pergyveno tremtis, kalėjimus ir gulagus – 50 metų trukusį sovietų genocidą. Lietuva pakilo po Sąjūdžio susirinkimų ir mitingų, skambant dainoms ir giesmėms, gaudžiant Bažnyčių varpams, po 1990-ųjų Kovo 11-osios, po 1991 Sausio 13-osios.

            Tuo metu ypač svarbus buvo 1941 m. Birželio 22–28  Sukilimas.

Konstatuojame, kad pagal tarptautiniu mastu pasmerkto 1939-08-23 Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos, arba Stalino ir Hitlerio sąmokslą prieš suverenias valstybes, 1940-06-15 Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir 50 metų naikino Lietuvos žmones, persekiojo sąmoningus jos piliečius.  Suokalbio nusikaltėliai sunaikino maždaug trečdalį Lietuvos gyventojų (apie 1 mln. žm.), padarė milžiniškos žalos valstybei (už maždaug 840 mlrd. JAV dolerių).

Tvirtiname, kad per 1941 metų Birželio 22–28 dienų Sukilimą Lietuva  buvo išlaisvinta iš sovietų okupantų.

1941 m. birželio 23 d. ginkluoto Lietuvos sukilimo vadovybė per Kauno radiją paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės 1941 Birželio 23 d. pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“. Tuo išreiškė tautos valią atmesti sovietų aneksiją ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Pareiškime rašoma: „Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.“ Įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, o Laikinoji Vyriausybė pradėjo vykdyti Lietuvos valdymo funkcijas. Vokietijai nepripažinus Lietuvos Laikinosios Vyriausybės, patriotinės organizacijos ėmė veikti pogrindyje prieš nacių režimą. Šios organizacijos aktyviai kovojo ir  su sovietiniais okupantais.

1941 m. Birželio sukilime dalyvavo apie 20–30 tūkst. žmonių,  žuvo apie 2 tūkst. sukilėlių. Antrosios sovietų okupacijos pirmaisiais metais daugelis sukilėlių įstojo į Lietuvos vietinę rinktinę, į partizanų gretas. 1944–1953 metų neturintis pasaulyje analogų partizaninis karas parodė, koks stiprus Lietuvos žmonių siekis išsivaduoti iš komunizmo jungo. Daugelis kovotojų žuvo, daugybė buvo nuteisti ir sušaudyti, kiti ištremti arba įkalinti.

            Vykę renginiai Lietuvos Mokslų Akademijoje, Vilniaus įgulos karininkų Ramovėje, Kaune, Nepriklausomybės  aikštėje  Vilniuje  rodo,  kad  Lietuvos  žmonės  gerbia  ir  prisimena  1941 metų

Birželio 22–28  sukilėlius, jų didvyriškumą, auką ir siekius išlaisvinti Lietuvą nuo bolševikinių  pavergėjų. Buvo siekiama  1941 m. Birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios  Vyriausybės Pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinti LR teisės aktu – Įstatymu.

            APGAILESTAUJAME, kad 1941 m. BIRŽELIO 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės PAREIŠKIMAS „Nepriklausomybės atstatymo DEKLARAVIMAS“ nebuvo  pripažintas Lietuvos Respublikos teisės aktu  –  ĮSTATYMU ir tam nesiimama ryžtingų žygių. 

 2013-03-07  Prezidentė D. Grybauskaitė  priėmė 1941 m. Birželio 22–28 dienų sukilimo, Vietinės rinktinės, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio, Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų  Ramovės, Krašto apsaugos bičiulių klubo ir Sąjūdžio atstovų delegaciją. Susitikime buvo prašoma įteisinti 1941-06-23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją. Panašūs susitikimai 2013-04-10 d. vyko su Seimo Pirmininku V. Gedvilu ir 2013-05-07 su Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi.     Dalyviai  Prezidentei, Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui įteikė specialiai dedikuotas knygas „Lietuvių tautos SUKILIMAS 1941 m. Birželio 22–28 d.“ Ši knyga turėjo priminti apie sukilėlių tarnystę Lietuvai, didvyrišką kovą ir auką Tėvynei.  Susitikimų dalyviai prašė Jų 1941 metų Birželio 23 d. Nepriklausomybės  atstatymo Deklaraciją įteisinti Įstatymu. Panašūs prašymai teikiami nuolat, tačiau NEREAGUOJAMA.

Pastaraisiais metais Amžinybėn išėjo 1941 m. Birželio 22–28 dienų sukilėliai Pilypas Narutis Žukauskas, Rimantas  Eigelis, Kazimieras Gediminas Ruzgys, Viktoras Ašmenskas, Mindaugas Bloznelis, Aleksandras  Bendinskas, Antanas Kudzys, Bronius Nainys.

Kai kas bando niekinti ir teisti 1941 m. Birželio 22–28 sukilėlius. Prisiminkime, kad po birželio 28 dienos buvo Hitlerio ir Stalino milžiniškų kariuomenių ir svetimos ideologijos Lietuvos okupacija.

Tad pasakyk, ką Tu padarei, ką Mes padarėme, kad Sąjūdžio ir Kovo  11-osios Lietuva būtų gerovės Lietuva?  Lietuva jau neteko apie 1 milijono gyventojų ir yra tarp skurdžiausių  Europos Sąjungos valstybių.  Ir kai kas tebeniekina SUKILĖLIUS. 

            PAGERBDAMI 1941 m. Birželio 22–28 d. sukilėlių, rėmėjų ir Lietuvos siekio įgyvendinimą – Lietuvos išlaisvinimą iš sovietų okupantų ir Nepriklausomybės atstatymo DEKLARACIJOS paskelbimą,

NUSILENKDAMI sukilėliams, aukoms, jų kilniems siekiams ir žygdarbiams,

MINĖDAMI  Lietuvos Valstybės atkūrimo ŠIMTMEČIO Jubiliejų ir 1949 m. Vasario 16 d. pasirašytą Lietuvos Laisvės  Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaraciją,

PRAŠOME 1941 m. BIRŽELIO 23 D. LIETUVOS LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS PAREIŠKIMĄ „NEPRIKLAUSOMYBĖS ATSTATYMO DEKLARAVIMAS“   PRIPAŽINTI  LIETUVOS  RESPUBLIKOS  TEISĖS  AKTU –  ĮSTATYMU. 

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius

1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimo dalyvis  J. Antanaitis

Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingasis sekretorius                                             A. Budriūnas

Pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė

Tarybos narys   K. Balčiūnas

Tarybos narys   J. Parnarauskas

 Tarybos nariai: A. Adamkovich, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, S. Boreika, A. Budriūnas,  L. Bukauskienė,  N. Butkuvienė,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva,  A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan,  A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas,  K. Milius, E. Mirončikienė,   J. Parnarauskas, G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė,   M. Sidaravičius, R. Simonaitis,  A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas.

   Pasiteiravimui: A. Budriūnas tel. 8673 95837, L. Kerosierius tel. 8674 38465

Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius    

  1. p. vilnius@sajudis.com      www.sajudis.com

           

 

PRIEDAS Nr. 2

 

     Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 10 metų                                      Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba

 

Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui

Jo Eminencijai Kardinolui Sigitui Tamkevičiui

Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui

Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui 

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei

LR Seimo nariams

Pasaulio Lietuvių Bendruoimenės Seimo nariams

LIETUVOS ŽMONĖMS

Žiniasklaidai

                                                                                   

                   K R E I P I M A S I S

          Prisiminkime Palaimintąjį Šventąjį Tėvą Joną Paulių II

                                 Vilnius, 2020-05-12

         

            2019 metais Seimas paskelbė 2020 metus Šventojo Jono Pauliaus II metais.

 

            2020-05-18 visas katalikiškasis pasaulis minės Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II-jo šimtąsias gimimo metines. Be abejonės, bus paminėtas Jo Motinos Emilijos Kačerauskaitės šviesus atminimas.

 

             Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba, reikšdama didžiausią pagarbą popiežiui Jonui Pauliui II ir Jo motinai Emilijai Kačerauskaitei – Wojtylo, popiežiaus 100 – ųjų gimimo metinių proga prisimena Jo didelius darbus atliktus, siekiant sukurti gražesnį, be smurto, melo ir prievartos pasaulį, atsisakant komunistinės ideologijos, tvirtinant Katalikų Bažnyčios įtaką visuomenėje, ir, kas mums, Lietuvos žmonėms, ypač brangu, visur rodė didžiulę pagarbą Lietuvai, jos kalbai, istorijai ir kultūrai. Kyla tik klausimas, ar mes sugebėsime tinkamai atsidėkoti už šias suteiktas Lietuvai malones.

 

               Įvertinant visus popiežiaus Jono Pauliaus II nuopelnus Pasauliui, Katalikų Bažnyčiai ir Lietuvai mes ypač žavimės ir didžiuojamės Jo lietuviška kilme ir manome, kad šiuo klausimu Lietuvoje daroma mažai arba išvis nieko nedaroma. Šis klausimas visuomet buvo Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus dėmesio centre.

 

               2015-12-02 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba išplatino kreipimąsi į atsakingas Lietuvos institucijas “Apie Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II-jo kilmę” (laišką pridedame).

 

               Rašydami kreipimąsi nagrinėjome daugelį Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir kitų šaltinių. Įsitikinome, kad Sofijos  Šviesaitės  knygoje  „Šaknys“ pateikti argumentai yra labai svarūs ir nenuginčijami. Turbūt todėl S. Šviesaitė gavo Popiežiaus Benedikto XVI Apaštalinį palaiminimą. 

 

             Motina Emilija be abejo buvo svarbiausias asmuo popiežiaus Pauliaus II gyvenime. Ji pagrindinai formavo vaiko dvasinį pasaulį. Baltiškas dėmuo buvo labai svarbus formuojant asmenybę.

 

            Lenkijoje apie Jono Pauliaus II Motinos kilmę dažniausiai nutylima arba nurodoma klaidingai, Rusijoje dažnai pabrėžiama, kad popiežius Jonas Paulius II yra slavų kilmės. 

 

            Vien tik Popiežiaus išsakytas ir rodytas išskirtinis dėmesys Lietuvai daug pasako apie Jo lietuvišką kilmę, nors Jis pats, suprasdamas sudėtingus Lietuvos ir Lenkijos santykius, kategoriškai niekur nepabrėždavo savo Motinos lietuviškumo, bet visuomet kviesdavo abi tautas prie savitarpio supratimo.

 

          Tikimasi, kad Lietuvos valstybė, jos vadovai Jubiliejiniais  metais atliks daug darbų iškiliausiai Katalikų Bažnyčios asmenybei pagerbti, nepamiršdami, nesikuklindami ir nebijodami iškelti Jo lietuvišką kilmę. NEBIJOKITE – sakė Popiežius Jonas Paulius II.

 

               Mes apgailestaujame, kad tvirtinant Šventojo Jono Pauliaus II  metų minėjimo 2020 metais planą ir vėl niekur nekalbama apie Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II kilmę.

 

               Mūsų nuomone, šiandien dar aktualesnės mūsų prieš keturis metus, 2015-12-02 išsakytos mintys:

               MUMS BŪTINA  IŠKELTI  POPIEŽIAUS  JONO PAULIAUS II  LIETUVIŠKĄ KILMĘ Į AUKŠČIAUSIĄ  VALSTYBĖS LYGĮ  IR TAI PASKELBTI PASAULIUI.

 

              ŠI VEIKLA –  LIETUVOS VALSTYBĖS GARBĖS REIKALAS.

 

Tarybos pirmininkas                                                                          L. Kerosierius

Pirmininko pavaduotojas, Istorinės

grupės vadovas                                                                                    G. Adomaitis        

Atsakingasis sekretorius                                                                      A. Budriūnas

Pirmininko pavaduotoja                                                                       R. Jakučiūnienė

Pirmininko pavaduotojas                                                                     H. Martinkėnas

 

Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, K. Balčiūnas,  A. Budriūnas,  L. Bukauskienė,  N. Butkuvienė,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva,  A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan,  A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė,  Z. Mataitis, H. Martinkėnas,  K. Milius, E. Mirončikienė,   G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė,   M. Sidaravičius, R. Simonaitis,  A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas

.

            Pasiteiravimui:  Telefonai:, L. Kerosierius +370 8674 38465     G. Adomaitiss  + 370 611 30131, A. Budriūnas +370 673 95837 

  1. p. leonaslabora@gmail.com    www.sajudis.com 

 

 

                  

 

PRIEDAS

 

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 14 metų                                                 

          Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba

 

Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui

Arkivyskupui Gintarui Grušui

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei  Daliai Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei

LR Ministrui Pirmininkui  Algirdui Butkevičiui

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei

LIETUVOS ŽMONĖMS

Žiniasklaidai                                                                                   

                   K R E I P I M A S I S

          Apie Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II kilmę

                        Vilnius, 2015-12-02

           

            Kiekvienam mums yra labai svarbi   pagarba tėvams, vedantiems mus gyvenimo keliais. Garbiname AUKŠČIAUSIĄJĮ, lydintį mus žemiškoje kelionėje.

            Kiekvienas mūsų, giminės, artimieji, kaimynai pagerbiame išėjusius amžinybėn ir prisimename juos žodžiu, raštu ar kitaip įamžindami.

            Laiko tėkmė, susidariusios aplinkybės dažnai  nuneša į nežinomybę daugelio žmonių gyvenimus, likimus ir istorinę atmintį.

            Giminaičiai, artimieji, kaimynai, parapijiečiai, pareigūnai, politikai, mokslininkai, istorikai dažnai bando išsiaiškinti kai kurių asmenybių genealogiją, jų nuveiktus darbus,  patikslinti įvairias datas, ištaisyti netikslumus.

            Daug neaiškumų, klausimų, samprotavimų iškyla aiškinantis Palaimintojo Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II  biografinius duomenis, ypač atstatant popiežiaus  Motinos genealogiją ( jos tėvus, santuoką, mirties aplinkybes ir kt.)

            Išsamią ir patikimą popiežiaus Jono Pauliaus II  Motinos biografiją pateikia  publicistė Sofija  Šviesaitė  savo knygoje  „Šaknys“, (Jonava, 2009, 347  puslapiai). Popiežiaus Motina Emilija Kačerauskaitė gimė Mažeikių apskrityje Leckavos parapijoje. Emilija mokėsi Vilniuje Mokytojų seminarijoje, o baigusi pasiliko ten mokytojauti. Autorė nurodo, kad Mažeikių rajone gyveno daug Kačerauskų giminaičių. Šioje knygoje labai daug argumentų apie  Popiežiaus Motinos LIETUVIŠKĄ kilmę. 

            PRISIMINKIME, KAD ŠVENTASIS TĖVAS  YPATINGAI DIDELĮ DĖMESĮ SKYRĖ LIETUVAI.

            MUMS BŪTINA  IŠKELTI  POPIEŽIAUS  JONO PAULIAUS II  LIETUVIŠKĄ KILMĘ Į AUKŠČIAUSIĄ  VALSTYBĖS LYGĮ  IR TAI PASKELBTI PASAULIUI.

            ŠI VEIKLA –  LIETUVOS VALSTYBĖS GARBĖS REIKALAS.

 

Tarybos pirmininkas                                                                            L. Kerosierius

Istorinės grupės vadovas                                                                      G. Adomaitis        

Atsakingasis sekretorius                                                                      A. Budriūnas

 

Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis,  R. Arutiunianas, A. Augulis, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, A. Baranauskienė, S. Boreika, A. Budriūnas,  I. Buinickaitė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius,  A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas,  K. Milius,   J. Parnarauskas,  V. Ramanauskas, G. Rotomskienė,  P. Sakalauskas,  M. Sidaravičius, R. Simonaitis,  E. Švedienė, L. Veličkaitė, B. Zaviša, S. Žilinskas

            Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis. Telefonai: A. Budriūnas +370 673 95837, L. Kerosierius +370 5 231 8111,     G. Adomaitiss  + 370 611 30131     

  1. p. vilnius@sajudis.com      www.sajudis.com