Veidaknygė
Šiaip tai mes turėtume padėkoti Povilui Urbšiui arba bent jau gerbti. Ir tuoj pasakysiu už ką.
Tokios mikro situacijos išduoda, kad jis nuosekliai ir nuoširdžiai gina savo įsitikinimus. Turbūt dėl to jį ir rinko vienmandatėje apylinkėje. P.Urbšys išsako tradicionalistinę pasaulėžiūrą: „Mes ginam gyvybę, todėl mums atrodo tragikomiškai, kai nėščia moteris siūlo embrionų naikinimą – tai, ką mes laikome žudymu. Gyvybės davėja negali siūlyti mirties projekto“.
Sakote, jums nepatinka jo įsitikinimai? Bet juk nerealu, kad visi politikai arba visi visuomenės nariai pritars jūsų įsitikinimams. Pvz., G.Paluckas tai gali laikyti 19 a. pozicija – tai jo teisė. P.Urbšio teisė manyti kitaip. Rinkėjų teisė spręsti, kuri pasaulėžiūra jiems priimtinesnė.
Demokratijos požiūriu, geriau turėti kad ir oponuojančių pažiūrų politiką, bet nuoseklų, ištikimą, nuoširdų, nei bestuburį, parsidavėlišką, keičiantį nuomonę ir partijas/frakcijas pagal palankius vėjus. (Pvz., aš asmeniškai nepritariu turbūt nė vienai A.M. Pavilionienės minčiai, bet laikau ją idėjiškai vertybiška, angažuota, ji tiki ir yra pasišventusi tai pasaulėžiūrai. Kiek politikų mes galime įvardinti kaip turinčius vertybinį stuburą ir jį nuosekliai ginančius per tuos 27 metus?).
Pasitikėjimas prasideda nuo vertybinės pozicijos. Kai jos nėra, tai nėra ir jokios politikos, tik politinis turgus.
—————————————-
Palyginkime tą patį facebooko generolą. Jau jis rėkia: „Visos Lietuvos moterys įžeistos!“. Jis jau žino ir atstovauja visoms moterims! Ir iškart išduoda, kokia jam politikos forma yra priimtina: kai politikas turi ne sakyti ką galvoja, o tyliai suglaudęs ausis, kaip zuikis drebėti, kad tik ko nors nepasakytų, kad tik po to nereikėtų „atgailauti“ ir teisintis, galvoti apie viešuosius ryšius.
Facebooko prezidentas nori sudrausmintos politikos, kai visi elgiasi ir kalba ne tai, ką iš tiesų galvoja, o kad atitiktų viešosios nuomonės normas, kurias nustatė ne pati visuomenė, o jis pats – Nuomonės Lyderis.
Tai ir yra liberal left totalitarizmas, arba politinio korektiškumo diktatūra, kurią matome Vakaruose.
Neleiskime politikos paversti viešaisiais ryšiais.
P.S. Pažiūrėkime, kaip mėgaujamasi kontrole, kaip kviečiamasi „ant kilimėlio“. Sako: „įteikti gėlių ir atsiprašyti kiekvienos Vakarinės apygardos moters“.
Nuojauta man kužda, kad tos pačios moterys P.Urbšį išrinktų ir vėl, jei dabar vyktų rinkimai.
Panašiai kaip su D.Trumpu rinkimų kampanijos metu: liberal left prikišamai jį lygiai taip pat vertė atsiprašinėti ir vaizdavo kaip visišką seksistą. O konkrečios moterys laikė plakatus „Women for Trump“, buvo moterų organizacijų, kurios jį palaikė, galiausiai 42% iš balsavusių moterų balsavo už Trumpą.
Nėra svarbu politika, įstatymų projektai, ilgametė politiko veikla, konkretus darbai, politinės iniciatyvos. Užtenka VIENOS FRAZĖS ir „kalsim, kalsim, kalsim…“. Tai į kokią politiką mes einame – į Frazių Politiką? Kalba, žodžiai tampa svarbesni už realius darbus?
Sveiki atvykę į hipertrofuotą, dirbtinį, virtualų, plastmasinį kalbos kalėjimą. Naujieji viešosios nuomonės kontrolės lyderiai pirmiausiai yra Kalbos Smogikai.
Vakar, 20:36 ·
Povilas Urbšys, rytoj laukia įtempta diena, ar ne?
Po tokio spjūvio į veidą visoms Lietuvos moterims, turbūt jau ieškote ašutinės ir artimiausio būdo, kaip keliais nueiti iki mikrofono. Ir jau turbūt ruošiate labai nuoširdų atsiprašymą, kad niekada nenorėjote įžeisti besilaukiančių ir nesilaukiančių moterų, kad viso to priežastis kažkoks proto užtemimas, ir atsiprašote taip smarkiai, kaip dar nesate atsiprašęs.
Ir tokį raštišką atsiprašymą išsiųsite asmeniškai kiekvienai Vakarinės apygardos, kurios Seimo nariu esate, moteriai.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis parlamento vardu, o visa LVŽS frakcijos vardu jau irgi prakaituoja ties pareiškimų tekstais.
Nes jeigu viso šito nebus, kiekvienoje mūsų laidoje, kiekviename straipsnyje, kiekviename viešame susitikime kalsim, kalsim, kalsim, kol už jus ne tik Vakarinė apygarda, už jus nė viena Lietuvos moteris ir jos vyras nebalsuos, net jei būtumėt paskutinis kandidatas žemėje.
#UrbšyAtsiprašyk
Ar Seimo narys Povilas Urbšys uždraudė opozicijai teikti įstatymo projektą? Ne. Tai uždraudė balsavimu Seimas pagal visas procedūras (23 – už, prieš – 12, susilaikė 26).
Seimo narys pasakė: „Asmeniškai aš manau…“.
Tai kur čia įstatymo pažeidimas? Seimo narys negali išsakyti savo nuomonės?
Kur kaip nors suvaržytos asmens teisės dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos? Seimas balsavo, o Seimo nariai reiškė nuomones. Jos priimtinos mums ar nepriimtinos, bet tokios yra tikros Konstitucinės žaidimo taisyklės.
Dabar pažiūrėkime, kokias taisykles siūlo „lygių galimybių“ ir „facebooko demokratijos/tironijos“ atstovai.
„Vadinasi mūsų kaip visuomenės pareiga visais įmanomais kanalais ištransliuoti kitokias normas“ (žr. ČIA).
Laisvoje visuomenėje galima transliuoti visokias normas, kurios nepažeidžia įstatymų. Bet niekam nevalia užkirsti kelią kitiems transliuoti kitas normas, kurios nepažeidžia įstatymų, nes už jas irgi gali balsuoti rinkėjai.
Tam tikros stovyklos propaguojamos socialinės normos negali būti įtvirtintos viešu socialiniu spaudimu, o tik įstatymu. Viešoji nuomonė negali pakeisi visuotinio balsavimo taisyklės ir jos reikšmės visai valstybės politinei sistemai.
Jeigu progresyvistai rengs peticiją pašalinti P.Urbšį, tai visi mes, kurie suvokiame visus šiuos dalykus, kur link krypsta demokratija, turėtume parengti kontra-peticiją – apginti Konstituciją ir laisvę (P.Urbšio atvejis yra tik detalė didesnėje dėlionėje).
