„Vienas iš įtariamųjų Andrius Ūsas bendrauja tik su VSD kuruojamais žurnalistais – tais žurnalistais, kurie teikia paslaugas Valstybės saugumo departamentui, ir jį filmuoja, jis tampa televizijos žvaigžde. Valstybės saugomas pareigūnas, Valstybės saugumo departamento kuruojami žurnalistai nuolat ima iš jo interviu. Na, kokioje dar jūs valstybėje pamatytumėte tokius vaizdus? Ir tas cirkas yra kuriamas, režisuojamas“, – šiandien (t.y. 2012 m. sausio 6 d.) radijo laidoje „Akiračiai“ kalbėjo Darius Kuolys.
Visuomenininkas Darius Kuolys „Lietuvos radijo“ laidoje „Akiračiai“, kalbėdamas apie nacionalinio saugumo įtaką visuomenės saugumui, teigė, kad jau trečius metus Lietuvą drebinančioje pedofilijos istorijoje akivaizdi Valstybės saugumo departamento režisūra, o Lietuvos viduje – „labai daug Rusijos“.
„Aš manau, kad Lietuvoje lieka labai daug neatsakytų klausimų, todėl žmonės nelabai saugiai jaučiasi. Ir šiuo atveju skiriasi totalitarinės ar autoritarinės valstybės saugumas nuo demokratinės valstybės saugumo. Demokratinei, ypač nedidelei valstybei labai svarbus visuomenės pasitikėjimas visomis struktūromis, ir ypač tomis struktūromis, kurios už nacionalinį saugumą yra atsakingos“, – kalbėjo Darius Kuolys.
Jo nuomone, labai keista, kada Seimo nariai skiria Valstybės saugumo departamento direktorių, generalinį prokurorą, kurie turi rūpintis ir saugumu, ir teisėtvarka Lietuvoje, o po to patys jais nusivilia.
„Jeigu patys Seimo nariai galvoja, kad jų paskirti labai svarbūs pareigūnai neturi įtakos šioje valstybėje, kaip jais pasikliauti visuomenei?“ – svarstė Darius Kuolys.
„Šiandien Rasa Juknevičienė kalba apie tai, kad daug Rusijos pasienyje Lietuvos ir tai yra grėsmė – Rusija telkia pajėgas pasienyje. Bet kad labai daug Rusijos ir Rytų pačioje Lietuvoje, Lietuvos vidui, apie tai kalbama labai nedaug.
Kaip mūsų žmonės reaguos į mūsų futbolininkus, žaidžiančius už Kadyrovo pinigus Grozne, jeigu prieš tai – Gatajevų byla: Gatajevai paskelbiami Kadyrovo priešais, ir nacionalinio saugumo komanda – Lietuvos VSD komanda – buitinę bylą tiria septyni saugumiečiai, kuriuos prokuroras Kęstutis Betingis paskiria tirti. Tuo metu Sausio 13-osios bylą tiria viena eilinė prokurorė ir, pasirodo, 10 metų vilkino tą bylą. Čia buitinė čečėnų Gatajevų byla, vaikų globėjų, tik tapo Kadyrovo priešais, ir septyni saugumiečiai su keliais prokurorais bylą tiria šitą bylą. Ir atsakymų valdžia į šitokius klausimus neduoda.
Tai šiuo atveju, jeigu mes norime visuomenės reakcijos, pirmiausia būtų gerai visuomenės rinktų žmonių reakcija: kokius vertybinius pagrindus mes ginam ir kur mes atsitraukti negalim. Dabar atrodo, kad atsitraukėme jau per daug – Rusijos Lietuvos viduje yra per daug“, – kalbėjo Darius Kuolys.
Kitas dalykas, anot jo, – šią vasarą tyliai pradingusi Šarūno Paberalio byla.
„Mes užmirštam, kad JAV Federalinis teismas pasiuntė visą Lietuvos valstybę su visa savo teisėtvarka velniop. Tai įvyko vasarą, tai buvo nekomentuojama.
Kas buvo Šarūnas Paberalis? Viktoro Uspaskicho apsaugos vadovas, kuris sutiko bendradarbiauti su Valstybės saugumo departamentu ir teikti duomenis mūsų valstybei. Kažkas nutekino informaciją Viktorui Uspaskichui – iš mūsų saugumo struktūrų, akivaizdžiai, žmogus, bendradarbiaujantis ir talkinantis valstybei, buvo išduotas, žmogus buvo sprogdinamas granatomis, prieš jį buvo rengiami pasikėsinimai Kėdainiuose. Kėdainių teismas nė karto, nors buvo sulaikyti žmonės, kurie jam metė granatas ir t.t., tie žmonės buvo paleisti, Kėdainių teismas prieš juos nesiėmė jokių veiksmų, Kėdainių teismas jam iškėlė, sufabrikavo bylą, mūsų Generalinė prokuratūra, net Tėvynės Sąjungai būnant valdžioje, net Prezidentei pakeitus generalinį prokurorą, persekiojo Paberalį kaip didžiausią nusikaltėlį – vieną iš aštuonių Lietuvos valstybės labiausiai ieškomų nusikaltėlių, jis sulaikytas kaip baisus nusikaltėlis žudikas Jungtinėse Amerikos Valstijose, šią vasarą JAV Federalinis teismas jį teisė ir nustatė, kad visi kaltinimai, kuriuos iškėlė Lietuvos teisėsauga, mūsų Generalinė prokuratūra, yra niekiniai, ir neišdavė Paberalio Lietuvos valstybei.
Tai čia žmogus, talkinantis savo valstybei, yra jos struktūrų išduodamas, tų struktūrų persekiojamas, valstybės struktūros į tai visiškai nereaguoja. Jokio komentaro, jokio vertinimo“, – stebėjosi politikų ir valdžios tyla Darius Kuolys.
„Dar daugiau, kai kyla pedofilijos byla ir labai skaudžios istorijos, irgi daugybė neatsakytų klausimų, kur Valstybės saugumo departamento režisūra matoma kiaurai, ta byla irgi keliauja ne kur kitur, o į tą patį Kėdainių teismą. Tai kaip žmonės gali pasitikėti savo valstybe tokioje situacijoje? Va, kur nacionalinio saugumo esminiai pamatai“, – mano Darius Kuolys.
„Dabar vyksta pats pikas tos istorijos, ir Prezidentė kelis pareiškimus padarė dėl to, ragindama nenaudoti jėgos prieš mergaitę, kurią nori paimti iš tetos globėjos. Ir teta buvo apskundusi antstolių veiksmus, tai Apeliacinis Teismas nusprendė, kad vėl turi nagrinėti Kėdainių teismas. Yra toks unikalus pareiškimas teismo nepriklausomumo ta prasme, kad ten įsigilinę į bylą labiausiai, yra įdirbis byloje, ir reikia atiduoti Kėdainių teismui. Nors šiaip bylose jokių įdirbių neturėtų būti, kaip tik teismas turi būti kuo labiau nešališkas ir kuo mažiau susijęs, o ne kad jau yra įdirbis?“ – D.Kuolio nuomonės šiuo klausimu paklausė laidos „Akiračiai“ vedėjas žurnalistas Tomas Dapkus.
„Yra įdirbiai. Iš tikrųjų yra dideli įdirbiai Lietuvos valstybėje tam tikrų klanų, tam tikrų struktūrų. Na, jeigu dabar grįžtume, dėl ko visuomenė nepasitiki visa valstybės sąranga? Čia jau sąranga nepasitikėjimas yra.
Pasižiūrėkit – šita visa pedofilijos byla, kurią, žinom, Valstybės saugumo departamentas raportuodavo Seimo Nacionalinio saugumo komitetui apie tą bylą, jos eigą ir t.t. Saugumas rūpinosi šituo reikalu išsamiai ir t.t.
Pati pradžia šitos pedofilijos istorijos – vienas iš įtariamųjų Andrius Ūsas bendrauja tik su VSD kuruojamais žurnalistais – tais žurnalistais, kurie teikia paslaugas Valstybės saugumo departamentui, ir jį filmuoja, jis tampa televizijos žvaigžde. Valstybės saugomas pareigūnas, Valstybės saugumo departamento kuruojami žurnalistai nuolat ima iš jo interviu. Na, kokioje dar jūs valstybėje pamatytumėte tokius vaizdus? Ir tas cirkas yra kuriamas, režisuojamas.
Kitas dalykas, atsiranda slaptieji liudininkai. Vėl per tuos žurnalistus, kuriuos mes žinom jau seniai, kad tai yra VSD bendradarbiai. Tie žurnalistai kuria istoriją prieš visą Lietuvos policiją.
Kodėl niekas iš politikų, iš mūsų Seimo narių, iš Prezidentės nepaklausia, ką veikia ten Linas Jurgelaitis ir jo kompanija? Ką veikia ten aukšti Valstybės saugumo departamento pareigūnai? Koks žurnalistas išdrįstų kurpti tokias istorijas prieš aukščiausius Lietuvos policijos pareigūnus be slaptųjų struktūrų paramos, kuri visur akivaizdi, visur persišviečia, visur ta pati režisūra, kaip ir Vytauto Pociūno žūties atveju – tie patys žurnalistai, tos pačios struktūros?
Va, čia Mečiui Laurinkui būtų labai rimtas klausimas, kuris sėdi dabar prie straipsnio, „Lietuvos ryto“ eilinio komentaro, pamėginti atsakyti į šituos klausimus: ką jo buvęs pavaldinys Linas Jurgelaitis veikia pedofilijos byloje? Ir kodėl pedofilijos istorija tokia jautri aukščiausiems Lietuvos Valstybės saugumo departamento pareigūnams?“ – iškėlė visuomenei rūpimus klausimus Darius Kuolys.
„Čia yra rimtų klausimų, kuriuos, mano supratimu, svarstyti reikia, ir būtų labai gerai, kad šie 2012 metai būtų ne tik neatsakytų klausimų, bet ir tam tikrų atsakymų metai. Kad mūsų politinė valdžia suprastų, kad ji irgi turi išsireikalauti iš teisėtvarkos, iš slaptųjų tarnybų tam tikrų atsakymų visuomenei, kad visuomenė jaustųsi saugesnė“, – radijo laidoje „Akiračiai“ kalbėjo D.Kuolys.
K.k. info
tiesos.lt
Pastarosiomis savaitėmis į „viešumą“ iškilusios detalės apie kai kuriuos praėjusio dešimtmečio politikų kadrilius artėjant šeštosioms Garliavos šturmo metinėms pasidaro dar iškalbingesnės.