kaunoforumas.com
Pamenat tamsius sovietinius laikus ir baisių komunistų valdomą LTV, kurios eteryje virte virė „Atgimimo bangos“ diskusijos apie šalies ateitį? Dabar niekas iš laisvų ir nepriklausomų politikų apie Lietuvą seniai nebediskutuoja – tik dėl naujų mokesčių, kurių iškilmingai žadėjo naujų nebūsiant. Dar nepaliaujamai tykšta kraujai ir snargliai besidaužant snukius dėl valdžios, o „nepriklausomas visuomeninis“ šoka ir dainuoja.
Net bankų skalikai jau kalba apie „lėtėjimu“ užmaskuotą infarktą, tik nesutaria dėl datos, mat labai bijo išgąsdinti ligonį, kad nepaspartintų įvykių. „Pažangiausia pasaulyje“, tuščių pinigų spausdinimu ir totaliu skolinimusi paremta sistema išsisėmė, viena po kitos gimdo neišsprendžiamas problemas ir nei vienos net nebando iš esmės spręsti.
O mūsų europinėje gubernijoje bebaigianti nukriošti, tautinė „politinė klasė“, toliau tunkanti nuo žlungančios sistemos fondų įsisavinimo, seniai nebesugeba generuoti jokių naujų ateities idėjų. Kaip išeiti iš padėties be nuostolio nežino niekas, o paaukoti net savo išlikimui nors alaus dėžę jie niekada nesutiks.
Ir jau rengiasi rinkimams, kuriuose jiems visada rūpėjo, rūpi ir rūpės tik vienas ir vienintelis klausimas – ar išsaugos ką susikūrę? Ir jie yra iš esmės visiškai teisūs, nes ir valstybei, ir visuomenei pagrindinis rinkimų klausimas ir yra tas, ar partokratijos ir oligarchijos interesams sukurta ir veikianti politinė sistema bus išardyta, ar po jos našta sugrius pati valstybė.
Demokratijos imitacija periodiškai legitimuojama kas keleri metai ir tą surežisuotą žaidimėlį savo aikštelėje, su savo taisyklėmis, savo teisėjais ir sava, nuo informacinių kvaišalų apsvaigusia publika jiems būtina vėl laimėti. Tam, kad tai pavyktų, seniai sukurta ir vis patobulinama rinkimų ir partijų finansavimo sistema, užkardanti bet kokių tikrai naujų politinių jėgų atėjimą ir esminių reformų galimybę.
Pagrindinis rinkimų klausimas, kurio jie bijo kaip velnias kryžiaus – ar ir toliau rinksimės ir patikėsim savo ir valstybės ateitį spręsti tiems, kuriuos mums jau parinko? Taip iš esmės buvo ir sovietų laikais, tik dabar leidžiama pasirinkti ne iš vieno, o iš keleto mums parinktųjų, o keli per stebuklą prasismelkę neparankieji lengvai neutralizuojami sisteminės žiniasklaidos ir visuomeninio manipuliatoriaus išskyromis.
Proporcinė, pagal sąrašus renkamų „deputatų“ sistema paverčia rinkimus viešųjų ryšių kampanija, kurios principai ir lemiantys veiksniai iš esmės niekuo nesiskiria nuo prekių pardavimo reklamos, kur centralizuotai visada nugali tas, kas dominuoja rinkoje. Ir jokie “reitingavimai“ negali pašalinti šio kliuvinio, kuris „konstituciškai“ neleidžia žmonėms laisvai išsirinkti tų, kurie spręs jų ir valstybės likimą.
Ištraukus šią kortą, sugriūtų visas imitacinės pseudodemokratijos kortų namelis. Interesų grupuotės, savo reikalams čiulpiančios valstybinius syvus ir skambiai besivadinančios „partijomis“, tą puikiai supranta. Pradžiai imamasi profilaktinių informacinių skiepų, kuriems panaudojamas Konstitucijos „dvasinis tėvelis“ D.Žalimas.
Neverta net nagrinėti Konstitucinio teismo pirmininko pasiūlymų dėl išimtinai sąrašinių rinkimų, nes jie remiami vien „Konstitucijos logika“ ir išvedami ne iš Konstitucijos, o iš Konstitucinio teismo nutarties. Tai asmeninė suinteresuoto sistemos išlikimu, aktyvaus jos dalyvio nuomonė, kurios konstitucingumui pagrįsti nebereikia jokios Konstitucijos, o pakanka savo pasirašyto dokumento.
Toks senas kaip pasaulis žaidimėlis, kada, labai bijant vienos nuomonės, iš anksto viešai pateikiama visiškai priešinga. Po to sava žiniasklaida ir „politologai“ sukelia diskusinį šaršalą, kur bet kokios pseudoelitui nepriimtinos permainos apšaukiamos populizmu, radikalizmu, nacionalizmu ar šiaip grėsme nacionaliniam saugumui.
Taip pademonstravus, kad visuomenėje yra nevienareikšmiškų siūlymų, kurie gali turėti prieštaringų pasekmių, bus pasakyta – palikim viską kaip buvo ir bus gerai! Taip, kaip po senovei – ką ir reikėjo įrodyti. O po to įsijungs rinkiminė mašina, prispausdins gerovės programų, lozungų, apspjaudys tuos, kuriuos reikia ir nieko valstybėje neįvyks dar vieną kadenciją.
Ar Lietuva bus sugrąžinta žmonėms, ar ir toliau liks tik pelnus generuojančia vieta ją privatizavusioms partinėms, finansinėms ir verslo grupuotėms, iš kurios bėgama? Ar visuomenė yra subrendusi suvokti, kad vėžys gydomas ne simptomiškai? Politinė reforma bus pagrindinis būsimų Seimo rinkimų klausimas, jeigu tik jį bus sugebėta politiniu lygmeniu iškelti.
Tai bus naujųjų ar tokiomis besidedančių politinių jėgų atpažinimo ženklas. Tuos, kurie nedrįs ar nenorės programiškai įsipareigoti ir deklaruoti konkrečių veiksmų politinės sistemos atsinaujinimui, nesieks partijų finansavimo ir rinkiminės sistemos esminių permainų, galima drąsiai laikyti naujaisiais gelbėtojais-apsimetėliais. Juos atpažinsite iš jų vaisių.
KOMENTARAI:
Visgi puiku, kad gerbiamas Algimantas Rusteika budina dalį mūsų visuomenės. “Juos atpažinsite iš jų vaisių” – tai pats geriausias kriterijus matuojant bet kokį darbą, tame tarpe ir Seimo nario darbą. Štai imkime Jurgio Razmos iš konservatorių partijos vaisius. Kas nors juos matė? Jų nėra. Ir šitas bevaisis, o kartais net turintis nuodingų vaisių, tūno Seime nuo 1996 metų. Ar įsivaizduojate, ką galima padaryti per 20 metų? Bet, tokius žmones į Seimą renka mūsų visuomenė. Kodėl žurnalistai netriūbija ant kiekvieno kampo:“piliečiai, kas su jumis darosi, kad jūs renkate ne geriausius žmones į Seimą, o blogiausius?” Bet LRT tokie dalykai nerūpi, nes jie patys gyvena tokį gyvenimą, kuriame geriausiems tautos žmonėms vietos nėra, nes jas yra užėmę pilkybės. Ir žmonės nerinkdami geriausius, patys pasmerkia save vergo gyvenimui, kadangi tai pilkybei jūs nerūpite, nes jis patenkintas, kad sukūrė iliuziją apie tai, kad jis yra tinkamas dirbti Seimo nariu, o tas rinkėjas juo patikėjo. Tauta yra verta tų, kuriuos ji renka. Štai Vydūnas ir nemažai kitų pasaulyje žinomų filosofų yra pasakę, kad tauta yra gyvas organizmas, valstybė taip. Tai, jeigu tai yra gyvas organizmas, o jame yra “Nepriklausomas” visuomeninis manipuliatorius, tai kaip gyvuos tas organizmas? Jis sirgs. Nes Lietuvos radijas ir televizija yra ta svarbi visuomenę maitinanti informacija institucija. Ir koks tas maitinimas? Kaip rašo straipsnio autorius:“o keli per stebuklą prasismelkę neparankieji lengvai neutralizuojami sisteminės žiniasklaidos ir visuomeninio manipuliatoriaus išskyromis”. O vietoje informacijos mes gauname išskyras. Nejaugi nieko negalima padaryti? Galima, tik visas valstybės valdymas yra padarytas pagal visus iracionalumo požymius. Todėl vietoje to, kad iš Kauno važiuoti tiesiai į Vilnių, mūsų politikai važiuoja į Gragždus, paskui į Klaipėdą, iš Klaipėdos į Pagėgius, o iš Pagėgių į Jurbarką, o iš Jurbarko į Šiaulius, o iš Šiaulių į Druskininkus, o iš Druskininkų pagaliau nuvažiuoja į Vilnių. Ir visur valstybinio valdymo sistemoje yra tokios “nusivažiavimo” schemos, ir jūs tai galite pamatyti paprasčiausiai patikrinę Švietimo sistemos veiklą Lietuvoje. Panašiai buvo ir Sovietmečiu, kai moterys didžiules tašes su dešromis, liaudyje vadinamomis “šlapianke”, vilkdavo iš Maskvos į Riazanę, nors “šlapiankę” gamindavo Riazanėje, bet jos tame mieste nebuvo. Štai ir Lietuvos valstybinėse institucijose tas neracionalumas tiesiog akis bado, bet šiandien tas nenormalumas, kaip su LRT, mūsų valdžios yra laikomas už normą. Taip yra šiandien, bet šito negali būti rytoj. Apie tai ir yra gerbiamo Algimanto straipsniai.