Algimantas Rusteika. Kas nuplėšė atminimo lentą kariams savanoriams Gedimino bokšte

Gedimino pilies bokšte buvo įrengta atminimo lenta kariams savanoriams, 1919 m. sausio 1 d. pirmą kartą iškėlusiems atkurtos Lietuvos Respublikos valstybinę vėliavą, atminimui pagerbti, nurodant jų vardus ir pavardes.

Neseniai pastebėta, kad ši lenta iš bokšto dingo ir vietoj jos eksponuojama tik lentelė apie vėliavos iškėlimo faktą be jokių vardų ir pavardžių.

Kauno forumas kreipėsi į Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkciją ir Lietuvos nacionalinį muziejų, prašydamas įstatymų nustatyta tvarka pateikti informaciją, kas, kada, kieno nurodymu ir kokiu dokumentu remiantis šią pagarbos kariams savanoriams lentą pašalino.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, kuriai priklauso Gedimino pilis, atsakė, jog Vilniaus Aukštutinės pilies bokštą turto patikėjimo teise valdo Nacionalinis muziejus, kuris vykdo joje savarankišką veiklą.

Nacionalinis muziejus, žinomas kaip Gedimino kalno nuskutimo autorius ir milijonų kalnui gelbėti įsisavintojas, atsakė, jog atminimo lenta buvo pagaminta 2007 metais ir pakeitė iki tol kabėjusią lygiai tokią pačią lentą, kuri jau buvo susibraižiusi.

Kiekviena nesąmonė ar nusikaltimas turi kojas, rankas, vardą ir pavardę. Ši naujoji lenta buvo išmontuota ir pakeista dabartine informacine lentele 2017 metais, “įgyvendinant naują koncepciją“ ir vadovaujant tuometinei Nacionalinio muziejaus direktorei, medžių kirtimo ideologei Birutei Kulnytei.

Nacionalinis muziejus maloniai paaiškina, kad “pakeitimus vykdo savo nuožiūra, vadovaudamasis muziejaus strateginiu planu“(klausimėlis – koks tas planas, kas ir kada jį parengė ir patvirtino).

Muziejus taip pat praneša džiugią naujieną, kad informaciją “apie pirmą kartą iškeltą Lietuvos vėliavą ir su tuo faktu susijusias asmenybes“ pateikiantis savo storose ir brangiose knygose, kurias galima nusipirkti Gedimino bokšte.

Tuo “nacionalinis“(?) muziejus siunčia dėkingai tautai žinutę, kad vėliava Gedimino bokšte išsikėlė pati. Nes, pasirodo, kariai savanoriai buvo tik “su tuo faktu susiję asmenybės“.

Taigi, mūsų laikų didvyrius jau žinome. Sveikiname tuometinę Nacionalinio muziejaus vadovybę ir linkime jai ilgų, gražių gyvenimo metų, kūrybinio džiaugsmo darbe ir didelės laimės asmeniniame gyvenime.

kaunoforumas