Vyriausybė apdairiai neatmeta siūlymų kelti neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) kartelės iki minimalios mėnesinės algos, tačiau jų svarstymą atideda ateičiai. Valdančiųjų požiūriu, prieš rinkimus pakanka keliomis dešimtimis eurų padidinti minimalų atlyginimą ir pažado kilstelėti NPD nuo 200 iki 310 eurų. Uždirbantiems iki 1000 eurų ši politikų malonė nuo kitų metų pradžios piniginę pastorins vos 16,5 euro per mėnesį. Gyvenantieji iš minimalios algos turės galimybę kartą per savaitę sočiau pavalgyti. Ar čia orus gyvenimas?
– Kas dirbančiam žmogui naudingiau – didesnė minimali alga ar mažesni mokesčiai nuo jos? – „Vakaro žinios“ klausė nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo AVULIO.– Kai mes kalbame apie minimalios algos didinimą, kartu didėja ir mokesčiai. Išeina vizuali apgaulė: politikai giriasi, kad minimalus atlyginimas auga, tai skamba gerai, o kiek žmogus realiai gauna į kišenę – nepasakoma. O padidinus NPD, akivaizdu, kad tos lėšos liks žmogaus kišenėje, tai jau nebus vien tik akių dūmimas.
– Dabar žmogui nuo minimalios algos į rankas tenka apie 327 eurus. Pagal valdančiųjų partijų susitarimą jeigu NPD kitais metais padidės iki 310 eurų, žmogui į piniginę įkris tik 16,5 euro papildomai. Ar čia pinigai?
– Taip, labai mažas efektas, ypač tiems, kuriems velniškai sunku sudurti galą su galu – jie beveik nieko nepajaus. Jeigu NPD būtų lygus minimaliam atlyginimui, žmogui liktų gerokai daugiau. Bet, matyt, valdžia negali to padaryti, nes nesubalansuos biudžeto.
– Argi subalansuoti biudžetą nereiškia, kad ir valdžios sektoriui reikia gyventi pagal pajamas?
– Ūkiškai kalbant, mes pagal daugelį parametrų ES esame antroje, trečioje, geriausiu atveju ketvirtoje vietoje nuo galo. Bet pagal vieną parametrą – biurokratų skaičių šimtui tūkstančių gyventojų – esame viena iš pirmaujančių valstybių, ypač įvertinus tai, kad dėl emigracijos netekome šimtų tūkstančių dirbančių gyventojų, o valdininkų vis tiek liko tiek pat.
Versle viskas būna labai subalansuota: neužsidirbi pakankamai pinigų, turi sumažinti dalį darbuotojų. Tai turėtų daryti ir valstybės aparatas, bet dabar turime tokį iškreiptą modelį, ir valdininkų armijai išlaikyti reikia pinigų. Juk jie visi kažką dirba – rašo pažymas, derina dokumentus, siuntinėja žmones iš vienos įstaigos į kitą. Bent jau mūsų, statybų, sektoriuje košmaras totalus! Pradedi kvestionuoti, kodėl reikia šitiek pažymų, šitiek suderinimo vizų, kodėl mus siuntinėja iš vienos įstaigos į kitą, gauni paprastą atsakymą: „Man atrodo, kad taip reikia.“ Sakai, kad teisės aktai to visiškai nereikalauja, bet jis tau atkerta, kad sviestu košės nepagadinsi. O jeigu valdininkai gauna šiek tiek kritikos, kad kažką daro negerai, kerštaudami tiek susibiurokratina, kad absoliučiai niekas nevyksta.
– Ar įsivaizduojate, kaip išgyvena šeima su 2 vaikais, kur abu tėvai dirba už minimalius atlyginimus?
– Sutinku, kad tikrai labai sudėtinga išgyventi už tokius pinigus.
– O kiek jums pačiam reikėtų pajamų kukliai pragyventi mėnesį?
– Aš pats neskaičiavau, bet matau, kaip žmonės kukliai gyvena, į darbą sumuštinius nešasi. Šiaip ir statistika, rodanti, kiek žmonių pietauja, yra tiesiog pritrenkianti: mes savo versle, kai statome komercinius pastatus, skaičiuojame, kiek reikėtų aplinkui maitinimo įstaigų pastatyti, ir pasirodo, kad pietauti eina tik 30 proc. darbuotojų. Nemažiau kaip 50 proc. dirbančiųjų, o kai kuriais atvejais net iki 70 proc. žmonių, valgo darbe iš namų atsineštą maistą. Šitaip elgiasi tikrai ne minimalius atlyginimus gaunantys žmonės. O kas gauna minimalias algas, man tiesiog baisu, kaip jie išgyvena.
– Bet darbdaviai irgi neskuba dalytis pelnais su darbuotojais?
– Šitaip labai lengva visą dėmesį nuo didžiausios problemos – biurokratijos nukreipti į „blogus“ darbdavius. Aš mielai dalinuosi, tik mano darbuotojai baigia išprotėti nuo begalinio vaikščiojimo po savivaldybes, ministerijas, visas kitas žinybas. Jeigu galima kažkokias procedūras atlikti per savaitę, o mes darome per 3-4 savaites, iki galutinio rezultato praeina daugiau laiko, bet per tą laiką vis tiek reikia mokėti darbuotojams atlyginimus. Akivaizdu, kad žmonės gal uždirbtų ir daugiau, jei nebūtų sugaištama marios laiko kovai su biurokratais. Iš užsienio investuotojų šitaip nesityčiojama. Jiems veltui suteikiamos ir visos komunikacijos, ir mokesčių lengvatos, ir net valstybės parama.
– Bet, sutikite, jie ir atlyginimus moka didesnius…
– Sąlygos turi būti visiems vienodos, skatinami ne tik užsieniečiai. Galbūt netgi daugiau reikėtų skatinti tuos mūsų verslus, kurie darbuotojams moka didesnius atlyginimus. Mano galva, toks turėtų būti požiūris, nors, aišku, yra verslų, kur mažas pajamas uždirba ir tikrai ne visi gali mokėti.
– Mažinti mokesčių naštą mažai uždirbantiems Lietuvai rekomenduoja ir Europos Komisija – siūloma perkelti tą naštą kitiems šaltiniams. Galbūt ir verslas sutiktų mokėti kokius nors papildomus mokesčius, jeigu valstybė susitvarkytų su biurokratija, liautųsi diskriminuoti vietos įmones?
– Mes mokame pakankamai didelius mokesčius ir dabar. O būdų, kaip galima valstybei susirinkti mokesčių į biudžetą, yra daug ir EK rekomendacijos iš principo yra teisingos. Aš nei ginuosi, nei ką, bet tie, kurie uždirba daugiau, galėtų iš tikrųjų ir mokesčių daugiau sumokėti. Tiesiog reikia ryžtingų valdžios sprendimų, kurių kol kas, deja, nesulaukiame.
– Gebėjimų kurti verslą turi tikrai ne kiekvienas, bet jeigu jis ne girtuoklis, turi dvi rankas, yra darbštus, nejau nenusipelno oriai pragyventi iš savo darbo?
– Taip, žinoma. Baisiausia, kai visi pradeda tikėtis iš valstybės, kad ji duos pašalpas – tada tas darbas, už kurį mokamas tik minimalus atlyginimas, yra visiškai nuvertinamas.
– Bet kodėl kur nors Londone ar Stokholme tos pačios juodo darbo nebijančios rankos uždirba daug oresnį atlyginimą nei Lietuvoje?
– Taip, jis tą patį dirba, bet gal intensyviau, gal mažiau kavos ar arbatos pertraukėlių daro. Juk visi žmonės nori gyventi ir uždirbti, todėl ir ieško tokių galimybių. O kai pas mus nesugebama sutvarkyti šalies ūkio kaip vakarietiškose valstybėse, tuomet ir tenka šiek tiek gyventi, šiek tiek vegetuoti.
Valdas SUTKUS, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas:
Darbo mokesčiai Lietuvoje vieni didžiausių ES, o atlyginimai – vieni mažiausių. Minimali alga turėtų didėti, bet sveikas protas ir ekonominis mąstymas sako, kad ji turi sudaryti maždaug pusę vidutinės algos, o jeigu pradeda sparčiai artėti prie vidutinės algos, tuomet nebėra motyvacijos. Šiame etape tai dar nieko blogo, nes minimalios algos didinimas stimuliuoja atlyginimų didėjimą apskritai. Manau, dabar reikėtų sustoti, palaukti, koks bus poveikis vidutinei algai – jeigu vidutinė alga dar kils, tada galima grįžti ir prie minimalios didinimo.
Bet jeigu vidutinė alga nekils, vadinasi, yra giluminės priežastys ekonomikoje. Mes užsiimame stimuliavimu tų pusių, kuriose esame silpni. Niekada neuždirbsime didelių atlyginimų siuvimo įmonėje, nes čia mes konkuruosime su vietnamiečiais, Bangladešu, Pakistanu ir pan. Mes galime uždirbti pinigų biotechnologijų, informacinėse technologijų srityse – čia reikia investuoti, šiuos sektorius plėsti, tada bus didesni atlyginimai, eksportas, didesnis vartojimas ir geresnis gyvenimas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios”