Artūras Račas : „S.Skvernelis kaip antidepresantas D.Grybauskaitės sukurstytai ir laurinavičių lojamai isterijai“

Dažnai rašyti mane paskatina koks nors interneto platybėse rastas kvailas tekstas. Reaguoju, nes neisnori, kad Lietuvos gyventojai galvotų, jog Lietuvos žniasklaidoje dirba tik kvailiai.

Šį kartą rašyti mane paskatino Mariaus Laurinavičiaus tekstas apie S.Skvernelį ir jo teiginius apie būtinybę bendradarbiauti su Rusija. M.Laurinavičius pastaruoju metu dažnai rašo radikaliai kvailus tekstus, bet šis, manau, yra  kvailumo viršūnė. Neatpasakosiu visko, ką prirašė M.Laurinavičius, bet kelis jo teiginius noriu pacituoti:Gal, kai S.Skvernelis ar bet kuris kitas vėl ragins megzti kontaktus ar bendradarbiauti su dabartiniu V.Putino režimu, pagaliau taip ir įvardinkime: mums siūlo bendradarbiauti su mafija, teroristais ir jų rėmėjais.

Galbūt pagaliau suprasime, kad verslo ryšiai su V.Putino Rusija, kurie dažniausiai įvardijami, kaip santykių su ja nauda, taip pat yra ne tik nauda, bet ir potenciali grėsmė nacionaliniam saugumui?

Ar tikrai agituojantys už verslo ryšius su V.Putino Rusija nori, kad strateginis šios mafijos valstybės korupcijos eksportas taip pat padidėtų? O juk tai – neišvengiamas verslo su šiuo režimu palydovas. Maža to, nereikia abejoti, kad V.Putino režimas su verslo ryšiais į užsienį juk bando perkelti ir visą savo mafijinio verslo modelį bei praktikas.

Ten, žinoma, yra ir daugiau, bet manau, kad ir tiek pakanka, kad suprastum, jog M.Laurinavičius rimtai serga. Jis nepagydomai užsikrėtęs isterija, kurios pagrindinis šaltinis yra D.Grybauskaitė ir kurio skleidėjai yra prezidentės klapčiukai politikoje ir žiniasklaidoje. Dažniausiai – tie, kurie, kaip ir pati partškolos lektorė ar užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, savo karjerą pradėjo, kai Rusija dar tebebuvo viena iš SSRS sąjunginių respublikų. M.Laurinavčius tada buvo per jaunas pradėti karjerą, bet beveik neabejoju, būtų ją padaręs, nes argumentuodamas savo kvailus teiginius tuo, kad S.Skvernelis yra buvęs policininkas, šis „apžvalgininkas“ seka geriausiomis KGB tradicijomis.

Nežinau, ar blogiau būti buvusiu policininku, ar buvusiu TSKP nomenklatūrininku bei KGB bendradarbiu, ar „apžvalgininku“ praplautomis smegenis (ir plaunant tikrai buvo naudojama kažkas gerokai stipresnio nei „Ariel“),bet šis tekstas ne apie policininkus ir KGB bendradarbius.

Jis – apie Lietuvą ir Rusiją, bei isteriją, kurią loja laurinavičiai ir panašūs į jį.

Esmė ta, kad jei M.Laurinavičiaus kliedesiai turėtų bent dalelę realaus pagrindo, tai Lietuva jau seniai turėjo tapti antra labiausiai korumpuota ir mafijinė valstybė po Rusijos.Žinote kodėl? Ogi todėl, kad Rusija, nepaisant visų sankcijų ir embargų, šiandien yra pagrindinė Lietuvos užsienio prekybos partnerė. Lietuvos eksportas į Rusiją sudaro 14,5 proc. viso eksporto, importas – 13,2 procento. Kad būtų paprasčiau suprasti: Lietuvos eksportas į Rusiją pagal apimtis sudarė daugiau nei trečdalį eksporto į visą euro zoną ir buvo beveik tris kartus didesnis nei eksportas į JAV, o importas – daugiau nei ketvirtadalį viso importo iš euro zonos, o importą iš JAV viršijo beveik 10 kartų.

Jei M.Laurinavičius žinotų tuos skaičius, tikriausiai jau seniai būtų nusiskandinęs Vilnelėje iš sielvarto, bet nežino ir todėl kliedi apie „korupcijos ir mafijos eksportą“.

Beje, dažnai, kalbant apie prekybą su Rusija, yra aiškinama, kad čia dujos nafta ir automobiliai, atseit, nieko vertingo. Statistika šį mitą paneigia. Žinote, kokios dvi valstybės yra pagrindinės Lietuvos partnerės pagal prekybą paslaugomis? Atspėjote. Rusija yra pagrindinė Lietuvos paslaugų eksporto kryptis, o didžiausia paslaugų importo partnerė yra Baltarusija.

Galime pažiūrėti ir iš kitos pusės. Žinote, kas yra Rusijos prekybos partneriai? Pagal eksportą – Olandija, Kinija, Vokietija, Baltarusija, Turkija, pagal importą – Kinija, Vokietija, Baltarusija, Italija ir JAV. Kiek iš šių valstybių yra labiau „korumpuotos ir mafijinės“ nei Lietuva?

 

O dabar pagalvokime, kas nutiktų, jei paklausytume M.Laurinavičiaus ir nuspręstume nebeprekiauti su Rusija. Nes juk korupcija ir mafija, ir dar grėsmė nacionaliniam saugumui. A.Kubiliaus premjeravimas, palyginti su tokiu sprendimu, būtų kaip Naujametė petarda, palyginus su Hirošima.

 

Laimei, taip nebus, kaip, laimei, A.Kubilius jau niekada nebebus premjeru.

 

Premjeru yra S.Skvernelis ir jis šiandien kalba apie tai, kad reikia ieškoti bendradarbiavimo galimybių su Rusija. Neatsisakant savo pozicijų dėl Krymo ir Gruzijos dalies okupacijos, nepamirštant, kad Rusija yra autokratinė valstybė ir V.Putinas tikrai nėra demokratas.

Vokietija ir JAV to taip pat nepamiršta, tačiau tai netrukdo D.Trumpui ir A.Merkel susitikinėti su V.Putinu akis į akį, nebijant, kad jis perduos korpucijos ir mafijos užkratą ar įdės į kišenę radiokatyvaus polonio.

S.Skvernelis, nors ir buvo policininku, tai supranta. M.Laurinavičiui, nors policininku jis ir nebuvo, tai suvokti per sudėtinga.

M.Laurinavičiaus ir D.Grybauskaitės išgelbėti ir pagydyti, tirkiausiai jau nepavyks. Tačiau kitai daliai visuomenės, kuri dar nespėjo pasinerti į visišką psichozę, S.Skvernelio kalbėjimas gali tapti savotišku antidepresantu ir padėti pasveikti. Net, jei S.Skvernelio tikrasis tikslas ir nėra bendradarbiavimas su Rusija, o tik bandymas atsiriboti nuo D.Grybauskaitės sukeltos isterijos jam rengiantis Prezidento rinkimams.

Kai nėra vandesn, vaistus galima užgerti ir alumi. Dažniausiai jų poveikis nuo to nelabai pasikeičia.

laisvaslaikrastis.lt