Arvydas Juozaitis. Latvijos ir Lietuvos sandraugos tikslų bei principų metmenys

ĮŽANGA

Netrukus po Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomų valstybių atkūrimo, kai Baltijos šalių solidarumas buvo itin stiprus, šis Atgimimo ir išsivadavimo laikų baltiškosios vienybės ūpas palaipsniui ėmė slūgti. Tebeveikia bendradarbiavimo struktūros (Baltijos asamblėja, Baltijos Ministrų Taryba), į šias šalis dažnai žiūrima kaip į viena politinį regioną, tačiau netgi ir kaimyninių šalių – Lietuvos ir Latvijos – dvišaliai santykiai liko gana paviršutiniški.

Tokia Lietuvos ir Latvijos santykių padėtis labai apsunkina abiejų šalių gerovės perspektyvas globalių pokyčių, egzistencinių ir geopolitinių iššūkių akivaizdoje. Sykiu iškyla pavojus, kad mūsų karta neišnaudos mums tekusios unikalios istorinės progos sustiprinti prigimtinę latvių ir lietuvių tautų vienybę, plačiai atskleisti kūrybines dviejų baltų tautų galias.

Prieš septynerius metus buvo mėginta analizuoti silpnų Lietuvos ir Latvijos ryšių priežastis bei teikti pasiūlymus (žr. 2011 m. „Pranešimą apie Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo perspektyvas“, aut. Neris Germanas ir Albertas Sarkanis, toliau – Pranešimas). Bet po šio tyrimo jokio esminio posūkio neįvyko. Daugelis net ir labai kuklių jo rekomendacijų nebuvo įgyvendinta. Nė vienoje iš šalių neatsirado politinės valios įgyvendinti siūlomus pokyčius.

Mūsų nuomone, pagrindinė šitokio pasyvumo priežastis slypi metodiškai klaidingoje tyrimo autorių išeities pozicijoje, kuri atspindi ir iki šiol vyraujantį abiejų šalių politinio elito požiūrį.

Minėtieji autoriai išskaidė Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą tarsi į „du blokus“: pirmasis apima informacinės, kultūrinės, švietimo ir mokslo bendros erdvės kūrimą, tiesiogiai siejamą su abiejų tautų baltiška tapatybe, o antrasis apima ekonomiką, transportą, energetiką, saugumo užtikrinimą ir pan. Pastarasis blokas neįvardintas kaip bendros dvišalės erdvės kūrimas tik dėl to, kad Lietuva ir Latvija priklauso stambesnėms ekonominėms ir saugumo struktūroms. Esą tik „bendri interesai šiose srityse sudaro nemažas galimybes plėtoti dvišalius projektus“.

Čia pateikiamos strategijos išeities pozicija yra visiškai priešinga: kaip parodė praktika, dviejų šalių informacinė, kultūros, švietimo ir mokslo bendra erdvė yra sunkiai pasiekiama be dvišalės bendros erdvės taip pat ir kitose srityse. Dalyvavimas daugiašalėse struktūrose (ES, NATO) neužkerta kelio visapusiškos dvišalės erdvės kūrimui. Atvirkščiai – glaudesni Latvijos ir Lietuvos ryšiai tik padėtų sėkmingiau veikti visose tarptautinėse plotmėse. Todėl siūlomoji strategija kviečia pirmiausia sukurti bendrą Lietuvos ir Latvijos dvišalę erdvę, kurią užtikrintų šių valstybių politinė sandrauga.

Latvijos ir Lietuvos sandraugos (toliau – Sandrauga) įsteigimas ne tik neprieštarautų Baltijos šalių bei Šiaurės šalių bendradarbiavimui, bet ir suteiktų tokiam bendradarbiavimui naują postūmį, taip pat ir veiksmingesnį pagrindą platesnėms tarptautinėms sąveikoms regione ir visoje Europoje. Tai būtų jungtinis Lietuvos ir Latvijos placdarmas, ieškant atsakymų į šiais laikais abiem tautoms iškilusius egzistencinius klausimus.

Antai, jokios dvišalės informacinės erdvės Latvijoje ir Lietuvoje nepavyks įkurti, jeigu nebus bendros ir sistemingai veikiančios politinės valios, kurią gali užtikrinti tik bendra abiem šalims institucinė sąranga, turinti tvirtus įgaliojimus šiam ir kitiems tikslams pasiekti.

Jau nebe pirmą kartą istorijoje yra siūloma panaši Lietuvos ir Latvijos konfederacijos vizija, kuri grindžiama ne vien tik abiejų tautų giminingumu, bet ir gerai pasvertomis prielaidomis, kad tokia sinergija užtikrintų didesnes ekonomines galimybes ir žymiai sėkmingesnę regiono konkurenciją tarptautinėse rinkose. Tačiau iki šiol nei Latvijoje, nei Lietuvoje nebuvo atsiradę kryptingų politinių iniciatyvų, kurios savo tikslu įvardintų Lietuvos ir Latvijos sandraugos steigimą.

Tad siūlome šią Sandraugos idėją ir pateikiame jos pagrindinių nuostatų apmatus tikėdamiesi, kad ją ilgainiui palaikys ir dauguma Lietuvos bei Latvijos piliečių, ir aktyvūs abiejų šalių viešosios politikos dalyviai. Tikime, kad ši idėja sulauks ne tik plačiosios visuomenės dėmesio, bet ir bus nuodugniai apsvarstyta ekspertų lygmeniu tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje.

Ši diskusija taps aktualia artėjančioje Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijoje, bet tai dar nėra vieno iš galimų kandidatų rinkimų programos dalis. Tai tik metmenys, kurie galėtų tapti ne tik rinkimų kampanijos Lietuvoje, bet ir abiejų šalių viešosios politikos ilgalaikio dėmesio objektu.

Dvišalės iniciatyvos turi ateitį tik tuo atveju, jei abi šalys jas energingai palaiko. Mes esame įsitikinę, kad ši Sandraugos iniciatyva, nepriklausomai nuo to, kaip ji keistųsi dvišalėse derybose, reikšmingai prisidės prie Latvijos–Lietuvos bendrystės stiprinimo, prie geresnio šios bendrystės istorinės reikšmės ir abipusės naudos suvokimo, vadovaujantis abiejų šalių giluminiais nacionaliniais interesais.

Arvydas Juozaitis pilietinio sambūrio „LIETUVA YRA ČIA“ vardu

I. SANDRAUGOS TEISINĖ IR INSTITUCINĖ SĄRANGA

Sandraugos tikslus, jos veikimo sąlygas, jos įgaliojimus ir bendrų institucijų steigimą šiems įgaliojimams įgyvendinti nustatytų išsami dvišalė Lietuvos ir Latvijos tarpvalstybinė sutartis (toliau tekste – Sandraugos sutartis).

Sandrauga veiktų bei jos institucijos būtų sudaromos abiejų šalių lygiateisiais ir paritetiniais pagrindais. Sandrauga neribotų nė vienos iš šalių suvereniteto ir nekeistų nė vienos iš šalių konstitucinės tvarkos, bet užtikrintų greitą ir lanksčią šalių įgyvendinamos viešosios politikos sąveiką, dvišalius sprendimus Sandraugos sutartyje nustatytose srityse.

Aukščiausia Sandraugos institucija – Lietuvos ir Latvijos Senatas (toliau – Senatas), kuris paritetiniu pagrindu būtų sudaromas iš Lietuvos Respublikos Seimo ir Latvijos Respublikos Saeimos narių pagal Sandraugos sutartyje nustatytus reikalavimus. Sandraugos sutartimi Senatui būtų suteikti ypatingi įgaliojimai bei iniciatyvos teisė siūlyti svarstyti naujus arba stabdyti veikiančius teisės aktus abiejose šalyse, jeigu tai reikšminga Sandraugos tikslams įgyvendinti. Esant reikalui, būtų kviečiami jungtiniai parlamentų komitetų /komisijų posėdžiai.

Vykdomosios valdžios lygmenyje Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos Vyriausybės būtų įpareigotos sudaryti bendrą Strateginį komitetą, kuris Sandraugos kompetencijos srityse priimtų parengiamuosius sprendimus ir teiktų juos abiejų šalių Vyriausybių posėdžiams. Reguliariai vyktų ir jungtiniai abiejų šalių Vyriausybių posėdžiai. Pagal nustatytą reglamentą ir poreikį vyktų abiejų šalių ministerijų jungtiniai kolegijų posėdžiai, kitų viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimas.

Sandrauga nepakeistų bendradarbiavimo Baltijos asamblėjos rėmuose; o į šiuos Lietuvos–Latvijos glaudesnio bendradarbiavimo procesus ypatingomis teisėmis būtų įtraukta ir Estija. Visos trys šalys siektų stiprinti partnerystę su Šiaurės Europos šalimis ir Šiaurės Taryba.

Lietuvos piliečiams Latvijoje ir Latvijos piliečiams Lietuvoje būtų suteiktos ypatingos teisės, kurias garantuotų specialus dokumentas, išduodamas tiems piliečiams, kurie gerai moka kitos Sandraugos šalies kalbą ir yra susipažinę su šios šalies kultūros ir istorijos pagrindais.

Sandraugos sutartimi ir teisės aktais būtų numatytos sąlygos jungtinėms partijoms steigtis abiejų Sandraugos šalių teritorijoje.

Visi svarstymai Sandraugos institucijose vyktų latvių ir lietuvių kalbomis. Papildomas Sandraugos veiklos administravimo išlaidas abiejų šalių valstybiniuose biudžetuose kiekvienais metais numatytų Sandraugos Strateginis komitetas.

II. TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ KOORDINAVIMAS

Lietuvos ir Latvijos Užsienio reikalų ministerijos įsteigtų nuolat veikiantį Sandraugos biurą, kurį globotų abiejų šalių prezidentai.

Sandraugos biuras atliktų šias funkcijas:

1) organizuoti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą ES institucijose, formuojant ES politiką pagal tėvynių sąjungos modelį (ypač didelį dėmesį skiriant ES finansinio reglamentavimo ir ES struktūrinių fondų paramos bendriems projektams srityje);

2) stiprinti bendrą diplomatinę veiklą transatlantinio bendradarbiavimo srityje;

3) derinti Rytų partnerystės politiką ir strateginio bendradarbiavimo projektus su trečiųjų šalių subjektais;

4) organizuoti bendrą veikimą globaliose tarptautinėse organizacijose, įtraukiant šiam tikslui ir NB8 formatą; užtikrina dvišalę ir platesnę kooperaciją, siekiant geresnio atstovavimo šiose organizacijose;

5) abiejų šalių vardu ir abiejų šalių interesų labui organizuoti išvažiuojamuosius renginius trečiose šalyse, kuriuose būtų užtikrinamas abiejų šalių atstovavimas;

6) pagal suderintą strategiją trečiosiose šalyse rengti bendras misijas ir parodas Lietuvos ir Latvijos eksporto plėtrai skatinti, užsienio investicijoms pritraukti, turizmo rinkodarai, kitiems bendriems tarptautiniams projektams plėtoti.

III. BENDRA INFORMACINĖ ERDVĖ

Steigti Lietuvos ir Latvijos nacionalinių (visuomeninių) transliuotojų konsorciumą, kuris, bendradarbiaujant su Lietuvos ir Latvijos viešojo administravimo institucijomis, užtikrintų:

1) abiejų šalių nacionalinių televizijos programų matomumą Sandraugos teritorijoje;

2) abiejų šalių bent vienos radijo programos klausomumą Sandraugos teritorijoje;

3) bendrą televizijos ir radijo naujienų tarnybą, reguliarias informacines laidas apie šalių politinį, ekonominį, kultūrinį ir kitą visuomeninį gyvenimą;

4) žinių laidų retransliavimą lietuvių kalba Latvijoje ir latvių kalba Lietuvoje, įterpiant jas nacionalinių transliuotojų programose;

5) audiovizualinių programų, skirtų reguliariam lietuvių kalbos mokymui Latvijoje ir latvių kalbos mokymui Lietuvoje, kūrimą;

6) bendrų televizijos ir radijo laidų ciklo rengimą, pasikeitimą audiovizualiniais kūriniais, įskaitant dokumentinius ir meninius filmus;

7) muzikinių įrašų lietuvių kalba Latvijoje ir latvių kalba Lietuvoje kuo platesnį naudojimą radijo programose;

8) sistemingą subtitrų lietuvių ir latvių kalba naudojimą;

9) bendrą palydovinės TV programą abiem kalbomis su titrais, o taip pat – anglų kalba;

Sukurti bendrą paramos mechanizmą abiejų šalių internetiniams portalams ir nacionalinei bei vietinei spaudai, kad jie atspindėtų abiejų šalių gyvenimą (įskaitant ir informaciją anglų bei rusų kalba specialiuose interneto vartuose). Įgyvendinti specialią programą, kad abiejų šalių oficialiose interneto svetainėse būtų pateikta informacija kaimynine kalba. Skirti paramą publikacijoms, skatinančioms lietuvių ir latvių vienybę, abiejų šalių pažinimą.

Nustatyti tvarką, kad visų Sandraugos teritorijoje veikiančių kabelinių bei palydovinių televizijų retransliuojamų programų paketuose būtų abiejų šalių nacionalinio masto TV programos. Sukurti paramos mechanizmą užsienio audiovizualinių kūrinių transliavimo teisių įsigijimui ir adaptavimui abiejų šalių teritorijai lietuvių ir latvių kalbomis.

IV. BENDRA KULTŪROS ERDVĖ

Sandraugos sutartyje nustatyti Lietuvos ir Latvijos institucijų, atsakingų už kultūros politikos įgyvendinimą, jungtinės veiklos sąlygas, kurios užtikrintų bendros kultūros erdvės kūrimą.

Šiems tikslams panaudojami bendradarbiaujantys kultūros atašė biurai Lietuvos ambasadoje Rygoje ir Latvijos ambasadoje Vilniuje.

Bendra Sandraugos kultūros politika apimtų šias sritis:

1. Lietuvos nacionalinių švenčių minėjimai Latvijoje ir Latvijos – Lietuvoje, kuriuose dalyvautų kiekvienos valstybės aukšti politiniai ir visuomenės atstovai. Ypatingas dėmesys būtų skiriamas Baltų vienybės dienai, kitiems bendriems renginiams, kurie yra skirti abiejų šalių svarbiems istoriniams įvykiams paminėti (istorinių Saulės ar Durbės mūšių minėjimai ir kt.), taip pat – Dainų šventėms, kitų nacionalinių festivalių bendram šventimui;

2. Kasmetinės latvių ir lietuvių kultūros dienos; rajonų, miestų ir miestelių kultūriniai mainai;

3. Parama bendro kultūros paveldo raiškai, bendra duomenų bazė apie memorialines vietas Lietuvoje ir Latvijoje, kurios primena abi šalis siejančius istorinius įvykius ir asmenybes;

4. Koordinuojama istorinės atminties įprasminimo politika, apimanti paminklų, skulptūrų, kitų viešų meninės išraiškos formų, simbolizuojančių abiejų valstybių bendrumą bei įamžinančių abiejų tautų istorijai reikšmingas asmenybes ir įvykius, kūrimą;

5. Bendradarbiavimas knygų vertimo ir leidybos srityse, parama latvių bei lietuvių kūrinių vertimui ir leidybai; bibliotekų fondų papildymo abiejų šalių leidiniais, baltistine literatūra, pasikeitimo informacija koordinuota politika; šiuolaikinės abiejų tautų literatūros pristatymas, rašytojų ir poetų susitikimų su visuomene ir jų kūrinių sklaidos programos;

6. Meno susivienijimų ryšių, mainų ir bendrų projektų skatinimas; koordinuojami dvišalių parodų ir edukacinių projektų ciklai; premijos meno srityje už latvių ir lietuvių bendrystės stiprinimą;

7. Tautodailės ir tradicinių amatų plėtros bendrų programų įgyvendinimas, gyvosios ir atkuriamosios baltų etnokultūros puoselėjimo programos;

8. Nuolatinės ekspozicijos muziejuose, skirtos Lietuvos ir Latvijos bendrystės ir kiekvienos iš šalių kultūros pristatymui; 
9. Dvišalė parama bendrai meninių ir dokumentinių filmų kūrybai bei platinimui;

10. Bendra turizmo strategija abiejose šalyse ir užsienyje (informaciniai centrai, dvišaliai ir trišaliai Baltijos šalių maršrutai, apgalvotas kultūros ir gamtos paveldo pristatymas, aktyvaus turizmo infrastruktūros plėtra, bendra viešųjų užrašų politika ir kt.).

V. BENDRA ŠVIETIMO IR MOKSLO ERDVĖ

Įsteigti nuolat veikiančią Sandraugos švietimo ir mokslo komisiją, kuri koordinuotų abiejų šalių institucijų, atsakingų už švietimo ir mokslo politiką, veiklą, taikytų bendrus švietimo ir mokslo politikos principus, skatintų lietuvių ir latvių kultūrų pažinimą.

Ši komisija įgyvendintų tokius tikslus:

1. Įtraukti į abiejų valstybių mokyklines programas sistemingą informaciją apie Lietuvą ir Latviją, jų istoriją, parengti kalbų mokymo programas bendrojo ugdymo sistemoje, leisti dvikalbes mokymo priemones darželiams ir mokykloms, organizuoti neformalaus ugdymo programų, skatinančių gilesnį baltų kultūrų pažinimą, gyvąjį etnokultūros ugdymą ir kalbų mokymąsi, įgyvendinimą;

2. Derinti bendrojo ugdymo strategijas, keistis metodine informacija; organizuoti mokytojų ir mokinių stažuotes ir mainus, profesinių mokyklų praktikos ir profesinių kursų mainus;

3. Į lietuvių ir latvių kalbų mokymo programas įtraukti privalomą supažindinimą su baltų kalbų pagrindais; bendrojo ugdymo programose plėsti kaimyninės šalies kalbos mokymąsi kaip pasirenkamąjį dalyką; pasienio rajonuose į bendrojo ugdymo programas įtraukti kaimyninės šalies valstybinės kalbos mokymą kaip privalomą dalyką;

4. Skatinti jungtines mokymo programas aukštosiose mokyklose, dvišalius studentų mainus ir kooperaciją tarp šalių, išnaudojant aukštųjų mokyklų turimą mokslinę bazę ir dėstytojus; į magistro darbų ir daktaro disertacijų rengimą įtraukti kaimyninės šalies atitinkamų sričių mokslinius vadovus bei recenzentus;

5. Rengti bendrą ateities kompetencijų žemėlapį ir koordinuoti valstybinius užsakymus reikiamiems specialistams parengti, kurti šiems tikslams dvišalę stipendijų sistemą;

6. Plėtoti baltistikos studijų programas, kurios užtikrintų privalomą latvių kalbos mokymąsi kartu su lietuvių kalba arba atvirkščiai. Tokia strategija leistų baigusius šias studijas įtraukti ne tik į siauresnę pedagoginę ar mokslinę, bet ir į kitokią visuomeninę Sandraugos erdvės veiklą;

7. Plėtoti senovės baltų kultūros tyrimus visame šios kultūros regione, remti lietuvių ir latvių istorijos, etnologijos studijas ir tyrimus, kitas abiejų tautų kultūrų studijas ir tyrimus. Rengti bendras studijų ir tyrimų programas šioje srityje, rengti gyvosios baltų etnokultūros ugdymo specialistus; remti letonikos ir lituanistikos specializacijas aukštosiose mokyklose; rengti bendras tarptautines konferencijas ir seminarus šiose srityse;

8. Pagal atskirą dvišalę programą rengti bendras kalbininkų, etnografų, folkloristų, istorikų, archeologų ir antropologų ekspedicijas, bendrą šių ekspedicijų ataskaitų ir kitą šių mokslo sričių leidinių leidybą; skatinti šių sričių jungtinius tyrimus, kryptingai įtraukiant abiejų šalių institucijas, kurios skirtos mokslo projektų finansavimui;

9. Bendradarbiauti kuriant tarptautinius mokslo ir technologijų klasterius, ypač skatinant aukštųjų ir švariųjų technologijų bei inovacijų diegimą;

10. Vykdyti kitus bendrus tyrimus tiek fundamentalių, tiek taikomųjų mokslų srityse; drauge pasinaudoti tarptautinių forumų galimybėmis tyrimų rezultatams pristatyti; mokslo darbuose skatinti rėmimąsi kaimyninių šalių tyrėjų darbais.
Bendrai švietimo ir mokslo erdvei kurti šalys įsteigtų Baltų fondą, kuris finansuotų šalių numatytą veiklą, taip pat išnykusių baltų tautų archeologinius, istorinius, kultūros tyrimus.

VI. BENDRA GYNYBA IR SAUGUMO ERDVĖ

Dalyvavimas NATO struktūrose niekaip nesumažina išimtinės abiejų šalių atsakomybės organizuojant kiekvienos iš šalių teritorinę gynybą, užkardant ir atremiant informacines, kibernetines, teroristines ir kitokias galimas hibridinio pobūdžio atakas. Pagal Sandraugos sutartį abiejų šalių gynybos ir saugumo struktūros, įskaitant šalių pasienio tarnybas, glaudžiai bendradarbiauja pagal šalių nustatytas strategines kryptis ir principus. Prie šių susitarimų lygiateisiais pagrindais kviečiama prisijungti ir Estija. Siekiant užtikrinti regioninio saugumo politikos veiksmingumą ir tvarumą, būtų reguliariai kviečiami Lietuvos ir Latvijos Valstybės gynimo tarybų, kurioms vadovauja šalių prezidentai, jungtiniai posėdžiai, sudaromas jų bendras sekretoriatas.

Sandraugos saugumo politikos bruožai būtų šie:

1. Derinti teritorinės gynybos planus, koordinuoti karinių vienetų praktinį ir techninį pasirengimą, dalintis patirtimi ugdant dalykines kompetencijas ir gebėjimus efektyviai veikti kolektyvinės gynybos rėmuose; formuoti vieną Sandraugos gynybinę erdvę (organizuoti bendrus teritorinės gynybos padalinių mokymus, mokymų metu parengiant bendrus gynybos scenarijus; skatinti bendrus Sandraugos paramilitarinių organizacijų renginius bei akcijas; organizuoti kaimyninės kariuomenės dienų šventimus didesnėse įgulose, sudaryti sąlygas karo mokyklose išmokti kaimyninių kalbų mažiausiai A1 lygiu, bet pasiekti, kad kiekvienas absolventas mokėtų bent 100 kaimyninės šalies žodžių. Išleisti knygas apie abiejų šalių kariuomenes nacionalinėmis kalbomis, ruošti karininkų, mokančių abi kalbas, taip pat – ir estų kalbos pradmenis, korpusą; sustiprinti Baltijos gynybos koledžo veiklą, pakeliant jo statusą iki Baltijos gynybos universiteto);

2. Plėtoti BALTBAT ir (ar) didesnių bendrų karinių pajėgų veiklą, įskaitant ir dvišalį bei trišalį dalyvavimą tarptautinio saugumo misijose;

3. Konsultuotis įsigyjant karinę techniką bei karines technologijas, plėtojant karinę infrastruktūrą; organizuoti bendrus įsigijimus, o esant galimybei – ir valstybės užsakymus vietinei pramonei. Taip derinti karinius pirkimus, kad būtų galima sukurti bendrą logistinę bazę ir veiksmingai panaudoti jos pajėgumus;

4. Kooperuotis efektyviai išnaudojant NATO kompetencijos centrus Baltijos šalyse ir kitur, diegiant NATO šalių technologijas, dalijantis patirtimi ir įgūdžiais su NATO priešakiniais daliniais, kurie dislokuoti (rotuojami) Baltijos šalyse ir kitur regione;

5. Reguliariai vykdyti įvairias dvišales pratybas, dalyvaujant kariniams junginiams, bendrus krizių valdymo ir gelbėjimo tarnybų mokymus; sudaryti sąlygas atvykti bataliono dydžio vienetui iškilus hibridinio karo pavojui; mokymuose organizuoti bataliono dydžio vienetų atvykimą iš Lietuvos į Latviją, ir atvirkščiai;

6. Plėtoti dvišalį ir trišalį bendradarbiavimą žvalgybos bei kontržvalgybos srityje, koordinuoti veiksmus strateginės komunikacijos ir informacinio saugumo srityse;

7. Reglamentuoti šalių pasienio režimą, numatant bendrą patruliavimą ir kitus organizuoto nusikalstamumo bei galimų hibridinio pobūdžio atakų užkardymo veiksmus; kurti bendras duomenų bazes ir registrus; koordinuoti migracijos politiką;
8. Kooperuotis veiksmingai panaudojant ES struktūrinius fondus pasienio su trečiosiomis šalimis infrastruktūros plėtrai bei apmokymams, o taip pat – anksčiau naudotos pasienio tarp šalių infratruktūros naują panaudojimą, aktyviai vystant pasienio rajonų bendradarbiavimą, medicininę pagalbą, įvairias gelbėjimo tarnybas;

9. Kurti bendras stipendijas aukštos klasės specialistams rengti; panaudoti šiam tikslui ir tam skirtas NATO bei NATO šalių programas.

10. Numatyti dvišalio keitimosi nacionalinėmis strateginėmis technologijomis tvarką ir plėtoti dvišales galimybes jas kuriant.

VII. LAIMĖS EKONOMIKA (ekonominės ir socialinės politikos bendrinimas, vadovaujantis šiuolaikiniais felicitarinės ekonomikos parametrais; bendra darbo rinka ir gyvenimo kokybė).

Sandraugos ekonominės ir socialinės politikos koordinavimą, būtiną šalinant barjerus tarp šalių ir siekiant bendrų gyvenimo kokybės standartų bei tarptautinio konkurencingumo, vykdytų abiejų šalių Vyriausybių sudarytas Strateginis komitetas. Į šį komitetą būtų įtraukti abiejų šalių atitinkamų ministerijų atstovai (pirmiausia Ūkio, Finansų, Socialinių reikalų ir darbo, Energetikos, Susisiekimo, ir kt.), taip pat atitinkamų sričių ekspertai.

Šio komiteto pagrindiniai tikslai būtų tokie:

1. Sukurti bendrą ekonominių ir socialinių procesų analizės centrą nustatant bendras tyrimų ir statistinių matavimų metodikas bei kryptis; diegti viešosios politikos pasiekimų vertinimo sistemą pagal reguliariai matuojamų gyvenimo kokybės rodiklių pokyčius, pagal socialinės bei geografinės atskirties mažėjimo dinamiką, kai bendra ekonominė ir socialinė pažanga būtų vertinama ne tik pagal klasikinius ekonominio augimo rodiklius, bet ir pagal abiejų šalių drauge apibrėžtą Laimės indeksą. Šis indeksas apimtų kokybiškas socialines paslaugas, įskaitant švietimą ir sveikatos apsaugą, aplinkosaugą ir veiksmingą viešųjų finansų tvarkymą;

2. Užtikrinti efektyviai veikiantį dvišalių konsultacijų mechanizmą mokesčių, investicijų skatinimo, verslo skaidrumo klausimais, diegti bendrų principų sistemą. Suderinta akcizų ir mokesčių sistema palengvintų abiejų šalių verslo plėtrą bei prekybą Sandraugos teritorijoje;

3. Sukurti bendrą kompiuterinę duomenų bazę, kurioje būtų visa būtina informacija apie abiejų šalių verslo aplinką (žaliavų, gaminių ir paslaugų kainas, mokesčius, akcizus, socialinį ir sveikatos draudimą ir kt.);

4. Diegti bendras strategijas viešųjų finansų valdymo ir viešųjų paslaugų finansavimo srityje, įskaitant nuoseklų kaštų ir naudos analizės principų diegimą kiekvienos iš šalių ir abiejų šalių investicinėje politikoje; dalintis patirtimi planuojant ir valdant ES struktūrinių fondų paramą;

5. Skatinti bendros darbo rinkos vystymąsi Sandraugoje ir visose trijose Baltijos valstybėse, įskaitant bendrą duomenų bazę, kuri padėtų subalansuoti darbo rinką regione ir sudarytų sąlygas didinti piliečių užimtumą abiejose šalyse, mažinti emigraciją į trečiąsias šalis;

6. Koordinuoti žemės ūkio politiką siekiant ne tik šios ekonomikos šakos konkurencingumo, bet ir veiksmingos kooperacijos, šeimos ūkių plėtros bei tradicinės gyvensenos išsaugojimo;

7. Reguliariai organizuoti Lietuvos-Latvijos verslo forumus, taip pat tarptautinius ekonomikos forumus, kuriuose būtų profesionaliai nagrinėjamos verslo sąlygos, abiejų šalių ir platesnio regiono ekonomikos esama padėtis bei perspektyvos;

8. Organizuoti nuolatines konsultacijas tarp centrinių bankų, kitų finansų politikos institucijų, koordinuojant veiksmus europinėje finansų politikoje, analizuojant vykstančius procesus, prognozuojant galimas krizes, numatant prevencines priemones bei kuriant tvarią fiskalinę politiką; dalintis gerąja praktika su kitomis ES valstybėmis, įskaitant ir tas, kurios išsaugojo nacionalinę monetarinę politiką; siekti aukštų finansinių paslaugų standartų;

9. Drauge tirti ir vertinti konkurencinę aplinką regione bei tolimųjų rinkų perspektyvas, abiejų šalių, kaip bendro ekonominio subjekto, pranašumus ir galimybes, perspektyvias plėtros nišas ir reikalingas inovacijas; būtina derinti sąžiningos konkurencijos užtikrinimo politiką ir Sandraugos vidaus rinkoje;

10. Veiksmingai išnaudoti visų tarptautinių organizacijų, kuriose dalyvauja abi valstybės, galimybes ekonominei ir socialinei plėtrai.

VIII. JUNGTINĖ PREKYBOS, LOGISTIKOS IR TRANSPORTO POLITIKA

Atskira Sandraugos Strateginio komiteto kompetencijos sritis – tai Lietuvos-Latvijos vidaus ir tarptautinės prekybos, logistikos ir transporto politikos derinimas. Geografinė Latvijos ir Lietuvos padėtis sudaro sąlygas ir net būtinybę strategiškai derinti šią politiką santykiuose su rytų šalimis, o taip pat įgyvendinant Baltijos šalių integraciją bei užtikrinant koridorių į Šiaurės šalis. Konkurencija tarp Latvijos ir Lietuvos santykiuose su rytų ekonomikomis dėl krovinių pervežimo, dėl tolimosios prekybos kelių ir sąlygų dažnai sudaro pastarosioms papildomas galimybes strategiškai skaldyti Baltijos šalis, mažinti jų ekonominį saugumą.

Sandraugos, kaip bendro ekonominės politikos subjekto, tikslai šioje srityje būtų tokie:

1. Derinti transporto koridorių į rytus infrastruktūros plėtros bei logistikos strategijas;

2. Derinti krovinių pervežimo geležinkeliais tarifų politiką (AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Latvijas dzelzceļš“ sutartiniai santykiai dėl vežimų geležinkeliais organizavimo);

3. Derinti prekybos su rytų ekonomikomis strategijas ir sutartinius santykius, taip užtikrinant stabilų Lietuvos ir Latvijos uostų ir kitų transporto mazgų funkcionavimą; stiprinti Baltijos ir Juodosios jūros transporto jungtis;

4. Bendromis jėgomis vystyti ES remiamą „transbaltiškų“ pietų-šiaurės koridorių plėtrą („Via Baltica“, „Rail Baltica“);

5. Derinti dvišalės kelių transporto (naujų kelių tiesimas, senų renovavimas Lietuvos ir Latvijos valstybinės sieną kertančių kelių tvarkymas, perkastų kelių atkūrimas, kelių kokybės ir jų infrastruktūros bei saugaus eismo gerinimas; geležinkelio infrastruktūros gerinimas; sutvarkant kelių ženklus, kad juose būtų užrašai į vienos ir kitos valstybių sostines bei kitus miestus abiem kalbomis) bei geležinkelio infrastruktūros plėtrą;

6. Vystyti dvišalius ir trišalius jūrų transporto projektus, bendrą strategiją tolimajai prekybai jūriniais keliais;

7. Sudaryti specialų susitarimą tarp šalių dėl „AIR BALTIC CORPORATION“ tvarios veiklos perspektyvų Baltijos regione bei dėl šios įmonės vaidmens tolygiai vystant oro susisiekimą į Latviją, Lietuvą bei Estiją; vystyti sunkiųjų krovinių pervežimo oro transportu infrastruktūrą Zokniuose;

8. Parengti dvišalę aviacijos bei aviacinės industrijos plėtros strategiją, plačiau panaudojant išvystytą Lietuvos civilinės aviacijos infrastruktūrą, aviacines tradicijas bei patirtį;

9. Vystyti bendrus kosmoso technologijų plėtros projektus;

10. Kurti bendras sąveikos sistemas tarp įvairių transporto rūšių, intelektines transporto sistemas bei technologijas.

IX. JUNGTINĖ ENERGETIKOS POLITIKA

Konsoliduota Latvijos ir Lietuvos energetikos politika ne tik pasitarnautų užtikrinant prieinamas energijos kainas bei konkurencingą rinką (tai savo ruožtu didintų šių šalių pragyvenimo lygį ir mažintų migraciją, bet ji sudarytų ir kritiškai svarbią abiejų šalių nacionalinio saugumo sritį. Dėl kritinės energetinio saugumo svarbos šalys turi išnaudoti Vilniuje įsteigtą NATO energetinio saugumo kompetencijos centrą ir imtis papildomų dvišalių priemonių. Atsižvelgiant į šią būtinybę, šalia Sandraugos Strateginio komiteto būtų įsteigta nuolat veikianti dvišalė energetikos ekspertų grupė; į ją būtų pritraukiami ir tarptautinio lygmens ekspertai.

Šios politikos bendrieji tikslai būtų šie:

1. Plėsti bendradarbiavimą kuriant bendrą Baltijos valstybių elektros energijos tinklą ir rinką, integruotą į Šiaurės šalių elektros energijos rinką (NordPool ir NordBalt), jungiant ją į darbą su kontinentiniu Europos tinklu; iki 2025 m. visiškai įgyvendinti Latvijos, Lietuvos ir Estijos elektros tinklų sinchronizaciją su Europos kontinentiniais tinklais;

2. Iki 2020 m. užtikrinti, kad Baltijos šalių elektros tinklai galėtų veikti kaip sala izoliuoto darbo režimu (ne tik techniškai atsijungti nuo BRELL žiedo, bet ir teisiškai – drauge su Estija – atsiskirti nuo atitinkamos sutarties); tai leistų izoliuoti nesaugią ir tarptautinę teisę pažeidžiančią Astravo AE, sustabdytų jos eksploataciją ir elektros energijos eksportą iš Baltarusijos; imtis kitų bendrų priemonių ir tarptautinių veiksmų blokuojant Astravo AE eksploataciją;

3. Siekti, kad galutinės elektros energijos kainos pramonei ir gyventojams Lietuvoje būtų ne didesnės nei regiono valstybėse (Estijoje, Skandinavijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje);

4. Atsižvelgiant į grėsmes, kurios kyla Baltarusijai statant rytų ekonomikos poreikiams skirtą dujų saugyklą, būtina užtikrinti, kad Inčukalnio dujų saugykla ir SGD terminalas veiktų kaip bendra sistema (Sandraugos infrastruktūra); 
5. Būtina drauge įveikti Baltijos šalių ir Suomijos izoliaciją nuo bendros ES gamtinių dujų rinkos, įgyvendinant Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties projektą (GIPL), kuris leis Baltijos šalis, taip pat ir Suomiją integruoti į ES gamtinių dujų rinką – tai padidins tiek Sandraugos, tiek ir platesnio regiono dujų rinkos konkurencingumą, likvidumą, dujų tiekimo šaltinių bei kelių diversifikaciją;

6. Įgyvendinti bendrą strategiją, kuri leistų padengti Sandraugos dujų tiekimo infrastruktūros išlaikymo kaštus – panaudojant šią infrastruktūrą Lenkijos ir Ukrainos poreikiams, skatinant suskystintų dujų rinkos plėtrą Rytų ir Vidurio Europoje, tokiu būdu didinant tiekimo saugumą regione, o papildomomis pajamomis iš dujų tranzito sumažinant Sandraugos vartotojams tenkančią gamtinių dujų infrastruktūros išlaikymo dalį;

7. Abiejose šalyse naudoti bendrus šilumos ūkio kaštų optimizavimo principus (plėtojant kogeneracinių elektrinių tinklą, diegiant biokuro technologijas);

8. Derinti atsinaujinančių išteklių energetikos (biomasės, vandens, vėjo) intensyvios plėtros strategijas, diegti pasiteisinusią kitų Europos šalių praktiką;

9. Įgyvendinti bendras energijos taupymo programas, koordinuotai ir tikslingai panaudojant tam ES struktūrinių fondų paramą;

10. Pagal dvišales programas kurti ir taikyti skaitmenines energetikos inovacijas, tobulinti energetikos technologijas (atsinaujinančių išteklių energetikoje, paskirstytosios energijos gamyboje, išmaniųjų tinklų kūrimo ir kt. srityse).

X. JUNGTINĖ APLINKOSAUGOS IR TVARIOS PLĖTROS POLITIKA

Atnaujinti Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos Vyriausybių 1999 m. susitarimą dėl bendradarbiavimo aplinkosaugos srityje, taip pat 2001 m. susitarimą dėl gamtos apsaugos valdymo (tarp Lietuvos Respublikos aplinkos ir Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijų), užtikrinant bendrų aplinkosaugos principų taikymą bei stebėseną pagal kartu išskirtas prioritetines aplinkosaugos sritis.

Įgyvendinant suderintą politiką, būtų siekiama:

1. Spręsti aplinkosaugos problemas Sandraugos ir platesniu mastu (Baltijos jūros, kitų paviršinių ir požeminių vandenų apsaugos, naudojimo ir taršos, jūrų erdvės planavimo, upių baseinų valdymo, strateginio padarinių aplinkai vertinimo, oro taršos ir kt.).

2. Drauge stiprinti tarpvalstybinę aplinkos taršos prevenciją, pirmenybę teikiant Baltijos jūros regiono šalimis (aktyvinti bendras pastangas esminėms Baltijos jūros problemoms spręsti: eutrofikacijai, taršai cheminėmis medžiagomis, bioįvairovės nykimui, neigiamam laivybos poveikiui Baltijos jūros vandens kokybei ir kt.);

3. Skatinti dvišalių ir daugiašalių ekonominių, mokslinių bei techninių ryšių plėtrą aplinkos apsaugos, krantotvarkos ir rekreacijos srityse;

4. Keistis aktualia informacija apie aplinkos būklę, susiklosčiusias ekstremalias situacijas ir kuriant tokią bendradarbiavimo sistemą, kai būtų nedelsiant imamasi bendrų veiksmų šių situacijų sukeltiems padariniams pašalinti;

5. Plėsti sistemingą abiejų šalių saugomų teritorijų institucijų bendradarbiavimą, siekiant išsaugoti unikalią regionų gamtą ir keistis gerąja gamtosaugos praktika;

6. Bendradarbiauti stiprinant gyvosios gamtos ekosistemų apsaugą, genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo ir reguliavimo srityse, o taip pat – invazinių rūšių (augalų ir gyvūnų) populiacijų plitimo kontrolės ir pasikeitimo tokia informacija srityse.

7. Susitarti dėl bendrų veiksmų, užtikrinančių atliekų tvarkymo ir vežimo kontrolę.

8. Laikytis bendros strategijos dėl Baltarusijos ir Rusijos (Karaliaučiaus srities) ekologinių problemų sprendimo;

9. Siekti aukštų sveikos bei švarios gyvenamosios aplinkos standartų, padedančių užtikrinti tokią gyvenimo kokybę, kuri skatintų gyventi ir kurti tėvų žemėje.