Aktualijos

Aurimas Guoga: kas gi ten pagaliau teisus? Kodėl tokia atkakli Venckienės pusė?

Written by Biciulystė Siūlo · 2 min read

Teisėsauga ilgai netyrė D.Kedžio pretenzijų, bylą marino, kas jį paskatino platinti įrašą ir sukelti skandalą. Atkreipsiu dėmesį: anuo metu teisėsauga ne ištyrė ir nutraukė bylą, o ilgai ir nuobodžiai ją marino.

Puikiai žinome, kad iš pradžių buvo daugiau nei pakankami liudininkų ir liudijimų A. Ūsui nuteisti. Pavyzdžiui, visi puikiai pamename, kaip gydytoja L. Bloznelytė viešai pasakojo, jog į jos kliniką prisistatė A. Ūsas, kuries siekė panaikinti ant organo vyndėmę. Tokių liudininkų būta ir daugiau (Naruševičienės bendradarbė pasakojo, jog V. Naruševičienė dėl pinigų galėjo padaryti bet ką; buvo liudininkas, kuris tvirtino, jog matė kaip automobilis atvežė ir prie Kauno marių išmetė D. Kedžio lavoną ir daug kitų). Tačiau vėliau visi šie liudininkai paslaptingai susiprato melavę ir viešai atgailavo. Kodėl, tarkime, onkologijos klinikos vadovei reikėtų viešai skleisti tokius prasimanymus?

Taip pat daug paslaptingų mirčių, tokių kaip mįslingas A. Ūso paskendimas seklioje balutėje. Šios mirtys nesiliovė ir po D. Kedžio mirties ar jo tariamų bendrininkų suėmimo. Jeigu nebuvo pedofilijos, tuomet vis dar neaiškus motyvas žudyti. Kadangi racionalaus motyvo nėra, D. Kedys išvadintas psichiniu ligoniu (o tuo pačiu ir Venckienė bei visi kas ją palaiko).

Maža to, besirutuliojant bylai mes ne kartą liudijome, kaip teisėsauga atvirai pažeidinėja įstatymą. Politikai ir teisėjai ne kartą sau leido viešus pareiškimus, kurie rodė jų išankstinį nusiteikimą nuteisti Venckienę dar iki jos kaltės įrodymo teisme. Mes taip pat liudijome, kad teisėsauga pažeidė teismo sprendimą vykdant D. Kedytės perėmimą. Teismo nutartis leido Kedytę išsivesti tik jai sutinkant, nenaudojant prieš vaiką smurto. Visos Lietuvos akivaizdoje smurtas buvo panaudotas, advokatas G. Černiauskas klykiantį vaiką apsvaigino ir išnešė prieš jos valią.

Atkreiptinas dėmesys, kad po Amerikos iš 39 kaltinimų teliko keturi. Iki pabėgimo Lietuva buvo parengusi Venckienei net 56 kaltinimus, tačiau 17 iš jų amerikiečiams kolegoms net nepateikė. Ar tai nerodo, kad teisėsauga gal kiek persistengė kurpdama jai kaltinimus? (O juk čia kalbame ne šiaip apie asmenį, o apie Seimo narį!) O kiek tų kaltinimų būtų likę, jeigu JAV teismas būtų priėmęs N.Venckienės įrodymus dėl jos nekaltumo?

D. Kedytė po pagrobimo dingo kaip į vandenį. Vaikas visiškai izoliuotas nuo ankstesnės aplinkos, niekas iš giminių ar ankstesnių pažįstamų neturi jokių žinių kur ji ir kaip gyvena. Ar tai ne vaiko teisių pažeidimas?

Tai tik nedidelė dalis pažeidimų, kuriuos atliko teisėsauga. Daugiau apie tai dar ne kartą papasakos pati N. Venckienė (jeigu, neduok Die, jos nenumarins kalėjime). Tačiau jau ir to kas paminėta pakanka, kad visuomenė sunerimtų ir reikalautų, jog teisėsauga nubaustų savivaliautojus pareigūnus bei užtikrintų, kad ateityje valstybė laikysis teisėtumo.

Tačiau ką vietoj to turime? Prieš tuo besidominančius naudojamas intensyvus psichologinis smurtas, o žiniasklaida nemažai gyventojų daliai nurovė stogą – nuteisti Venckienę jiems tapo svarbiausia asmenine! jų problema.

Galiausiai, galime pažvelgti ir aplink. Pasirodo, pasaulyje pilna atvejų, kai tokiu būdu užgniaužiamos pedofilijos bylos. Pastarasis atvejis – J.Epsteino, kur jis „mirė“ kalėjime itin įtartinomis aplinkybėmis. Jeigu norėsite sužinoti ir apie kitus panašius atvejus, kviečiu susirasti Paul Joseph Watson Youtube klipą „Pedophiles Rule the World“.

Tarpinis pralaimėjimas šioje byloje turėjo liūdnų padarinių visuomenės raidai. Po kelerių metų šios valstybinės savivalės šalininkai priėmė ir fanatiškai palaikė vaikų grobimo įstatymą, dėl kurio per trumpą laiką iš šeimų buvo atplėšti per tūkstantį vaikų. Jėgos vėl pasidalino ties tokiomis pat linijomis kaip ir pedofilijos konflikto atveju. Vadinasi, teisėsaugos ir žiniasklaidos smurtavimo prieš visuomenę poveikis – dalis gyventojų pradėjo plėšytis, kad iš šeimų būtų grobiami vaikai, tam besipriešinančius dergė lygiai taip pat kaip Venckienės palaikytojus.

Žinoma, kai teisėsauga vykdo vieną įstatymo pažeidimą po kito, o gera dalis gyventojų tam ploja, tai jau mirtinas pavojus šalies laisvei. Štai kodėl Venckienės šalininkai neatlyžta – jeigu jie pralaimės, galutinai įsitvirtins sovietinė tvarka, kai įstatymas tik deklaratyvus, o gilioji valstybė tvarkosi savo „poniatkių“ principais. Venckienės pusei galutinai pralaimėjus taptume kaip Putino Rusija, kaip vis labiau laisvę prarandančius Vakarų šalys, kur saujelė kairiųjų radikalų primeta visuomenei politiškai korektišką kursą ir susidoroja su nesutinkančiais.

Štai kodėl Venckienės šalininkai tokie atkaklūs ir štai kodėl jie galiausiai pasieks savo.

minfo.lt