Aktualijos

Aušrinė Balčiūnė. Garliavos šturmo byla: antrosios instancijos nuosprendis

Written by Biciulystė Siūlo · 7 min read
Aušrinė Balčiūnė. Garliavos šturmo byla: antrosios instancijos nuosprendis Trečiadienį, gruodžio 6 d., Garliavos šturmo byloje paskutinius taškus sudėliojo Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija – pirmininkas Rimas Švirinas, teisėjai Algirdas Jaliniauskas ir Viktoras Preikšas. Teismo kolegijos priimtas nuosprendis skamba taip:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo (teisėjas Gintautas Kaulakis) 2016 m. spalio 6 d. išteisinamąjį nuosprendį.

Taigi, Garliavos šturmo stebėtojai pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį ir jiems paskirtos tokios pinigines baudos: Kęstučiui Dudėnui – 180 MGL (6778,80 Eur) bauda, Tautrimui Januševičiui, Žygimantui Bulotui, Alvydui Arnauskui, Erikui Kuktai, Rūtai Urbelienei, Žilvinui Paškevičiui, Sigitui Gudynui, Evaldui Staliūnui, Gediminui Aidukui, Giedriui Okuniui – po 150 MGL (5649 Eur), Gretai Knapkienei, Aušrinei Balčiūnei, Svajūnui Tamuliui – po 100 MGL (3766 Eur), Matui Morkevičiui – 20 MGL (teismas atsižvelgė, kad tuo metu jis buvo nepilnametis)

2017 m. spalio 31 d. posėdyje, suteikus paskutinį žodį kaltinamiesiems, S. Tamulis teismui pasakė: „Jei mane nuteisite, prašau savo nutartyje labai aiškiai išdėstyti, už kokias veikas esu nuteistas“.

Taigi, skaitau teismo nuosprendį ir viliuosi, kad teisėjų kolegija bus labai aiškiai ir sąžiningai indentifikavusi kiekvieno asmens padarytą veiką, pagrįstą labai aiškiais ir neginčijamais įrodymais. To tikėjosi ne tik teisiamieji, bet ir advokatai, įsitikinę, jog ši baudžiamoji byla iškelta už administracinės teisės pažeidimus.

Iš nuosprendžio: „nors visi išteisintieji neprisipažino padarę nusikaltimą, numatytą BK 231 straipsnio 2 dalyje, tačiau jų kaltę patvirtina žemiau aptartų įrodymų visuma“.

Skaitau „aptartų įrodymų visumą“, o tai yra liudytojų parodymai – juose S.Vaicekauskienė, G. Didžbalienė, E.Talailienė, R.Oželis, M.Gušauskas, D.Žukauskas, M.Kabašinskas, V.Rusakas, A.Nemand, D.Zlatkus, I.Visalga, S.Mataitis, V.Korobov, B.Bulanovas, S.Kolesnikov, R.Venskus, S.Kinderevičius, A.Miknevičius, R.Meškauskas, S.Mataitis, A.Meilus, E. Žiška, E.Pakutka, R.Ūksas, S.Santarovič teigia, kad 2012-05-17 prie namo Klonio gatvėje 5 stovėjo visa minia žmonių, kurie rėkavo, giedojo himną, dainavo, triukšmavo, stumdėsi, buvo susispietę apie namo terasą, kalbėjo maldas, gestikuliavo, keikėsi, buvo susispaudę, nenorėjo praleisti, buvo susibūrę, buvo neklusnūs, sudarė spūstį, neprasiskyrė, kai kurie užgauliojo antstolę, laikėsi vienas kito, tupėjo, trukdė antstolei praeiti, šaukė praleisti antstolę ir pan. Kai kurie pareigūnai liudijo: ištraukiau iš minios kažkokį vyrą, ištraukiau iš minios kažkokią moterį, tačiau teismo salėje neatpažino nė vieno žmogaus, tik antstolė įsidėmėjo K.Dūdėną. Daugelis liudytojų savo parodymuose paliudijo ir tai, kad žmonės antstolę praleido, jie nematė, kad antstolė būtų kaip nors stumdoma ar žalojama.

Taigi visi šie parodymai buvo duoti ne apie konkrečių 15-os teisiamų asmenų elgesį, o apie visus ten susirinkusius šimtą (gal ir daugiau) žmonių apskritai. Tai, kurie dabar yra, kurie?

Iš nuosprendžio: „Išteisintųjų kaltę patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga“:

„Iš byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūno S.Mataičio 2012-05-17 matyti, kad įraše užfiksuoti susibūrę asmenų grupėje ties namo įėjimu ir susiglaudę, nepasišalina, susikabinę rankomis kaltinamieji K.D., Ž.B, M.M, S.T., T.J. bei kiti asmenys: R.Čiegis, P.Stonys, A.Tamulis, R.Radišauskas užstoję antstolei ir policijos pareigūnams praėjimą link namo. Dalis jų susiglaudė, susikabinę rankomis, nepaklūsta antstolės ir policijos reikalavimams pasitraukti, nepasišalina“. Tačiau pastarieji keturi asmenys nubausti tik administracinėmis bausmėmis.
„Iš byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūno A.Meilaus 2012-05-17 matyti, kad įraše užfiksuoti žmonių grupėje priešais namą kaltinamieji S.G., K.D. Ž.B., Ž.P., E.S., M.M., T.J., A.A., E.K., R.U. bei kiti asmenys: J.Valiušaitis,  P.Stonys, J.Vaikšnoras, V.Stončius, D.Bulotienė“. Pastarieji taip pat nubausti tik administracine tvarka. Nors jie visi, pabrėžiu – visi, kaip nuosprendyje ir išdėstyta: „triukšmauja, kai kurie susikibę rankomis, susiglaudę, nepasitraukia, nepasišalina nuo įėjimo antstolės ir pareigūnų reikalavimu“.

„Iš byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūno T.Juozapavičiaus 2012-05-17 matyti, kad vaizdo įraše užfiksuoti priešais namo įėjimą žmonių grupėje stovintys asmenys, tarp jų kaltinamieji E.K., T.J., G.A., M.M., S.G, G.O., Ž.B., Ž.P., A.B., K.D., bei kiti nustatyti asmenys D.Stonys, D.Bulotienė, A.Zadoržnij, V.Milevičienė, J.Vaikšnoras, V.Stončius, R.Čiegis, R.Radišauskas. Visi šie asmenys buvo policijos pašalinti iš žmonių grupės priešais namą ir išvesti“. Ir vėl tas pats – nors pats teismas traktuoja, kad visi elgėsi vienodai, tačiau paskutiniai aštuoni nubausti tik administracine tvarka.

Toliau iš esmės viskas kartojasi – E.Žiškos, E.Pakutkos, R.Ūkso, S.Santarovič darytuose vaizdo įrašuose tas pats – Kauno apygardos teismas įvardija apie žmonių grupėje esančių ne tik kaltinamųjų, bet ir nubaustųjų administracinėmis baudomis bei kitų asmenų vienodai atliekamas, analogiškas veikas. Tačiau, teismas šią filmuotą medžiagą vertina kaip įrodymą, kuris įrodo, kad vieni asmenys – nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, o kiti – trukdė antstolės veiklai. Todėl vieni ir buvo nubausti administracine tvarka, o kitiems iškeltos baudžiamosios bylos. Teismas sako: „Šie vaizdo įrašai, kuriuos prokuroras pagrįstai įvertino kaip pagrindinius (čia ir toliau išryškinta autorės – red. past.) išteisintųjų kaltės įrodymus, paneigia išteisintųjų parodymus“.

Toliau dar įdomiau:

„…Antstolė prisistatė, pranešė, kad bus vykdomas teismo sprendimas perduoti vaiką motinai ir prašė netrukdyti tai padaryti ir leisti praeiti prie namo, tačiau žmonės nepraleido praeiti iki namo durų. Tada policijos pareigūnai balsu ir per garsiakalbį prašė žmonių atsitraukti, padaryti praėjimą prie namo, žmonės buvo perspėti, kad vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus….“ Galvojau, kad galbūt aš neteisingai supratau, kas turima omeny, kai taip kalbama apie garsiakalbį, tačiau toliau tekste randu dar vieną įdomų sakinuką: „Kaip patvirtino ir aukščiau aptartų vaizdo įrašų duomenys, pareigūnasR.Oželis per garsiakalbįpasakė, kad trukdymas vykdyti teismo sprendimą bus laikomas nusikalstama veika, šis tekstas aiškiai girdimas. K.Dūdėnas stovi netoli, be to, kitus šio pareigūno žodžius jis teigė girdėjęs, todėl darytina išvada, jog ir įspėjimą apie atsakomybę žinojo“. Tai suglumino. Peršasi mintis, kad tekstas tarsi tyčia suveltas taip, jog atrodytų, kad žmonės kuo aiškiausiai girdėjo jiems antstolės bei pareigūnų duodamus nurodymus, nes buvo kalbama per garsiakalbį, iš arti. O ir nutartyje ne vieną kartą pabrėžiama, kad žmonėms „R.Oželis yra matomas ir gerai girdimas“. O apie faktą, kad iš tiesų garsiakalbis buvo už gerų 20 metrų policijos automobilyje ir jis buvo įjungtas tik vėliau, nuosprendyje net neužsimenama. Ir todėl teismas daro išvadą: visa himną giedanti ir „Lietuva“ skanduojanti minia … turėjo gerai girdėti, kas jiems sakoma. Tačiau labiausiai trikdo mintis, kad teisėjai taip teigia dar ir todėl, jog žiūrėdami įrašą, padarytą arti nurodymus duodančio žmogaus, nel labai gerai viską girdi, nors teismo pareiga taip apklausti turėjo išsiaiškinti, ar tuos nurodymus girdėjo teisiamieji… Tačiau įrodymų, paneigiančių kaltinamųjų žodžius, nenustatyta jokių…

Pasak teismo, tų penkiolikos asmeninę kaltę įrodo jų nenuoseklūs parodymai: „Kiti išteisintieji taip pat buvo nenuoseklūs savo parodymuose, visi teigė, kad negirdėjo pareigūnų perspėjimų pasitraukti, netrukdė antstolei praeiti link namo durų, su ja kontaktų neturėjo, jos nelietė, nestumdė, nei jai nei policijos pareigūnams užgaulių žodžių nesakė, todėl nesuprato, kodėl būtent jie buvo ištraukti iš minios ir sulaikyti, tačiau tuo pačiu visi nurodė, kad ant praėjimo ir prie įėjimo į namą žmonių buvo daug, visi stumdėsi, kai kurie stovėjo susikibę rankomis, žmonės patys nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų antstolė ėjo kartu su policijos pareigūnais, ir jie (išteisintieji) suprato, kad reikia pasitraukti ir praleisti antstolę, tačiau nebuvo kaip, nes buvo spūstis“. Taigi, tai, kad išteisintieji savo parodymuose tuo pačiu liudijo, kad jie netrukdė anstolei ir kad prie namo buvo spūstis, ir įrodo jų kaltę. Nes, teismas iš to daro išvadą, kad būtent šitie žmonės ir buvo… spūstis. Todėl ir buvo sulaikyti. Kas gali būti akivaizdžiau… „Akivaizdu, tą patvirtina vaizdo įrašai, kad policijos pareigūnai, siekdami kuo operatyviau ir optimaliau įvykdyti savo pareigas, nuo praėjimo link namo ir jo durų pašalino labiausiai trukdžiusius asmenis, t.y. išteisintuosius, o kadangi visi buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už tokius neteisėtus veiksmus ir niekas savanoriškai nesitraukė, jie buvo sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – rašoma toliau. Bet juk sulaikyti buvo ir tie, kurie vėliau nubausti administracinėmis baudomis.

„Tai, kad kiti greta buvę asmenys nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn, savaime nedaro išteisintųjų veiksmų nenusikalstamais, esant juose akivaizdžiai jiems inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių visumai, – toliau dėsto Kauno apygardos teismo kolegija. – Iš visų aptartų įrodymų matyti, kad visi baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys atliko panašius, praktiškai tapačius veiksmus – visi jie stovėjo minioje ant praėjimo į namą ir prie namo durų, paprašius antstolei pasitraukti nuo praėjimo, šių reikalavimų nevykdė, policijos pareigūnams pareikalavus nepakluso, trukdė antstolei praeiti ir ją praeinančią stumdė…. Įvertinus aptartą, darytina išvada, kad visiems išteisintiesiems kaltinimai suformuluoti pagal nustatytas faktines aplinkybes – jie visi bendrai atliko tapačius veiksmus, ir tokius išteisintųjų veiksmus kolegija vertina kaip smurto ir prievartos naudojimą ir tai negali duoti pagrindo išvadai, kad kaltinimai jiems nebuvo individualizuoti“, – tokiu būdu neva individualizuoja kaltinimus kiekvienam atskirai Kauno apygardos teismo kolegija. Tačiau juk administracinėmis baudomis nubausti elgėsi lygiai taip pat.

Perskaičiusi Kauno apygardos teismo nuosprendį, taip ir nebesupratau, kurie čia įrodymai ir ką įrodo. Ar kaltinamųjų kaltę įrodo liudytojų duoti parodymai, kuriuose liudijama, kad tą rytą stovėjo apie 100 žmonių ir visi bendrai kai ką neva nusikalstamo veikė? Ar tie įrodymai su vaizdo medžiaga, kurioje pats teismas detalizuoja, kad prie namo stovinti žmonių grupė kai ką bendrai nusikalstamo veikė, – ne tik tie, kurie dabar teisiami, bet ir tie, kurie nubausti administracinėmis baudomis, ir tie, kurie niekaip nenubausti. Ar vis dėlto „darymas bendrai“ reiškia „individualiai“? Ir kokiu būdu teismas atskyrė, kad vienodai besielgę žmonės – vieni nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, o kiti trukdė antstolio veiklai? O gal yra dar kažkas, kas slypi tarp eilučių, kažkas, ką turime nuspėti, įsivaizduoti, suprasti?

Man labai patinka kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį per Baltijos televiziją transliuojamas pagal dokumentinius faktus sukurtas prancūzų serialas „Kas žudikas“. Jame tikri įvykiai, tikros istorijos, tikri teismai ir tikri nusikaltėliai bei aukos. Be galo įdomu žiūrėti, kaip dirba profesionalai – nagrinėjama kiekviena detalė, aplinkybė, kiekvienas įrodymas. Ir jame, jei kyla nors mažiausia, nors menkiausia abejonė dėl įtariamojo kaltės, jis išteisinamas. Nes įrodymų trūkumas, jų nepagrįstumas ar abstraktumas vienareikšmiškai kalba įtariamojo naudai. Geriau išteisinti, nei nuteisti neteisingai.

Čia gi viskas kažkaip atvirkščiai. Pagal tuos pačius, bendrus prokuroro R.Gailevičiaus kaltinimus – vieni žmonės nusikalto lengvai, o kiti –
sunkiai. Ir nors kaltinimai suformuluoti visiems bendrai, tos pačios veikos buvo įvertintos skirtingai. Teismas net nesivargino konkrečiai detalizuoti, kokius gi iš tiesų nusikalstamus veiksmus atliko kiekvienas išteisintasis atskirai. O turėtų, nes byla – juk baudžiamoji. Pagal teismo sprendimą,  „bendrai“ reiškia ir „individualiai“. Todėl už tuos pačius analogiškus veiksmus žmonės ir buvo nubausti skirtingai – ne bendrai.