Buvusio Lietuvos kardinolo V. Sladkevičiaus kanclerio Atviras laiškas Karoliui

Mielas  Karoli,  Ačiū  tau,  kad  gini  savo  mamytę  ir  kreipiesi  pagalbos  į  padorius  pasaulio  žmones.  Mamytė  teisingai  pasielgė  išvykdama su  tavimi į  Ameriką, kur  yra  tikimybė  surasti  tiesą  ir  apsaugoti  tavo  ir  mamytės  gyvybę, nes   Lietuvoje  tos  visos  žudynės,  prokurorų  buvo  įvardintos   kaip  „BYLA  ŽUDIKĖ“  Tad  tikėtis  kokio  nors  teisingo  teisingumo  Lietuvoje   manau  ir  nebuvo  galima. Visame  pasaulyje  vykstantys  nusikaltimai  prieš  vaikus  vis  labiau  suranda  tiesą  ir  apsaugą    ko  negalima   dar  padaryti  postkomunistinėje  Lietuvos  teisinėje  sistemoje.  Mamytė  norėjo  ir  nori  saugoti  tave  Karoli nuo  tų  kurie  Lietuvoje  skriaudžia  vaikus.  Jai buvo  sunku  su  tavimi palikti  Lietuvą  kaip  teisėjai  ir  matant  kaip  vykdomi   neteisiniai  įstatymai,  dėl  ko  ir  daugelis  jaunų  šeimų   nesuranda  kas  juos  apgintų  Lietuvoje,  išvažiuoja  iš  Lietuvos  ir netgi  advokatai  užuot  gynę  teisingumą  kartais  įsijungia  prisidėdami  prie   represinių  struktūrų  įstatymų  pažeidimo. . Dar  baisiau  kai  tai  daroma  remiantis   nepriklausomos  laisvos  LIETUVOS   valstybės   vardu,  o to  net  nežino   Prezidentė.  Rašau  todėl, kad  pajustum  atsaką  į  tavo  Karoli  kreipimąsi,  kad  Lietuvoje  tu  ir  tavo  mamytė  neužmiršti. 

Ir  tiek  kiek  leidžia  galimybės,  dedamos  pastangos,  kad  jūs  nebūtumėte  persekiojami.   Nuo  tų  skaudžių,   tavo  dėdės  persekiojimo  ir  tragiško  jo  nužudymo  Kaune, tu  Karoli   ir  tavo   artimieji  rinkotės  į  privačią  Šv. M. Marijos   Lietuvos  laisvė  koplytėlę,  prašydami  Dievo  pagalbos  šitame  tragiškame  tiesos  ieškojime.  Prisiglaudęs  prie  mamos  tu  sake, kad  mes,  mama,  lankykimės  čia, pas  šitą  kunigą  ir  čia  melsimės . Tu  pasitikėjai  tų  besimeldžiančių  žmonių  nuoširdumu  ir  aš  tą   tavo  pasitikėjimą  malda   pildau  iki  šių  dienų,  kad  tu  ir  tavo  mamytė  nesate  vieni. 

Kiekvieną  mėnesį, kaip  buvo  įprasta  ir  kaip  tada  patys  dalyvaudavote,  aš ir  dabar  aukoju  Šv. Mišias  su  tau  artimais  žmonėmis,  nors  jūs  pagal  susiklosčiusias aplinkybes  esate  toli.   

Kai  okupacijos  metais  buvo   suiminėjami  mūsų  Lietuvos  disidentai,  ir kankinami  kgebistiniuose  lageriuose  ir  kalėjimuose , mes  tikintys  kunigai  Dievu  ir  tėvynės  laisve,   kiekvieno  mėnesio  13 d.  rinkdavomės  Viduklėje  kur  buvo  areštuotas  kun. A. Svarinskas   ir  melsdavomės  už juos.  Šitos  galingos  maldos,  kuri  kalinius ir mus  atvedė  į  Sausio 13  laisvą  Lietuvą,   labai  bijojo  lietuviškieji  kolaborantai  –  laisvės  griovėjai,  kad  net  aplinkinių  rajonų  fermose susargdindavo  kiaules  maru, kad  tik  tikintieji  dėl  jų  sukurto  maro  epidemijos  melo,  negalėtų  nuvykti  melstis į  Šiluvą. 

Karoli,  nugalėjome  kgebistų  marą   su  galinga  rožančiaus  malda.  Dar  likučiai  to  kiauliško  maro  Lietuvoje, manau   įsiveržė  gegužės  mėn. 17 d  į  jūsų  taikius ir  gražius  namus  Garliavoje,  paversdami   juos  mažos Deimantės   ir  ten  susirinkusiųjų   akivaizdžiu  pragaru,  išplėšdami  Deimantę  iš  ją  globojančių  rankų  ir  išveždami  į nebūtį.  Paskutiniu  metu  dar  šitie  desperatiški  pragaro   likučių  šmeižtai  įsiveržė  ir  į  garbingų  Lietuvos  mirusiųjų  ramybę.  Neaiški  ir kam  tarnaujanti  žiniasklaida  Lietuvoje  bando ir  toliau  apjuodinti  ir  tave Karoli, kad tai ką  tu  parodai tarsi nėra  tiesa. Tai naujas  „valstybininkų“  desperatiškas  melas  Karoli.  Tavo  mamytė  stipri,  turite  daug,  tave  ir  mamytę  palaikančių  draugų,  tikėki , kad  Tiesa  nugalės.   Kartais  Karoli  likimas  lemia  kad   reikia  kai  kam  pereiti  sunkius  gyvenimo  momentus  kad  atskleistum   tikrą   Tiesą, kuri  manau  yra  patikima  tik  drąsiems  žmonėms.  Ir  tokios  tikros  Tiesos  labai  reikia  mūsų  Lietuvai.  Jūs  ir  Lietuva  esate  viena  ir  manau  liksite  laimingi  ir  pagal  galimybes  laisvi  vėl  sugrįšite  į  Lietuvą,  kuri  manau  bus  pasikeitusi ir tikėkime  kad  vėl  bus  verta  1918 metų   Lietuvos  vardo.  Maldos  vienybėje.     

Buvęs  Jo  eminencijos  Lietuvos  kardinolo  V. Sladkevičiaus   kancleris  kun.  Alfonsas Bulota