Darbą baigė Seimo darbo grupė, kurios vienas iš tikslų buvo sukurti mechanizmą, kad nebebūtų galima taip lengvai politiniais tikslais manipuliuoti slaptosiomis pažymomis. Būdas sukurtas, tačiau net pačios darbo grupės nariai laikosi nevienodos nuomonės. Vieni mano, kad mechanizmas bus veiksmingas, kiti tuo abejoja.
Darbo grupė jau parengė ir atitinkamas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas. Jei joms pritartų Seimas, apie asmenį surinkta kriminalinės žvalgybos informacija jam reikalaujant privalėtų būti atskleista. Tiesa, tik tuo atveju, jei informacija nepasitvirtino, tačiau asmeniui pakenkė. Pavyzdžiui, slapta pažyma sutrukdė tapti ministru ar dėl jos teko atsisakyti viceministro posto.
Julius Sabatauskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei darbo grupės pirmininkas:
Svarbiausia projekte yra tai, kad juo numatyta galimybė skųsti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Bus galima reikalauti susipažinti su tuo, kas apie tave surinkta į slaptas pažymas. To reikalauti galima ir dabar, bet paprastai asmeniui, apie kurį buvo renkama informacija, tokio reikalavimo niekas nepatenkindavo. Įsigaliojus pataisoms, tokį reikalavimo nepatenkinimą būtų galima apskųsti. Tokia nuostata galiotų ir, pavyzdžiui, atvejais, kurie pastaruoju metu buvo labai išpopuliarėję. Pavyzdžiui, apie kandidatą į kokį nors postą (arba nebūtinai apie kandidatą, bet ir einantį pareigas) specialiosios tarnybos į pažymas surašo kažkokią informaciją, o tas asmuo niekaip negali išsireikalauti, kad ji būtų atskleista, nors dėl tos pažymos nukentėjo. Pavyzdžiui, negavo posto ar prarado darbą. Žmogui būtų lengviau apsiginti, jei jaustųsi teisus, nes dabar net nežino, nuo ko reikia gintis. Tiesa, nuostatos atgal negaliotų, jos būtų taikomos tik atsiradus naujiems atvejams.
Vitalijus Gailius, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, darbo grupės narys, buvęs FNTT vadovas:
Seimas dar užpernai nusprendė sudaryti darbo grupę, o tai buvo susiję su „juodaisiais sąrašais“, slaptosiomis pažymomis ir t.t. Mes parengėme projektą, kuriame yra ir gerų dalykų, ir tokių, kuriems aš vargu ar pritarsiu. Pavyzdžiui, dėl tarnybiniam patikrinimui naudojamų duomenų iš kriminalinės žvalgybos. Žmogui bus suteikiama daugiau galimybių apsiginti, nes bus viešas procesas. O kai to proceso nebus, mes ir vėl sugrįšime į pažymas. Aš esu kategoriškai prieš dabartinę praktiką, kai pažymomis manipuliuojama. Tai yra man nepriimtina politinės kultūros dalis. Tačiau visa tai spręsti reikia labai atsakingai.
Nereikia suprasti, kad visais atvejais bus galima išsireikalauti, jog slaptų pažymų turinys asmeniui reikalaujant būtų paviešintas. Jei, pavyzdžiui, asmuo kandidatuoja į politinio pasitikėjimo postą, o apie jį surinkta medžiaga nepadidina pasitikėjimo juo jį skiriančiam asmeniui, tuo viskas ir turėtų pasibaigti. Jei pažymos gautos teisėtais būdais, tik kriminalinės žvalgybos institucijos spręstų, ar pažymų turinį galima paviešinti. Pažymos pačios savaime yra normalus dalykas, jei politikai jomis nemanipuliuotų.
Pagrindinė pataisų esmė – ne didesnė galimybė išsireikalauti, kad pažymos būtų paviešintos, o atsirandanti galimybė (jei tam pritars Seimas) skųsti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nes šiuo metu tokios galimybės nėra ir taip yra atsiradęs konstitucinis vakuumas. Jei teismas nuspręs, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo taikyti neteisėtai, jie iš karto privalės būti nutraukti, o žmogus galės reikalauti žalos atlyginimo. Šiuo metu Kriminalinės žvalgybos įstatymas žmogui nesuteikia teisės kreiptis į teismą net ir tuo atveju, jei jam atrodo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo taikyti neteisėtai. Seimas turės apsispręsti, ar svarbiau yra efektyvesnė kriminalinė žvalgyba, ar daugiau dėmesio kreipiame į žmogaus teises.