Gruodžio viduryje pasaulis minėjo Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, priimtos lygiai prieš 70 metų, sukaktį. Ta proga Seime surengtoje konferencijoje žinomi Lietuvos žmogaus teisių gynėjai pastebėjo, kad pas mus minėti nelabai yra ką. Anot jų, deklaracija mūsų šalyje nuolat pažeidinėjama ir kuo toliau, tuo padėtis blogesnė. O štai Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras A.Endriukaitis viešai kreipėsi į Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką Valerijų Simuliką, atkreipdamas jo dėmesį, kad ir mūsų teismai prisideda prie to. Pasak jo, okupacija legitimuojama, nes teismai savo nutartyse cituoja sovietinius teisės aktus ir jais vadovaujasi, nors teisėjai yra prisiekę vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais. Signataras priminė „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bylą. Joje Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius nutarė, kad už rezistentų persekiojimą neturi būti baudžiama.
„Tardymo veiksmai patys savaime nesudaro pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti juos atlikusių pareigūnų atžvilgiu, kadangi procesiniai tyrimo veiksmai buvo numatyti tuo metu galiojusiame Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo proceso kodekse“, – teisėją pacitavo A.Endriukaitis. V.Simulikas į tai atsakė, kad Seimo nariai negali kištis į teisėjų darbą, nes tai būtų pripažinta kaip pastarųjų autonomijos pažeidimas ir pažadėjo raštu kreiptis į prezidentūrą, kuri teisėjų kandidatūras siūlo Seimui.
– Atidžiai sekėte minėtą bylą, gal galite apie ją papasakoti plačiau? – „Vakaro žinios“ kreipėsi į Algirdą ENDRIUKAITĮ.
– Nors ji vadinama „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ byla, joje figūruoja ne tik Sigitas Tamkevičius, Nijolė Sadūnaitė, bet ir kiti, kurie buvo persekiojami, nors neprisidėjo prie „Kronikų“ leidimo. Tačiau ir jie buvo kaltinami antivalstybine veikla. Mes, rezistentai, keliame klausimą, kodėl 2018 m. nepriklausomos Lietuvos teismai cituoja sovietinės Lietuvos įstatymus ir remdamiesi jais priima sprendimus. Manome, kad tai yra nusikalstami veiksmai. Lygiai taip pat dabar yra su Klaipėdos miesto tarybos nariu Viačeslavu Titovu. Jam pateikti trys kaltinimai, vienas iš kurių – tarptautinių nusikaltimų neigimas. O mūsų teisėsauga irgi neigia tarptautinius nusikaltimus. Ir ne tik jau minėtoje byloje.
– Kokioje dar?
– Marijono Misiukonio dalyvavimo Nachmano Dušanskio vadovautoje operacijoje 1965 m. sulaikant paskutinį Aukštaitijos partizaną Antaną Kraujelį-Siaubūną. Joje, kaip ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjų byloje, priimami sprendimai, paneigiantys rezistentus sulaikiusiųjų ir represavusiųjų kaltę. Jais legitimuojama sovietinė Lietuvos okupacija, KGB veikla ir okupacinės teisės normos.
Štai A.Kraujelio žmona dėl vyro veiklos buvo nuteista ketveriems metams laisvės atėmimo. Teismas nutartyje konstatuoja, kad pavojingų nusikaltėlių slėpimas pagal LSSR baudžiamąjį kodeksą yra nusikaltimas, ir ji tuo pagrindu buvo pagrįstai nuteista. A.Kraujelio namuose daryta krata neva irgi buvo teisėta, nes buvo orderis patvirtintas aukštų to meto pareigūnų – prokurorų, KGB tardytojų, generalinio prokuroro. Esą KGB veikė kaip teisėsaugos institucija. Jei dabartinis teismas pripažįsta, kad KGB veikė kaip teisėsaugos institucija, reiškia jis nepripažįsta tarptautinių nusikaltimų. Taip pat ir dėl „Kronikų“. Teismo sprendime sakoma, kad persekiojamieji turėjo teises gintis, numatytas LSSR baudžiamajame kodekse. Apie kokią teisę į gynybą galima kalbėti, kai turime mintyje persekiotus KGB? Taip pat dabartiniai teisėjai aiškina, kad nukentėjusiais byloje laikomi asmenys neapskundė KGB teismo sprendimo. Įsivaizduojate? Ką gi laimėtum, apskundęs kagėbistinį teismą?
Jei 2018 m. teisėjai rašo, kad kolaborantų veiksmai rezistentų atžvilgiu buvo teisėti, tai ne kas kita, kaip nusikaltimų neigimas. Nes vien jau pats rezistentų persekiojimas buvo nusikaltimas.
– Tačiau jei dabartiniai teisėjai vadovaujasi SSRS įstatymais, ar tai nereiškia, kad jie ir pačią okupaciją pripažįsta?
– Be abejo. Juo labiau kad visus veiksmus darė nusikalstama pripažinta organizacija – KGB.
– Pagal dabartinių teisėjų logiką tai ir partizaninis judėjimas buvo nusikalstama veikla, nes sovietiniame kodekse tai buvo įvardijama kaip antivalstybinė veikla?
– Remiantis tokia logika, tai partizanai buvo nusikaltėliai. O svarbiausia, kad teisėjai dabar vieni kitus dėl šių skandalingų sprendimų gina, aukštesnės instancijos teismai pripažįsta žemesniųjų sprendimus, teisėjų etikos sargai skundus atmeta. Štai ir Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad A.Kraujelio byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta išsamiai ir nešališkai. Nutartyje teigiama, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtino, jog A.Kraujelį buvo siekiama sulaikyti ne kaip partizaną, bet kaip asmenį, padariusį labai sunkius nusikaltimus. Kitaip tariant, tai reiškia, kad jis jau ne partizanas, o tiesiog banditas. Dabartiniai teismai kalba taip pat, kaip kalbėdavo sovietinė propaganda.
– O prokurorai, kurie turi būti valstybiniai kaltintojai, kokios pozicijos laikosi?
– Tokios pat, kaip ir teismai, ir ne tik Vilniaus apylinkės, nes nuosprendžius dėl M.Misiukonio išteisinimo priėmė Panevėžio apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis bei Aukščiausiasis teismai.
– Remiantis tokia logika, tai dabartiniai teismai ir holokaustą tikriausiai pateisintų, kadangi žydšaudžiai vadovavosi hitleriniais įstatymais.
– Be abejo, juk jie irgi dirbo pagal to meto įstatymus. Arba lenkų karininkus šaudė Katynėje. Turbūt nieko tokio, nes tokie buvo įstatymai ar įsakymai. Arba tada ir Sausio 13-osios byla turi būti nutraukta, nes smogikai veikė ar Michailo Gorbačiovo, ar žemesnio lygmens asmens įsakymu. Baisus absurdas ir skandalas.
„Kronikų“ byloje S.Tamkevičius, N.Sadūnaitė ir Antanas Terleckas parodė, kad tardymo metu prieš juos buvo naudojamos psichotropinės priemonės. Tai dabar, 2018 m., prokurorai nuėjo į KGB rūmus, kur buvo KGB kalėjimas, ir sako, kad nieko nerado. Vaikų logika. Visų pirma kagėbistai patys pėdsakus naikino, o ir kiek laiko praėjo. Be to, kagėbistais, kurie tardė, pasirodo, galima tikėti, o žmonėmis, kurie buvo apdovanoti už nuopelnus Lietuvai, – ne.
– Kokių veiksmų imsitės toliau?
– Bylos, aišku, nebebus persvarstytos, bet reikalaujame teisingumo įvertinant pačius teisėjus. Tačiau Teisėjų etikos ir drausmės komisija atsisakė vertinti, manau, todėl, kad vieni kitus dengia. O pagal Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus komisijos sprendimai neskundžiami. Buvau Seimo valdyboje. Išdėsčiau klaikią situaciją, tai man pasiūlė pakalbėti su Aukščiausiojo teismo pirmininku bei generaliniu prokuroru, nes Seimas esą negali kištis į teisėjų darbą. Sutinku, negalima kištis į bylas. Tačiau jei teisėjai daro nusikaltimus, negi jie yra neliečiami?
respublika.lt