Trys parlamentarai siūlo įteisinti nuostatą, kad visuomenės informavimo priemonėse neigiama informacija sudarytų ne daugiau nei 50 proc. turinio. Argumentas – žinios apie politikų ir valdininkų korupciją, piktnaudžiavimą, interesų painiojimą mažina pasitikėjimą visuomenės institucijomis. Negana to, apie nešvarius ponų darbelius nebūtų galima pranešti laidų pradžioje ar pirmuose puslapiuose. Skandalingame projekte neužsimenama, kad tai ne kas kita, kaip cenzūra.
Parlamentarai, inicijavę pribloškiančias pataisas, – Dovilė Šakalienė ir Zenonas Streikus, projektą savo parašu taip pat palaikė Robertas Šarknickas.„Korupcijos skandalai, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, viešųjų ir privačių interesų supainiojimas ir kitos problemos, nušviečiant politinio gyvenimo aktualijas, itin dažnai atsiduria žiniasklaidos akiratyje. Neigiamos informacijos vyravimas politinės komunikacijos kanaluose skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis“, – dėstoma projekte.
Jo iniciatoriai nė neslepia, jog cenzūrą siūlo dėl to, kad visuomenė mažiau sužinotų apie nešvarius valdžios darbelius ir išaugtų pasitikėjimas ja.
Filosofas, publicistas Vytautas Rubavičius, iš „Vakaro žinių“ išgirdęs apie tokį Seimo ketinimą, neslėpė pasibaisėjimo.
„Tai visiškas nesusipratimas. Ir pavojingas demokratijai nesusipratimas. Be to, akivaizdu, kad, pavyzdžiui, informaciją apie žudymus priskirtume prie blogo poveikio informacijos. Tačiau juk apie tai negalima nerašyti. Apynasris žiniasklaidai – juo vėliau gali būti spaudžiami žurnalistai ir žiniasklaidos priemonės“, – įspėjo V.Rubavičius.
Anot jo, keistas požiūris, kad korupcijos ir kitų blogybių paviešinimas mažina pasitikėjimą valdžios institucijomis. Filosofo teigimu, kaip tik yra atvirkščiai – pasitikėjimą valdžia mažina pačios valdžios nešvarūs darbeliai. Jei jų nebūtų, žiniasklaida apie juos ir nerašytų, ir pasitikėjimas didėtų.
„Norima, kad apie valdžią nieko blogo nebūtų galima pasakyti, nors mes visi žinome, kad gyvename perdėm korumpuotoje politinėje sistemoje. Tokiais įstatymais užmetamas didžiulis apynasris ne tik žiniasklaidai, bet ir visai visuomenei, nes apie valdžią bus galima galvoti tik gerai. Tokiomis pataisomis sukuriamas barjeras paskelbti apie valdžios ydas. Įdiegiamas savicenzūros mechanizmas ne tik žiniasklaidai, bet ir komentatoriams bei pasisakantiems žmonėms, nes bet kokia kritika galėtų grėsti nemalonumais. Kodėl po teismus tampomi žmonės, rinkę parašus Žemės referendumui arba protestavę Garliavoje? Kad būtų atgrasyti nuo panašių dalykų ir neprotestuotų, kad ir ką matytų ir kokią nuomonę beturėtų. O tos naujosios pataisos tik išplėstų tokio mechanizmo veikimą“, – sakė V.Rubavičius.
Trigrašis
Nemokamas (neįkainojamas) patarimas D.Šakalienei, kaip priversti žiniasklaidą skelbti 100 proc. teigiamų naujienų: nustokite valdžioje piktnaudžiauti, pažeidinėti Konstituciją (taikoma pačiai p.Šakalienei), ištvirkauti, vogti, iki paskutinio skatiko eikvoti parlamentines išlaidas (taikoma pačiai p.Šakalienei), darbinti savo padėjėjais žmonas, partijos draugelius.
Įstatymu uždrauskite liaudžiai gerti, muštis, grobti automobilius su vairuotojomis ir jas užmušti, plėšikauti – neliks neigiamų naujienų.
Beje, p.Šakalienei primename, priėmus jūsų prastumtą vaikų nemušimo įstatymą, reikalai iškart pasitaisė. Išskyrus vieną faktą: iškart Šiauliuose buvo užmušta septynių mėnesių mergytė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios”
L.Balsys apie įstatymo pataisas: grynas idiotizmas
Seimo narį Liną Balsį nustebino “valstiečių” Dovilės Šakalienės, Zenono Streikaus ir Roberto Šarknicko įregistruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją.
“Man, kaip buvusiam ilgamečiam žurnalistui, “valstiečių” siūlymas yra grynas idiotizmas. Toks siūlymas ne tik prieštarauja sveikai nuovokai, bet yra antikonstitucinis. Konstitucija aiškiai įtvirtina žiniasklaidos laisvę, o valstiečiai pasiryžo ją riboti? Man tai primena sovietinius laikus, kai viskas buvo cenzūruojama ir Lietuvoje nebuvo nei nužudymų, nei prievartavimų, nei vagysčių, nes visa informacija buvo cenzūruojama ir tokie įvykiai neturėjo pasiekti visuomenės. Tuomet buvo tik pozityvios naujienos. Kai 1991 m. Sausio 13-ąją ir vėliau ištisas dienas su kamera ir mikrofonu dirbau prie Aukščiausiosios Tarybos, aš gyniau Lietuvos laisvę. Man tai – tas pats, kas žodžio laisvė. Mane stebina, kad tokius absurdiškus siūlymus registruoja žmonės, kurie deklaruoja ginantys žmogaus laisves ir teises”, – sakė L. Balsys.
Seimo nario L. Balsio nuomone, žiniasklaidos pašaukimas – objektyviai atspindėti įvykius, o ne juos pagražinti.
“Galime diskutuoti apie žiniasklaidos etiką. Yra daug gerai ir profesionaliai dirbančių žurnalistų, kurių tyrimų dėka atskleidžiami nusikaltimai, įvairūs piktnaudžiavimai, tačiau egzistuoja ir neetiškai, subjektyviai įvykius nušviečiančių, atskiroms partijoms ar valdžiai pataikaujančių žurnalistų bei žiniasklaidos priemonių. Tačiau šiuo atveju reikia imtis visai kitų veiksmų. Ne riboti žiniasklaidos laisvę, o siekti aukštesnių žurnalistų profesionalumo ir etikos standartų, stiprinti savireguliacijos mechanizmą, bendradarbiavimą su žurnalistų etikos institucijomis. O jei naujai iškepti valdantieji politikai nori daugiau gerų naujienų, tegul priima daugiau gerų įstatymų ir sprendimų, kurie pagerins žmonių gyvenimą ir moralinį klimatą Lietuvoje”, – teigė L. Balsys.
Eltos inf.
respublika.lt