Darius Kuolys. Bėk, Tomai, bėk!

Darius Kuolys. Bėk, Tomai, bėk! Šiandien klausiausi VSD generalinio direktoriaus Dariaus Jauniškio svarstymų Seime. Išgirdau įdomų paliudijimą, kad pats VSD vadovas nežinąs, kas, kodėl ir kaip paskelbia jo pasirašytas pažymas.

Klausydamasis dabartinio VSD direktoriaus, prisiminiau daugiau nei prieš dešimtmetį išgirstą jauno Lietuvos radijo žurnalisto Tomo Dapkaus liudijimą. Juo, regis, šiandien vėl verta pasidalinti.

Dėl anuomet Tomą ištikusių keistų nutikimų pats jaučiausi kaltas: mat, 2006-ųjų rugpjūtį, turėdamas išvykti konferencijon į JAV, paprašiau kolegą mane pavaduoti ir imtis Lietuvos radijo laidos apie tik ką Lietuvą sukrėtusią pulkininko Vytauto Pociūno žūtį. Po šios ir kitų laidų Tomas Dapkus sulaukė ypatingo VSD dėmesio.

Savo patirtimis Tomas anuomet pasidalino su kolegomis. Jo liudijimą 2009-aisiais ryžosi paskelbti „Lietuvos žinios“. Dalinuosi.

O apie VSD vadovo D. Jauniškio naujausios pažymos tekstą – kiek vėliau.

Tomas Dapkus, Lietuvos radijo žurnalistas, 2007-ieji:

„2006 m. rugpjūčio 23 d. rytą Breste žuvo saugumo pulkininkas Vytautas Pociūnas. Su kolegomis pradėjome rinkti informaciją, kodėl V.Pociūnas buvo atleistas iš VSD Trečiosios valdybos viršininko pareigų ir išsiųstas tremtin, nes dar tų pačių metų pavasarį žinojome, kad jis rudenį ketina kalbėti apie korupciją VSD.

2006 m. rugpjūčio 29 d. gavau dvi telefono žinutes iš VSD skyriaus viršininko (pavardė redakcijos išimta), kad vadovybė „labai nervinasi“ ir „sulauksi dar grasinimų“. 2006 m. rugsėjo 4 d., pirmadienį, pasirodė pirmosios publikacijos „Kas pasiuntė V.Pociūną į mirtį?“ Tą patį rytą pavaduodamas išvykusį kolegą vedžiau tiesioginę laidą „Tarp Rytų ir Vakarų“ per Lietuvos nacionalinį radiją tema „Ką ketino ir ko nespėjo pasakyti Lietuvos pulkininkas V.Pociūnas?“ Tai buvo apskritai pirmoji radijo ir televizijos laida šia tema. Ir toliau tą savaitę, ir vėliau rengiau diskusijų laidas radijuje apie galimą parlamentinį tyrimą dėl VSD veiklos, kuriose mano pakviesti pašnekovai ragino ištirti „Dujotekanos“ neskaidrius ryšius su valstybės pareigūnais.

2006 m. spalio 11 d. susitikau su NN (pavardė redakcijos išimta), kuris atstovavo VSD vadovų interesams ir buvo vienas parlamentinio tyrimo objektų. Šis pasiūlė nebekelti klausimų dėl VSD ir pateikė pasiūlymą už tokį mano pasirinkimą suteikti man žiūrimiausiu laiku televizijos laidą su rimtu autoriniu atlyginimu. Pasiūlymo atsisakiau.

Po kurio laiko mane pasikvietė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas (pavardė redakcijos išimta), su kuriuo buvau rengęs interviu. Teisėjas mane informavo, kad pas jį apsilankė VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko interesams atstovaujantis asmuo ir įspėjo vengti kontaktų su žurnalistu T.Dapkumi, nes tai jam gali pakenkti, mat „artimiausiu metu Dapkų VSD sutraiškys“.

Po kurio laiko buvau iškviestas į Vilniaus miesto policiją. Ten sužinojau, kad jiems iš Generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro persiųstas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus prof. Raimundo Lopatos skundas, kuriame reikalaujama patraukti mane baudžiamojon atsakomybėn. Instituto direktorius įtaria, kad 2000–2001 metais studijuodamas galėjau simuliuoti ligą ir kad gydytojo pažymos, jog sirgau plaučių uždegimu, yra netikros. Tuo metu jau prieš kelerius metus buvau nutraukęs studijas Tarptautinių santykių institute, jo diplomo neturėjau. Tyrėjai sakė, kad tiek policija, tiek prokuratūra patiria spaudimą iš VSD. „Veikia labai įtakingos jėgos. Ką Jūs jiems padarėte?“ – nustebę domėjosi policininkai. Tačiau pridūrė, kad nei policija, nei prokuratūra tikrai nesiruošia vykdyti neteisėtų VSD reikalavimų, o ištyrus R.Lopatos skundą nėra pagrindo tęsti tyrimą ir, apklausus mane kaip liudininką, tyrimas buvo nutrauktas.

Man parūpo išsiaiškinti, kas konkrečiai mane persekioja. Iš aukšto Policijos departamento (PD) pareigūno NN (pavardė redakcijos išimta), kurį esu kalbinęs radijo laidose, sužinojau, kad pas jo pavaldinį į prie PD veikiantį Lietuvos kriminalinės policijos biurą buvo atvykęs VSD Trečiosios valdybos viršininko pavaduotojas Aidis Mieželis ir atvežė VU TSPMI direktoriaus R.Lopatos skundą. A.Mieželis informavo policiją, kad reikalinga nedelsiant iškelti baudžiamąją bylą pagal šį skundą ir pareikšti įtarimus T.Dapkui. VSD pareigūnas A.Mieželis teigė, kad „šitą žurnalistą reikia sutvarkyti“. Peržiūrėję R.Lopatos vardu atvežtą skundą patyrę kriminalistai pastebėjo, kad jame nieko rimto nėra, ir suabejojo tokios bylos perspektyva. Tačiau A.Mieželis patikslino, kad rūpi ne bylos baigtis, o bet kokia kaina reikalingas triukšmas ir įtarimų pareiškimas žurnalistui dokumentų klastojimu, o tada šis žurnalistas netektų darbo ir būtų sukompromituotas visuomenės akyse. R.Lopatos skunde buvo įrašyta ir dar viena studentė. Policijai paklausus, o kuo ji čia dėta, A.Mieželis atsakė: „Ji tik dėl akių“. VSD bandė spausti ir Vilniaus apygardos prokuratūros bei kitus prokurorus. Taip pat VSD prašė policijos, jog prieš pareikšdama man įtarimus ji informuotų VSD, kad ši spėtų atsiųsti TV3 Žinių tarnybos kameras (tuo metu šiai žinių tarnybai vadovavo Jolanta Butkevičienė – red.).

2007 m. liepos 31 d. buvau iškviestas ir atvykau į Karo prievolės administravimo tarnybos Kauno teritorinį skyrių. Karininkas NN (pavardė redakcijos išbraukta) informavo, kad pas juos į skyrių buvo ne kartą atvykę VSD pareigūnai, kurie reikalavo „Dapkų paimti į kariuomenę“. VSD pareigūnai į karinį skyrių atvežė ir mano asmens duomenis, gyvenamosios vietos adresą Vilniuje (nuomojamo buto), telefono numerius ir paaiškino, kada išeinu iš namų, kada į juos grįžtu, kai būsiu imamas. Tačiau Kauno karininkai saugumiečiams atsakė, kad „dabar ne sovietmetis, kad saugumo nurodymu būtų imama tarnauti į armiją“. VSD pareigūnai sakė, kad jei reikia, jam gali paskambinti iš kariuomenės vadovybės (tuo metu kariuomenės vadu buvo generolas Valdas Tutkus – red.) ar patarėjai iš prezidentūros. Karininkai Kaune teigia tokių skambučių sulaukę, tačiau nenorėjo įvardyti pavardžių. VSD pareigūnai karininkams minėjo ir jų inicijuotą bylą policijoje. Kariniame skyriuje išgirdau VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo D.Dabašinsko, Trečiosios valdybos viršininko Lino Jurgelaičio, VSD Kauno apygardos skyriaus viršininko Egidijaus Storpirščio pavardes. Įteikęs atnaujintą karinį pažymėjimą karininkas, spausdamas ranką sakė: „Nepažįstu Jūsų, Tomai, tačiau klausausi visų Jūsų laidų, matau, kas dabar vyksta dėl V.Pociūno žūties Lietuvoje. Matau, ką tie žmonės (saugumiečiai) išdarinėja, ir suprantu, kodėl jie buvo atvykę dėl Jūsų.“

Tiek policijoje, tiek kariuomenėje jaučiau pareigūnų pilietinį solidarumą, kuris buvo stipresnis už neteisėtus VSD veiksmus.

Tomas Dapkus 2007 08 02“

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/lietuva/bek-tomai-bek/136052

Nuotraukoje – Tomas Dapkus, Lietuvos radijo studijoje, kurioje žurnalistu dirbo dešimtmetį, iki 2012-ųjų gegužės. Šešerius darbo LRT metus – nuo 2006-ųjų iki 2012-ųjų – nuolatos sektas VSD.

Veidaknygė