Dėl 1941-ųjų Birželio sukilimo Deklaracijos įteisinimo

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 14 metų                   LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei  Daliai Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei

LR Ministrui Pirmininkui  Algirdui Butkevičiui

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei

LR Seimo nariams

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams

Lietuvos žmonėms

Žiniasklaidai

  KREIPIMASIS Dėl 1941-ųjų Birželio sukilimo Deklaracijos įteisinimo       

 2015 m. gegužės 13 d. Vilniaus sąjūdininkų susirinkimas atkreipė dėmesį į tai, kad:

–  2016 metais minėsime 1941 m. Birželio (22–28 d.) sukilimo 75 metų Jubiliejų;

– sukilėliai Birželio 23 d. paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės PAREIŠKIMĄ „Nepriklausomybės atstatymo DEKLARAVIMAS“;

–  sukilėliai  išlaisvino Lietuvą nuo sovietų okupantų;

–  Sukilimo metu žuvo apie 2000 sukilėlių;

– Sukilimo dvasia, ryžtas ir pasiaukojimas įkvėpė žmones kovoti dėl valstybingumo atkūrimo per sovietų ir fašistų okupacijas, partizaninio karo metu ir Sausio 13-osios barikadose.

Susirinkimas PRAŠO, kad Sukilimo Deklaracija būtų pripažinta kaip Lietuvos Respublikos teisės aktas  – ĮSTATYMAS (priedas Nr. 1, www.sajudis.com  2015.05.13).

            PABRĖŽIAMEkad daugelis  organizacijų ne kartą kreipėsi į Jus dėl 1941 m. Birželio sukilimo Deklaracijos įteisinimo (priedas Nr. 2, www.sajudis.com  2013.04.10).

Daugelis organizacijų iki šiol aktyviai agituoja, kad Sukilimo 75 metų Jubiliejaus proga Deklaracija būtų įteisinta kaip įstatymas. Darbai vilkinami, o iniciatyvos gniuždomos. Visuomenininkai – Laisvės kovotojai daug nuveikė ir pasirengę nuveikti dar daugiau, kad Sukilimo Deklaracija būtų įteisinta kaip įstatymas.

Pastaraisiais metais Amžinybėn išėjo 1941 m. Birželio 22–28 dienų sukilėliai Pilypas Narutis Žukauskas, Rimantas  Eigelis, Kazimieras Gediminas Ruzgys, Viktoras Ašmenskas, Mindaugas Bloznelis, Aleksandras  Bendinskas. Amžinybėn išėję Laisvės kovotojai monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Edvardas Burokas, akademikas Antanas Kudzys ir daugelis bendraminčių ragino Lietuvos institucijas ir politikus 1941 m. Birželio sukilimo Deklaraciją įteisinti kaip įstatymą.

ATREIPIAME DĖMESĮ, kad 2015m. lapkričio 12 d. grupė Seimo narių įregistravo Rezoliuciją „Dėl 1941 m. Birželio 23-iosios sukilimo įvertinimo“, kurioje  raginama 1941 m. birželio 23 d. paskelbtą Lietuvos laikinosios vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ įtvirtinti kaip teisės aktą – projektas Nr. XIIP-3328(2) (priedas Nr. 3).          APGAILESTAUJAME, kad šio dokumento Seimas dar net nepradėjo svarstyti.

Pateikiame NEPRIKLAUSOMYBĖS ATSTATYMO DEKLARAVIMAS Lietuvos vaizdo ir garso archyvo garso plokštelės tekstą:

„Dėmesio! Dėmesio! Kalba Kaunas! Nepriklausoma Lietuva!

Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas

Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautiniais vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.

Pasirašė  Ministeris Pirmininkas Škirpa

Krašto apsaugos ministeris brigados generolas Raštikis

Užsienio reikalų ministeris Sipaitis

Finansų ministeris Matulionis

Darbo ministeris daktaras Pajaujis

Pramonės ministeris daktaras inžinierius Damušis

Prekybos ministeris Vytautas Statkus

Žemės ūkio ministeris profesorius Vitkus

Komunalinio ūkio ministeris inžinierius Landsbergis

Valstybės kontrolės – Vainauskas

Skamba Lietuvos Respublikos himnas“.

IKI  1941 m. BIRŽELIO SUKILIMO 75 metų JUBILIEJAUS LIKO 3 MĖNESIAI.

PRAŠOME JŪSŲ  imtis visų reikiamų priemonių, kad švenčiant 1941 m. Birželio sukilimo 75 metų JUBILIEJŲ,  Lietuvos laikinosios vyriausybės pareiškimas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ būtų įtvirtintas kaip ĮSTATYMAS.

Tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius

1941 m. Birželio 22 -28 dienų Sukilimo dalyvis  Jonas Algirdas Antanaitis

Atsakingasis sekretorius  Algimantas Budriūnas

Pirmininko pavaduotoja Regina Jakučiūnienė

Tarybos narys Juozas Parnarauskas

Tarybos narys Kęstutis Balčiūnas

Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis,  R. Arutiunianas, A. Augulis, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, A. Baranauskienė, S. Boreika, A. Budriūnas,  I. Buinickaitė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius,  A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas,  K. Milius,   J. Parnarauskas,  V. Ramanauskas, G. Rotomskienė,   P. Sakalauskas,  M. Sidaravičius, R. Simonaitis,  E. Švedienė, L. Veličkaitė, B. Zaviša, S. Žilinskas

Pasiteirauti: A. Budriūnas  8 673 95837, L. Kerosierius 2318111, R. Jakučiūnienė 242 3428

Adresas korespondencijai  Balsių 59, LT-08400, Vilnius

  1. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com

 

 

 

 

 

 

 

         

PRIEDAS Nr. 1

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 15 metų                                         

                   VILNIAUS SĄJŪDININKŲ SUSIRINKIMAS         

 

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei  Daliai Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei

LR Ministrui Pirmininkui  Algirdui Butkevičiui

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei

LR Seimo nariams

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams

Lietuvos žmonėms

Žiniasklaidai

                                       P  A R E I Š K I M A S

          Dėl 1941 metų Birželio Sukilimo Deklaracijos įteisinimo   

                       Vilnius, Mokslų Akademijos salė, 2015-05-13

 

2016 metais minėsime 1941 m. Birželio 22 – 28 dienų Sukilimo 75 metų jubiliejų. Sukilėliai išlaisvino Lietuvą nuo sovietinių okupantų.

PRISIMINKIME, kad 1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavus ir aneksavus Lietuvą, buvo pradėta terorizuoti ir naikinti krašto gyventojus, imtasi represijų prieš okupacinio režimo priešininkus, kad 1941 m. birželio 14  d. buvo įvykdytas masinis gyventojų trėmimas iš Lietuvos į tolimuosius SSRS regionus, kad BIRŽELIO SUKILĖLIAI  išlaisvino Lietuvą nuo sovietinių okupantų, kad sukilimo metu žuvo apie 2 tūkst. sukilėlių.

Daugelis organizacijų ne vieną kartą kreipėsi į Lietuvos aukščiausias institucijas prašydamos, kad 1941 m.. BIRŽELIO 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės PAREIŠKIMAS „Nepriklausomybės atstatymo DEKLARAVIMAS“  būtų pripažintas Lietuvos Respublikos teisės aktu  – ĮSTATYMU.

KONSTATUOJAME, kad 2013-03-07  Prezidentė D. Grybauskaitė  priėmė 1941 m. Birželio 22-28 dienų sukilimo, Vietinės rinktinės, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio, Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų  Ramovės, Krašto apsaugos bičiulių klubo ir Sąjūdžio atstovų delegaciją. Susitikime buvo prašoma įteisinti 1941-06-23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją. Panašūs susitikimai 2013-04-10 d. vyko su Seimo Pirmininku V. Gedvilu ir 2013-05-07 su Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi.

Laikas eina, tačiau  į prašymus nereaguojama. Todėl prašome, kad 1941 m. BIRŽELIO 23 D. LIETUVOS LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS PAREIŠKIMAS „NEPRIKLAUSOMYBĖS ATSTATYMO DEKLARAVIMAS“  BŪTŲ PRIPAŽINTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTU – ĮSTATYMU.

VISI PRIVALOME STENGTIS, kad iki  1941 m. Birželio sukilimo 75 metų  JUBILIEJAUS minėjimo  Deklaracija būtų įteisinta atitinkamu teisės aktu – ĮSTATYMU.

 

Tarybos pirmininkas                                                                        L. Kerosierius

 

Susirinkimo pirmininkai:                                                                A. Budriūnas

  1. Jakučiūnienė
  2. Rutkauskas

 

Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis,. Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius:+370 5 231 8111,    P. Rutkauskas: + 370 699 37691, R. Jakučiūnienė +370 5 242 34 48

  1. p. vilnius@sajudis.com      www.sajudis.com

……………………………………………………………………………………..

PRIEDAS Nr. 2

 

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui

Gerbiamam Vydui Gedvilui

 

Pareiškimas

Dėl 1941 birželio 23 d. pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu

 

Vilnius, 2013 04 10

 

Mes, Laisvės kovotojai susitikimo su LR Seimo pirmininku dalyviai,

įvertindami pasipriešinimo okupacijoms ir kolaborantams pasekmes ir kasdienę

kovą,

konstatuojame, kad pagal tarptautiniu mastu pasmerkto 1939 08 23 Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos arba Stalino ir Hitlerio sąmokslą prieš suverenias valstybes 1940 06 15 Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir pradėjo 50 metų trukusį Lietuvos sąmoningų piliečių naikinimą ir persekiojimą. Pagal suokalbio nusikaltėlių programas buvo sunaikinta maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų (apie 1 mln. žm.), padaryta milžiniška žala valstybei.

Pažymime, kad pirmųjų sovietinės okupacijos ir aneksijos metų brutalus teroras sukėlė visuotinio pasipriešinimo precedentą, kurio tikslas buvo atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Ši siekiamybė buvo realizuota prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui.

Tvirtiname, kad 1941 metų birželio 22–28 dienų Sukilimo metu buvo išlaisvinta Lietuva nuo sovietinių okupantų.

1941 m. birželio 23 d. ginkluoto Lietuvos sukilimo vadovybė per Kauno radiją paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės 1941 Birželio 23 d. pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“. Tuo išreiškė tautos valią atmesti sovietų aneksiją ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Pareiškime rašoma „Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.“ Pradėjo veikti Lietuvos Respublikos Konstitucija, o Laikinoji Vyriausybė pradėjo vykdyti Lietuvos valdymo funkcijas. Vokietijai nepripažinus Lietuvos Laikinosios Vyriausybės, patriotinės organizacijos ėmė veikti pogrindyje prieš nacių režimą. Patriotinės organizacijos kovojo ir prieš sovietinius okupantus.

1941 m. Birželio sukilimo metu žuvo apie 2 tūkst. sukilėlių. Antrosios sovietinės okupacijos pirmaisiais metais daugelis sukilėlių įstojo į Lietuvos Vietinę rinktinę, į partizanų gretas. 1944–1953 metų partizaninis karas parodė apie lietuvių tautos siekį išsivaduoti iš Sovietų Sąjungos ir komunizmo jungo. Daugelis kovotojų žuvo, daugelis buvo nuteisti ir sušaudyti, daugelis buvo ištremti, įkalinti.

Pagerbdami 1941 m. birželio 22–28 d. sukilėlių, rėmėjų ir tautos siekio įgyvendinimą – sovietinių okupantų išvijimą iš Lietuvos ir Nepriklausomybės atstatymo DEKLARACIJOS paskelbimą,

nusilenkdami aukoms ir jų kilniems siekiams,

prašome Seimo Pirmininką inicijuoti pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimą Lietuvos Respublikos teisės aktu.

1941 metų birželio 22–28 dienų Sukilimo dvasia vyravo politinių kalinių ir tremtinių gyvenimuose, Vietinės rinktinės kovose, 1944–1953 metų partizaniniame kare,  pasipriešinimo kovose prieš okupantus ir kolaborantus. Sąjūdininkai Nepriklausomybės atstatymo ir apgynimo kovose naudojosi sukilėlių, politinių kalinių ir tremtinių, Vietinės rinktinės kovotojų bei partizanų patirtimi.

Mes Jums įteikiame visiems Lietuvos Seimo pirmininkams specialiai dedikuotą knygą „Lietuvių tautos SUKILIMAS 1941 m. Birželio 22 – 28 d.“ Ši knyga primins apie sukilėlių pasišventusią tarnystę Lietuvai, didvyrišką kovą ir auką Tėvynei.

 

Mūsų pareiga – teisiškai įvertinti pasipriešinimą okupacijoms ir kolaboravimą.

 

Jonas Algirdas Antanaitis

1941 metų Birželio 22 – 28 dienų Sukilimo dalyvis, 1941 metų Birželio 22 – 28 dienų Sukilėlių   sąjungos tarybos  pirmininko pavaduotojas

Aleksandras Bendinskas

1941 metų Birželio 22 – 28 dienų Sukilimo dalyvis

Jonas Burokas

Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas

Lietuvos partizanų kapelionas, pulkininkas

Akademikas Antanas Tyla

Jeronimas Kraulys

Lietuvos Vietinės rinktinės Karių sąjungos vado pavaduotojas, dimisijos kapitonas

Vytautas Balsys

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio štabo viršininkas, dimisijos majoras

Vytas Masikonis

Tauro apygardos partizanas, dimisijos leitenantas

Albinas Kentra

Miško brolių draugijos pirmininkas

Namida Pocienė

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė

Regina Jakučiūnienė

Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos narė

Antanas Burokas

LR Krašto apsaugos bičiulių klubo valdybos pirmininkas, atsargos  majoras

Gaudentas Aukštikalnis

Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų Ramovės viršininko pavaduotojas

Algimantas Patašius

LR Krašto apsaugos bičiulių klubo valdybos pirmininko pavaduotojas, jūrų skautininkas

Leonas Kerosierius

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos pirmininkas

 

Laiškams: Jonas Burokas, Sielių g. Nr. 64 bt. 60, Vilnius

El. p. laisveskovotojai@gmail.com

Tel. +370 684 10808

 

                                                        PRIEDAS Nr. 3

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

                                                                        Projekto Nr. XIIP-3328(2)

Registracija 2016-11-12

Rezoliucija

Dėl 1941 m. birželio 23-osios sukilimo įvertinimo

2015 m. lapkričio 5 d. Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

paminėdamas svarbią lietuvių tautos kovų už laisvę ir nepriklausomybę datą – 1941 metų birželio 23 –ąją kai per Kauno radiją buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybės atstatymo deklaracija, kuri buvo neabejotinas mūsų tautos laisvės siekio išsiveržima;

konstatuodamas, kad 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui tarp hitlerinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos, mūsų tautai nušvito galimybė sukilti, buvo atkurta iki okupacijos veikusi Lietuvos administracija ir savivalda, sudaryta Laikinoji vyriausybė, kurios vardu 1941 m. birželio 23 dieną  ir buvo paskelbtas “Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas”, išreiškęs nepalaužiamą tautos ryžtą atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę;

pažymėdamas, kad tūkstančiai sukilėlių tuomet stojo ginti šalį nuo besitraukiančios sovietinės ksriuomenės siautėjimo ir nuožmių keršto aktų ir tai buvo patriotinė tautos reakcija, savotiška kompensacija dėl ankstesnio neryžtingumo, kai 1940 metų birželį be ginkluoto pasipriešinimo buvo leista sovietams okupuoti Lietuvą;

pareiškia:

Minint šį nepelnytai primirštą istorinį įvykį, pasigirsta nepagrįstų abejonių dėl sukilimo prasmės  – esą, jo metu žuvo tūkstančiai Lietuvos jaunuolių, o laisvė tuomet taip ir nebuvo iškovota.

Nors 1941 –ųjų sukilėliams ir nepavyko įtvirtinti nepriklausomybės, sukilimo poveikis Lietuvos visuomenei buvo itin reikšmingas: tauta suprato, kad tik ji pati ir niekas kitas privalo nuspręsti savo valstybnės ateitį. Valstybingumo siekis tapo neišsenkančiu šaltiniu tolesnei rezistencijai, kuri per pusę šimto okupacijos metų išsaugojo tautos laisvės troškimą ir atvedė ją į nepriklausomybę 1990-aisiais.

Šios įsimintinos dienos proga sveikiname sukilimo dalyvius, jų artimuosius ir visus Lietuvos žmones, linkėdami bet kokiomis aplinkybėmis jaustis savo šalies patriotais, ranka rankon, širdis širdin kurti bendrą visų mūsų ateitį.

Raginame 1941 m. birželio 23 d. paskelbtą Lietuvos laikinosios vyriausybės pareiškimą “Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas” įtvirtinti LR teisės aktu.

Seimo pirmininkas

Teikia

Seimo nariai:                                                          Paulius Saudargas

Žemiaui pavardės ir parašai