Lietuvos Visuomenės Tarybos nuomonė dėl 2019 m. Europos Parlamento rinkimų, referendumų ir Respublikos Prezidento rinkimų Antrojo turo

Lietuvos Visuomenės Taryba skeptiškai vertina 2019 m. rinkimus į Europos Parlamentą. Visų pirma, kandidatai arba nesuvokia šios institucijos vietos ir paskirties Europos Sąjungoje, arba nenuoširdžiai ir konjunktūriškai skelbia mažai ką bendro su Europos Parlamento veikla turinčius pažadus rinkėjams. Retos išimtys tik patvirtina šią mūsų nuomonę.

Diskusijos dėl Europos Sąjungos ateities patvirtino kandidatų neįsigilinimą ir nepasiruošimą suvokti pasaulinius procesus ir Europos Sąjungos situaciją, jos veiklos tikslus ir perspektyvas. Tačiau rinkimai įvyks ir Europos Parlamento nariai bus išrinkti. Todėl Lietuvos Visuomenės Taryba ragina Lietuvos piliečius aktyviai dalyvauti šiuose rinkimuose, nors jie tradiciškai mažai ką lemia Lietuvos valstybei, nes Lietuvos suverenitetą ginti privalo, visų pirma, LR Seimas ir LR Prezidentas. Tai – taip pat pilietiškumo pamoka. Kuo didesnis balsuojančiųjų skaičius reiškia tuo didesnę moralinę išrinktų Europos Parlamento narių atsakomybę rinkėjams. 

Nė vienas Europos Parlamento kandidatų sąrašas neatsiliepė į Lietuvos Visuomenės Tarybos kvietimą Europos Parlamento nariams po jų išrinkimo prisiekti Lietuvos Respublikos Konstutucijai ir įsipareigoti veikti kaip vieningai Lietuvos delegacijai, ieškoti bendraminčių iš kitų valstybių bendrai ir sutelktai veiklai. Istoriniuose 1989 m. rinkimuose į TSRS liaudies deputatus išrinkti Lietuvos deputatai nepakluso Kremliaus primetinėjamoms darbo taisyklėms ir veikė kaip viena Lietuvos delegacija drauge su kitų respublikų deputatų delegacijomis, visų pirma, Latvijos ir Estijos, demokratinėmis Rusijos jėgomis. Ir tai padėjo pasiekti didelių istorinių laimėjimų 2250 TSRS liaudies deputatų suvažiavimuose.

Lietuvos Visuomenės Taryba kviečia Europos Parlamento rinkimų dalyvius atsiliepti į šį mūsų raginimą. Kviečiame balsuoti, visų pirma, už drauge veikti pasižadančius kandidatus ir pasiruošusius prisiekti Lietuvos Respublikos Konstitucija. 

Lietuvos Visuomenės Taryba kritiškai vertina Lietuvoje išrinktų buvusių Europos Parlamento narių veiklą, kuri mažai ką bendro turėjo su Lietuvos piliečių ir mūsų valstybės atstovavimu, interesų gynimu. Todėl pasisakome dėl permainų ir naujų asmenų išrinkimo.

Kritiškai vertiname ir LR Seimo narius ir savivaldybių deputatus, kurie įsipareigoję jų rinkėjams dirbti kaip LR Seimo nariai ir savivaldybių deputatai, siekia tapti Europos Parlamento nariais nebaigę savo LR Seimo nario kadencijos ar tik pradėję savivaldybės tarybos nario kadenciją.

Kviečiame balsuoti už kandidatus, kuriuos žinote iš jų ankstesnės politinės veiklos, nes nežinomų asmenų rinkimas į Europos Parlamento narius būtų neatsakingas apsisprendimas. Rinkėjai turi žinoti renkamų kandidatų įsitikinimus ir jų ankstesnę politinę veiklą.

Pasirinkus kandidatų sąrašą, kviečiame aktyviai reitinguoti, t.y. balsuoti už pasirinktame sąraše nurodytus kandidatus, dėl kurių veiklos ir jų siekių Jūs neabejojate.

Lietuvos Visuomenės Taryba ragina piliečius išsiaiškinti su kandidatais į Europos Parlamento narius jų požiūrį į šiuos esminius klausimus. Tik veikiant drauge ir tik prisiekus Lietuvos Respublikos Konstitucijai galima tikėtis rezultatų ne neidentifikuotoms taip vadinamoms abstarkčioms europinėms vertybėms, bet bendražmogiškoms vertybėms, ir, be jokios abejonės, šių išrinktųjų veikimo, visų pirma, Lietuvos piliečių ir Lietuvos valstybės naudai.

Atmetus nevienareikšmiškus rinkiminius pareiškimus dėl politinio Lietuvos suskaldymo į tariamai tikro beatodairiško patriotiškumo Lietuvą ir į kitą Lietuvą, kurios piliečiai tariamai esą jos priešai, Lietuvos Visuomenės Taryba mano, kad Vytauto Radžvilo sąrašas yra arčiausiai mūsų nuomonės.

Lietuvos Visuomenės Taryba kviečia ir rinkėjus, ir kandidatus nebijoti skelbti savo nuomonę.

************************

Lietuvos Visuomenės Tarybos nuomonė dėl 2019 m. gegužės 12 d. referendumų  

2019 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas suteikė Tautai retą progą balsuoti dviejuose referendumuose. Lietuvos Visuomenės Tarybos nuomone, balsavimas šiuose referendumuose patvirtino keletą svarbių išvadų: 

  1. Dalyvavimas tiesiogiai valdant valstybę Tautai išliko svarbia pilietiškumo saviraiškos ir savimonės priemone, kuri privalo tapti ne retsykiais, bet nuolat naudojamu valstybės valdymo instrumentu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 
  1. Referendumas dėl LR Seimo narių skaičiaus sumažinimo buvo svarbus ne tik dėl sprendžiamo klausimo, bet ir dėl pilietiškumo pamokos. Dalis balsavusiųjų pasidavė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės agitacijai neimti šio balsavimo biuletenio. Šios santykinai nedidelės piliečių dalies dėka šis referendumas neįvyko, nors įtikinama dauguma balsavusiųjų pasisakė dėl LR Seimo narių skaičiaus sumažinimo.

Lietuvos Visuomenės Taryba šią Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės agitaciją vertina buvus nekorektiška ir neteisėta veikla prieš konstitucinę Tautos teisę dalyvauti tiesioginiame valstybės valdyme. LR Konstitucijos nustatyta tvarka paskelbus referendumą, niekas neturi teisės trukdyti Tautos valios pasireiškimui. Agituoti galima ir reikia tiek dėl balsavimo „prieš“, tiek dėl balsavimo „už“, bet Respublikos Prezidentas ir parlamentinė partija neturi teisės veikti prieš Seimo priimtą teisės aktą – paskelbtą referendumą ir trukdyti jam įvykti.

To pasekoje net rinkimų komisijose dalis jų narių, įteikdami balsuojantiems Lietuvos piliečiams balsavimo biuletenius, vykdė neteisėtą veiksmą – klausė balsuojančiųjų, ar jie ims balsavimui visus balsavimo biuletenius. Rinkimų komisijų nariai neturi teisės niekaip įtakoti balsavimo eigos. Tačiau klausimas ar net siūlymas imti tik dalį balsavimo biuletenių yra veikla, nesuderinama su rinkimų komisijos nario etika ir teisėmis. Tai – tiesioginė įtaka balsavimui, kurios dėka dirbtinai ir neteisėtai buvo sužlugdytas referendumas dėl LR Konstitucijos 55 straipsnio keitimo.

Atsižvelgiant į šį antikonstitucinį Respublikos Prezidentės ir parlamentinės Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikimą, taip pat į šiame referendume įtikinamai didžiulės balsavusiųjų piliečių pareikštą nuomonę dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo, 

Lietuvos Visuomenės Taryba kreipiasi:

2.1 Į Lietuvos Respublikos Vyriausiąją Rinkimų Komisiją, prašydama ištirti neteisėtus rinkimų komisijų narių veiksmus ir nustatyti juos įtakojusius asmenis, taip pat iš rinkimų komisijų pašalinti jų narius, dariusius įtaką balsuotojams dėl to, kad balsuojantieji neimtų visų balsavimo biuletenių. 

2.2 Į Lietuvos Respublikos Seimą, ragindama nedelsiant pradėti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo LR Seime procedūrą, kad 2020 metų LR Seimo rinkimuose jau būtų renkamas 121 LR Seimo narys. Tai patvirtintų, kad LR Seimo nutarimas skelbti šį referendumą nebuvo nekorektiška manipuliacija Lietuvos piliečių jausmais ir jų konstitucinėmis teisėmis.

2.3 Į Lietuvos Respublikos Seimą dėl LR Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo, pašalinant iš šio įstatymo LR Konstutucijoje nenumatytą kandidatų rinkimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. LR Konstitucijos 55 straipsnyje įtvirtinta tik lygi ir tiesioginė rinkimų teisė. Daugiamandatė apygarda pažeidžia šį LR Konstitucijos 55 straipsnio reikalavimą, nes suteikia joje dalyvaujantiems kandidatams į LR Seimo narius didesnes ir nelygias dalyvavimo rinkimuose teises, lyginant su dalyvavimu vienmandatinėse rinkimų apygardose. To paties kandidato dalyvavimas ir vienmandatinėje, ir daugiamandatėje rinkimų apygardose dar labiau pažeidžia šį LR Konstitucijos reikalavimą dėl lygios ir tiesioginės rinkimų teisės. 

2.4 Į Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kviečiant atsiprašyti Lietuvos piliečių dėl jos viešo pareiškimo balsavimo metu, kad ji neėmė vieno referendumo biuletenio. Visų piliečių – ir Respublikos Prezidento, ir ne Respublikos Prezidento teisės ir pareigos balsuojant referendume yra vienodos, kurių įtakoti balsavimo metu neturi teisės ir/net Respublikos Prezidentas. 

  1. Referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo patvirtino Lietuvos Visuomenės Tarybos nuomonę, skelbtą prieš šį referendumą š.m. gegužės 8 d. LR Seimas, pateikęs balsavimui naują šio straipsnio redakciją, numatančią Lietuvos piliečiams teisę ir į kitų, tik LR Seimo pasirinktų, valstybių pilietybę tuo pat metu, tačiau nepateikęs balsavimui siūlomoje LR Konstitucijos 12 straipsnio redakcijoje nurodyto LR konstitucinio įstatymo projekto, pasielgė labai nekorektiškai. Negalima balsuoti dėl siūlomo konstutucinio įstatymo, nustatančio Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ir atėmimo reguliavimą, nepateikus Tautai siūlomo konstitucinio įstatymo projekto.

Lietuvos Visuomenės Tarybos ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovų susitikimuose paaiškėjo, kad LR Seimas turi paruošęs šio LR konstitucinio pilietybės įstatymo projektą, tačiau jo Tautai neparodė ir pakvietė dėl jo balsuoti pilietybės referendume. Balsavimas aklai už slepiamą nuo Tautos įstatymą diskredituoja tai siūliusį patį Seimą ir reiškia nepagarbą Tautai, nepasitikėjimą ja.

3.1 Dėl nurodytų priežasčių Lietuvos Visuomenės Taryba kreipiasi į LR Seimą ir prašo pateikti bei viešai paskelbti šio konstitucinio pilietybės įstatymo projektą viešam aptarimui.

3.2 Siekiant atstatyti visuomenės pasitikėjimą LR Seimo ketinimais skelbiant referendumą dėl pilietybės ir korektiškumą bei patikėti LR Seimo patikinimais dėl Lietuvos valstybės išsaugojimo per kelių pilietybių turėjimo institutą, Lietuvos Visuomenės Taryba ragina LR Seimą nedelsiant pripažinti netekus galios LR pilietybės įstatymo 7 straipsnio (Atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis) 10 punktą: „Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.“ Ši įstatymo norma nesuteikia pasitikėjimo Lietuvos Respublikos Seimu, deklaruojančiu, kad teisė į kelias pilietybes vienu metu padės išsaugoti Lietuvos valstybę. Ši įstatymo norma suteikia pranašumą ne mūsų valstybės piliečiams, bet atvykėliams. Savų piliečių diskriminavimu LR Seimas prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę turinčius asmenis daro antraeile lyginant ją su atvykėlių teisėmis. 

  1. Lietuvos Visuomenės Taryba ragina LR Seimą referedumais spręsti kuo daugiau mūsų valstybei ir jos piliečiams aktualių klausimų, tuo ugdant tikrąjį, bet ne tariamą pilietiškumą, ženkliai sumažinti Lietuvos piliečių skaičių, kurių valia būtų skelbiami referendumai. 

********************

Lietuvos Visuomenės Tarybos nuomonė dėl 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų Antrojo turo 

2019-05-21 Vilnius 

2019 m. gegužės 12 d. įvykęs Respublikos Prezidento rinkimų pirmasis turas patvirtino Lietuvos visuomenės suskaldymą ir supriešinimą, ko pasekoje visuomenės lūkesčiams didesnėms esminėms permainoms išrinkus naują Respublikos Prezidentą nebuvo lemta išsipildyti. 

Dominuojančios žiniasklaidos trims pagrindiniams kandidatams pasišovę oponuoti kiti kandidatai nepanoro ar negalėjo susivienyti ir įtikinti rinkėjus savo ketinimų nuoširdumu. Todėl balsavimo rezultatai, nors ir abejotini dėl pirmųjų trijų kandidatų atotrūkio nuo kitų, vertinant juos racionaliai, nestebina.

Balsavimas dėl kandidato Sauliaus Skvernelio taip pat nestebina, nes nenuosekli ir drąstiška, neretai nepagrįsta ir net konjunktūriška valdančiosios Seimo koalicijos veikla sulaukė logiško rinkėjų įvertinimo – nesutikimo su šia prieštaringa valdančiųjų ar tariamai valdančiųjų veikla. Lietuvos Visuomenės Tarybai nesuprantamas didelės dalies ministerijų nekonstitucinis atidavimas Respublikos Prezidentei ar net opozicijai, su kuria nesudaryta jokia valdančųjų koalicija. 

Antrajame Respublikos Prezidento rinkimų ture teks rinktis iš Gitano Nausėdos ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatės Ingridos Šimonytės.

Į tuos, kurie nesidomi politika ar greitai ja nusivilia, Lietuvos Visuomenės Taryba kreipiasi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Nikolajaus Medvedevo žodžiais: „Jei nesidomėsi politika ir išvarysi ją iš namų pro duris, tai ji netruks sugrįžti pas tave pro langą ir numaus tau paskutines kelnes.“ Todėl domėtis politika būtina.

Šiuose rinkimuose būtina suvokti be emocijų, kad antrajame Respublikos Prezidento rinkimų ture vienas iš dviejų kandidatų bus išrinktas Respublikos Prezidentu. Norime to ar nenorime.

Dėl šios priežasties Lietuvos Visuomenės Taryba kviečia Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai dalyvauti antrajame Respublikos Prezidento rinkimų ture. Šio balsavimo akivaizdoje nusivylimas dėl pirmojo šių rinkimų turo – tai jau praeitis. Todėl dalyvaukime šiuose rinkimuose ir balsuokime. 

Lietuvos Visuomenės Taryba, lygindama šiuos du kandidatus, mato ne tik jų skirtumus dėl priklausomybės nuo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos, bet ir esminius jų programų skirtumus.

Lietuvos Visuomenės Taryba mano, kad Lietuvos visuomenei svetima kandidatės Ingridos Šimonytės antikonstitucinė mintis šeima vadinti ir šeimos sąvoką taikyti tos pačios lyties asmenims, įteisinti antikonstitucines jų santuokas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė nespėjo šios idėjos primesti Lietuvos valstybei, ir tai įvyko dėl dominuojančios Lietuvos visuomenės nuomonės ginti prigimtinį ir konstitucinį šeimos supratimą – vyro ir moters sąjungą. Todėl Gitano Nausėdos supratimas šeima vadinti tai, kas yra mūsų valstybės ląstelė ir prigimtinė žmogaus pratęsimo būtinybė, yra būtinas ir sveikintinas mūsų Konstitucijos ir joje įtvirtintos šeimos sąvokos gynimas. Ingridos Šimonytės įsipareigojimas įteisinti vienos lyties asmenų santuokas yra LR Konstitucijos neigimas, nesuderinamas su valstybės vadovo statusu ir pareiga ginti mūsų pagrindinį įstatymą.

Gitanas Nausėda skelbia ir būtinumą formuoti iš visuomeninių organizacijų teisėjų veiklos priežiūrą vykdysiančią Tarybą. Tai – reta išimtis šių metų Respublikos Prezidento rinkimuose, nes šis kandidatas atkreipė dėmesį į padėtį teismuose ir Lietuvos Visuomenės Tarybos siūlymą dėl teismų darbo, siekiant įteisinti visuomenės kontrolę teismų darbui ir teisėjų atsakomybę dėl priimtų akivaizdžiai neteisingų teismo sprendimų. Ingridos Šimonytės nuomonė, kad teismai Lietuvoje dirba gerai, Lietuvos Visuomenės Tarybos nuomone, patvirtina šios kandidatės priklausomybę mūsų valstybę per finansus, teismus ir dominuojančiąją žiniasklaidą užvaldžiusiai sistemai.

Gitano Nausėdos pasižadėjimas pažaboti užsienio bankų dominavimą Lietuvoje teigiamai disonuoja ne tik dėl jo požiūrio į jo buvusią darbovietę SEB banko, bet ir dėl kandidatės Ingridos Šimonytės galimai nusikalstamos veiklos AB Snoro banko likvidavime ir šio banko turto nebaudžiamame išgrobstyme. Lietuvos Visuomenės Tarybai nesuprantamas jau kelintos kadencijos LR Seimo neveiksnumas dėl LR Seimo patvirtintų Seimo komisijos išvadų dėl AB Snoro banko. Šios išvados ir Lietuvos valstybės skolinimosi politika 2008 m. – 2009 m. aspektai, aktyvus dalyvavimas antikonstituciniame pensininkų, biudžetininkų ir kitų Lietuvos piliečių nuskurdinime – visa tai patvirtina buvusios LR finansų ministrės Ingridos Šimonytės ne tik moralinį nuopolį dėl jos pretendavimo tapti mūsų valstybės vadove, bet ir jos pažeidžiamumą. Respublikos Prezidentas negali būti pažeidžiamas ir dėl to įtakojamas. Prokuratūra netyrė Ingridos Šimonytės ir jos bendrininkų galimai nusikalstamų veikų tik dėl politinės konjunktūros ir neteisėto mūsų valstybės užvaldymo.

Šios svarbios priežastys dėl kandidatės Ingridos Šimonytės buvusios veiklos ir pažeidžiama valdančioji dauguma LR Seime sudaro pagrįstas prielaidas, kad Prezidentu išrinkus Ingridą Šimonytę Ministre Pirmininke tapti gali dabartinė dabartinė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tokia Lietuvos valstybės raida lemtų keliagubai pavojingesnius mūsų piliečiams scenarijus. 

Lietuvos Visuomenės Tarybai nesuprantama ir nepriimtina LR Seimo valdančios daugumos nuomonė, kad dėl Snoro banko išgrobstymo ji nieko nedarys. 2016 m. Seimo rinkimų antrajame ture dauguma rinkėjų vienmandatėse apygardose balsavo už mažai žinomus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus, nes balsavo prieš Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatus, šios partijos vykdytą veiklą. Todėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos perspektyva priklauso, visų pirma, nuo jos požiūrio į šias problemas. Todėl LR Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio – šios politinės partijos vieno vadovų – viešai paskelbta parama Ingridai Šimonytei yra rinkėjų, 2016 m. balsavusių už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus, išdavystė. Viktorui Pranckiečiui, kaip Seimo vadovui, neatšaukus jo paramos Ingridai Šimonytei, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos galimas ar tariamas neutralumas likusių dviejų kandidatų į Respublikos Prezidentus atžvilgiu be Viktoro Pranckiečio paramos Ingridai Šomonytei įvertinimo būtų ir šios politinės partijos bejėgiškumo patvirtinimas. Ingrida Šimonytė jau atvirai tyčiojasi iš šios Ramūno Karbauskio vadovaujamos partijos ir jos veiklos. 

Lietuvos Visuomenės Taryba ragina LR Seimą perduoti LR Generalinei prokuratūrai LR Seimo patvirtintas komisijos išvadas dėl Snoro banko ir pradėti svarstyti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos Seimui pateiktą LR prokuratūros įstatymo pakeitimo projektą dėl nepriklausomo prokuroro. 

Lietuvos Visuomenės Taryba kviečia Lietuvos piliečius aktyviai dalyvauti antrajame Respublikos Prezidento rinkimų rate ir balsuoti už kandidatą Gitaną Nausėdą.