Gediminas Merkys: Kur turėtų gulinėti buvę mūsų VSD vadovai?Pliaže Kanarų, o gal „ant narų“?

Buvęs įtakingas valdžios veikėjas A. Januška apgailestauja, kad buvę VSD vadovai nebedaro karjeros yra valstybei tarsi nereikalingi. Sutinku su A. Januška, bet tik iš dalies. Taip, visuomenė skursta, iš politikos ir viešo diskurso išstumiamas intelektas. Gryna tiesa. Kompetentingas ir patriotiškas pareigūnas yra valstybės ir visuomenės turtas.

Beje, kas galėtų paaiškinti, kodėl gerb. Januškai  ir jo aplinkai nesisteminėse medijose buvo kabinamos įžeidžios etiketės? „Žydrasis Albinas“? „Žydrųjų albinų klanas“? Čia, tiesą sakant, tikrai ne priekaištas. Dabar gi madinga konstruoti visas savo tapatybes laisvai. Negi pasmerksi žmones už norą būti madingais, turėti savitą tapatybę. Kaip liaudis sako: tegul tik prie vaikučių nelenda…. Taigi, „žydrumas“ ne priekaištas, tik iškalbingas indikatorius, jog bent jau dalis piliečių šią grupuotę kažkodėl niekino. Kodėl?

Toliau, visai kilnios semantikos terminas „valstybininkas“, „valstybininkai“ kažkodėl anuomet įgavo kraštutinai neigiamą konotaciją? Ištark kitose kalbose tą žodį – „Staatsmann“, „Gosudarstvennik“ –  ir tai nuskambės kaip aukščiausio lygmens pagyrimas, kaip komplimentas.  Kodėl minima grupuotė buvo pradėta tiesiogiai sieti su valstybės ir demokratijos išdavimu? Ką jie išdavė ir kodėl? O gal visai nieko neišdavė? Kasdien gulėsi ant bėgių už Tėvynę, jos saugumą, piliečius ir rinkėjus? Tikriausiai taip ir buvo. Tik kodėl jie negynė savo kaip valdžios atstovo ir pareigūno orumo teismuose? Pabandyk teisinėje valstybėje nepagrįstai užsipulti pareigas vykdantį pareigūną, arba jų būrį, žeminti jų orumą. Mažai nepasirodys… Panašu, jog įžeidžiančios etiketės buvo uždėtos dėl ydingai atliekamų profesinių vaidmenų. Tarkime, juk niekas nepriekaištavo A. Januškai ir co, kad jis privačios vejos neprižiūri, žvejoti nemoka arba  savo lauko kepsninėje nuolat barbekiu pridegina, kaimynus į neviltį varo…

Taigi, kodėl buvo kabinamos niekinančios etiketės, kodėl nebuvo ginamasi tesimuose? Tai privatus žmogus apšmeižimo akivaizdoje gali pasakyti: „man sveikata ir normalus kraujospūdis svarbiau. Tikrai nesibylinėsiu. Dievas jiems teisėjas“. Apdergtas demokratinės valstybės pareigūnas tokio pasirinkimo neturi. Apdergė aukštą pareigūną, vadinasi, kartu apdergė ir valstybę, visą valdžia. Tad eik, mielasis į teismus ir atsiplauk, nes tai jau viešas interesas. O jeigu visgi labai negražiai buvo įminta į vieną daiktą ir gausiai pripėduota? Tada baisu eiti į teismą, pradėjus kapstyti, velniai žino kas išlįs?   Neaiškumų piliečiams liko ir tada, ir dabar. Kas galėtų mums viską paaiškinti? Gal pats Albinas susimylėtų ir viską paaiškintu, jei jau į viešumą vėl braunasi? Būtume širdingai dėkingi.

Patarlė sako: „nėra dūmų be ugnies…“. Tenka prisiminti kai kurias VSD garbės nedarančias anuometines istorijas. Paminėtinos: 1. Čėčėnų Gatajevų, kurie pabėgę iš Lietuvos gavo prieglobstį demokratinėje ir teisinėje ES valstybėje – Suomijoje istorija. 2. Teroristės-sprogdintojos E. Kusaitės istorija. 3. Besišlapinančių ir iš dangaus krentančių pulkininkų istorija. Visuomenė, pilietininkai nujaučia, kad patriotas ir pareigūnas V. Pociūnas galimai buvo nužudytas, nes pajudino Tėvynės išdavikų klaną. Jis tiesiog neapskaičiavo savo jėgų, maža to, po žūties buvo šlykščiai ir nepelnytai apdergtas, išduotas to paties VSD, kuriam dirbo. 4. Nesisteminė žiniasklaida rašė, kad ir Š. Paberalius galimai buvo į Uspaskich aplinką infiltruotas agentas, kuris buvo mūsų valdžios išduotas ir pabėgo į JAV, kurios jo Lietuvai taip ir neišdavė. O dar toji nelemta istorija su CŽV kalėjimais… Mūsų valdžia sako: jų nebuvo visai, melas tai, baltos kumelės sapnas… Deja, tarptautinio teismo sprendimus kažkodėl vykdo ir pinigines reparacijas konkretiems nukentėjusiems išmoka. Iš mūsų visų pinigų. Kaip gi taip?

CŽV kalėjimų skandalo istorijoje G. Nausėda dabar turi tik du garbingus pasirinkimus: a) išsitraukti durų rankeną ir simboliškai nusišauti į protingą, aukštakaktę galvą arba) pastatyti visus „ant blakstienų“ tiek  Lietuvoje, tiek  ir už jos ribų, ir išsiaiškinti tiesą, paaiškinti ją visuomenei ir užsienio partneriams, taip pat sukontroliuoti, jog kaltieji atsakytų pagal įstatymą prieš teismą.  

Taigi, mąstančiai ir šiokią tokią istorinę atminti turinčiai Lietuvos visuomenės daliai daug kas neaišku. Daug baisių įtarimų kyla ir niekas jų neišsklaido, nors gyvename atviroje, demokratinėje ir teisinėje valstybėje. O gal dar tokioje realiai negyvename, tik įsivaizduojame? Pavyzdžiui, tikrai neaišku kur šiandien turėtų gulinėti buvę VSD vadovai, pliaže salos Kanarų ar vis dėlto ant narų? 

 

 minfo.lt