Posėdžio pradžioje, kol teisėjas R.Jurgaitis tikslinosi, kas atvyko į bylos nagrinėjimą, paaiškėjo, kad salėje nėra valstybės saugomo specialiojo liudytojo Vitalijaus Keršio. Buvo pranešta, kad iš Suomijos, kur šis neva įsidarbino, gauta užsienio kalba parašyta medikų pažyma, pranešanti, kad vyras pasiligojo.
A.Lobovas teismui priminė, kad jis ir V.Keršis yra prašę leidimo dirbti užsienyje ir abiem teisėjų kolegija jo nedavė. Negi V.Keršis išvyko savavališkai arba pabėgo? Kaltinamieji prašė nenagrinėti bylos be šio svarbaus liudytojo, kurio parodymais iš esmės remiasi kaltintojai. D.Kaminickas net nesuprato, kaip valstybės saugomas asmuo galėjo savavališkai išvykti į užsienį ir nei teismas, nei prokurorė R.Poškienė nereiškia pasipiktinimo bei nereikalauja bausti. „Gal jis nužudytas?“ – retoriškai klausė A.Lobovas.
Teisėjai pasitarė ir nusprendė, kad bylos nagrinėjimą galima tęsti ir be V.Keršio, o jei reikės, buvusią vyr.tyrėją A.Gecevičienę teismas kvies liudyti dar kartą. Klausantis tokių keistų postringavimų tapo aišku, kad nei reikės, nei kvies… Juk dar visai neaišku, kas paaiškėtų suvedus akistaton šios bylos „siuvėją“ ir pagrindinį jos liudytoją teismo posėdžių salėje…
Prieš išklausant mirusio J.Leščiukaičio parodymus A.Lobovas paklausė: „Ar šioje kolegijoje yra teisėjo Furmanavičiaus kursiokų? Sklando gandai, kad yra.“ Teisėjas R.Jurgaitis tokius gandus paneigė. Po to buvo pateiktas pareiškimas dėl Šiaulių Apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Raimundo Jurgaičio, Virginijos Žindulienės bei Nijolės Matuzevičienės nušalinimo, nes jie atsisakė kvieti šiuos gynybos liudytojus: 2012–2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narius Povilą Gylį, Vytautą Antaną Matulevičių, Aureliją Stancikienę, Valdą Vasiliauską, Audrių Naką bei žinomus visuomenės veikėjus Saulių Stomą, Vytautą V. Landsbergį, k. Robertą Grigą, s. Nijolę Sadūnaitę, k. Mindaugą Martinaitį, Alfonsą Bulotą, Arūną Matelį, Gintarą Songailą.
Advokatas Danas Svirinavičius paaiškino ir tokio prašymo esmę. „Kaltinimas remiasi įtartinos reputacijos asmenų liudijimais – dviveidiška liudytojos Astos Kuznecovaitės bei kaltinamojo Vitalijaus Keršio pozicija. O kaltinamųjų liudininkai yra davę priesaikas valstybei, todėl jų parodymai būtų itin svarbūs, naudingi bei patikimi“, – sakė advokatas.
Renaldas Ščiglinskas palaikė tokį pareiškimą vildamasis, kad „teismas yra vienintelė vieta, kur galima apsiginti. Teisme ieškome teisingumo“. Tačiau po to, matyt, pasigailėjęs savo naivių žodžių, tęsė: „Štai teisėja žiūri į mane taip piktai. Mes gi dar nenuteisti. Man tai kelia nerimą.“
Gintaras Banaitis pastebėjo, esą „nelygios galimybės. Mus kaltino, kas norėjo, o mes negalime apsiginti. Liudyti kviečiami garbūs žmonės.“ Violeta Banaitienė priminė „Nominaciją už pilietiškumą“, kurią pasirašė garsūs Lietuvos žmonės. „Jie kvietė mus ginti mergaitę, o dabar mes esame už tai teisiami.“
Draugiškai – kaip visada – tarpusavy pasitarę teisėjai nutarė nenusišalinti, mat jų sprendimas nekviesti liudyti patikimų gynybos liudininkų nėra šališkumo kaltinančiajai pusei įrodymas. Kas tai yra ir ar toks jų sprendimas riboja kaltinamųjų teisę apsiginti teisme, pakomentuota nebuvo.
Mirusio pareigūno liudijimas
Kaltinamojo Gintaro Banaičio prašymu pagarsinti Juozo Leščiukaičio – buvusio aukšto policijos pareigūno, Kedžių ir Venckų kaimyno – parodymai. Tik pakvietus šį vyrą liudyti Šiaulių Apygardos teisme, paaiškėjo, kad J.Leščiukaitis … miręs, nors Kauno policijos senjorai iki šiol stebisi, kodėl jiems apie kolegos mirtį nebuvo pranešta, kitaip nei įprasta, ir nežinoma jo Amžinojo poilsio vieta. Tačiau bylos žudikės atsitiktinumai, sutapimai ir ypatingi atvejai, tokie kaip atminties ištrynimas kalbantis, kaip ir kuriozai vis mažiau ir mažiau bestebina…
Klausantis skaitomų J.Leščiukaičio liudijimų šioje byloje, plika akimi matyti, kaip jie skiriasi nuo kitų. Profesionalas liudija tai, ką matė, ištyrė, nurodo, ir iš kur visa tai jam yra žinoma. Kitų gi šios bylos liudytojų ar vėliau kaltinamaisiais tapusiųjų asmenų apklausos protokoluose gausiai naudojama formuluotė „man yra žinoma“, taip ir nenurodant, iš kur gauta informacija. Todėl bylos nagrinėjimo teisme metu ir paaiškėjo, kad bene viskas „yra žinoma“ iš žiniasklaidos, socialinių tinklų ar šiaip tėra Klonio akligatvio budėtojų interpretacijos ir fantazijos.
„Buvau Kedžio laidotuvėse. Baltraitis [galimai apklausose dalyvavęs Kriminalinės policijos biuro pareigūnas – aut.past.] norėjo žinoti, ar yra ant Kedžio sužalojimų. Matėsi užgrimuota mėlynė paakyje. Pirmą kartą su Baltrušaičiu [net teisėja nusistebėjo, kodėl apklausose Baltraitis staiga tapo Baltrušaičiu, tačiau detaliau šis keistas virsmas nebuvo aiškintas ar kitaip nagrinėtas – aut.past.] pirmą kartą susitikau praėjus vienam mėnesiui po Furmanavičiaus nužudymo. Baltrušaitis klausė, ar ne Aidas Venckus nužudė Furmanavičių. Ikiteisminiame tyrime J.Leščiukaitis liudijo įtariantis, kad J.Furmanavičius nuteisė Daktarą. Ir tęsė: „Nežinau, kad konkrečiai prašė Baltrušaičio [?] domėtis nužudymu. Jis manęs prašė išsiaiškinti, ar Venckienės sūnus tikras ar įvaikintas. Išsiaiškinau, kad N.Venckienė sūnų pagimdė pati.“
Iš kitų J.Leščiukaičio liudijimų aiškėja, kad Audronė Skučienė niekada neminėjo, kad Vaidas M. yra pedofilas. J.Leščiukaičio niekas neprašė ką nors sekti. Į A.Ūso žūties vietą jis nuvažiavo savanoriškai. Liudydamas apgailestavo dėl nužudytųjų.
Apklausiant buvusią vyr. tyrėją A.Gecevičienę, advokatas D.Svirinavičius teiravosi, ir kodėl nebuvo pradėtas tyrimas dėl duomenų rinkimo apie Venckų šeimos privatų gyvenimą, nes faktiškai Baltraičio–Baltrušaičio prašymu J.Leščiukaitis tą ir darė.
Ir sulaukė atsakymo: „N.Venckienė nerašė skundo dėl asmeninių duomenų rinkimo“…
Tačiau po kurio laiko, liudydama kitu klausimu, ši pareigūnė, buvusi vyr. tyrėja, VIENA iš Garliavos bylos konstruktorių, Šiaulių Apygardos teismui pripažino: 20 ikiteisminių tyrimų pilietiškiems Garliavos mergaitės gynėjams išriedėjo iš VIENO vienintelio ikiteisminio tyrimo pagal VIENĄ Marijos Milinienės pareiškimą.
Audronės Gecevičienės apklausa – aukštasis cinizmo pilotažas
Audronės Gecevičienės, buvusios vyr. tyrėjos, ypatingo – bylų dauginimo dešimtimis – talento puoselėtojos apklausą Šiaulių Apygardos teisme teisėjų kolegijos pirmininkas Romualdas Jurgaitis patikėjo … ją liudyti iškvietusiai prokurorei Ritai Poškienei. Tiesą sakant, tokio cinizmo – ir dar valstybės vardu, nesitikėjau. Jūs tik įsiskaitykite, ką apie Lietuvos teisinę sistemą, jos gebėjimą užtikrinti teisingumą, čia paliudyta?…
A.Gecevičienė paliudijo, kad sudaryta tyrimų grupė kelis kartus keitėsi, o apklausose dalyvaudavusi ne tik M.Milinienė, bet ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Kad apklausose dalyvavo ir kiti asmenys, pasak jos, neturėtų stebinti, nes kryžminė apklausa nėra spaudimas…
Ne visose apklausose buvo daromi įrašai. Ir visa tai vyko dėl unikaliai primityvios priežasties – tebuvo viena filmavimo kamera, kuri buvo naudojama ir kituose tyrimuose. Apklausų metu nei fizinio, nei psichologinio smurto niekas nenaudojo. Apklausų protokolai buvo taisomi, o liudytojai, prieš juos pasirašydami, skaitė….
Klausaisi tokio čiurlenimo, o prieš akis ima plaukti… kadrai iš filmo „CSI kriminalistai“.
Kai ko pareigūnė A.Gecevičienė nebeatsiminė, kai kas liko atmintyje, tarsi viskas vakar buvo nutikę. Tarkime, su liudytoju Klimu tuometinė vyr. tyrėja susirašinėjo veidaknygėje, nes jis… ieškojo gero advokato. Į klausimą, kokie buvo jų santykiai, A.Gecevičienė atsakiusi… lakoniškai: „Klimas – tikrai ne draugas, ne meilužis.“
Į advokato D.Svirinavičiaus klausimą, ar pranešimus apie įtarimus kaltinamiesiems A.Gecevičienė derino su prokurore, ši kukliai prisipažino: „Visada derinome su prokurore.“ Tačiau ne mažiau buvo kukli ir jos išsižadėdama: apie liudijimą šioje byloje su prokurore nebendravusi ir apie bylą nesitarusi, nors ne teismas, o prokurorė jai pranešusi, kad liudyti reikės. Vis dėlto prokurorės R.Poškienės ir A.Gecevičienės „debatai“ Šiaulių Apygardos teisme vyko taip sklandžiai, kad situaciją būtų galima apibūdinti vienu sakiniu: akivaizdu, bet neįtikėtina.
A.Lobovas tyrėjos teiravosi, kodėl įtarimus pareiškė silpniausiai Klonio budėtojų grupei, nors ten buvo labai daug žmonių, žinomų Lietuvoje ir už jos ribų. Vyrą domino kaltinamųjų atrankos kriterijai bei subūrimas į bendrininkų grupę. A.Gecevičienė patikinusi, kad buvo renkamasi ne pagal simpatijas ar antipatijas. „Šita byla eis iki Strasbūro,“ – pažadėjo A.Lobovas.
Dėl G.Banaičio atpažinimo iš nuotraukos, kuri tuo metu dar net nebuvo padaryta, A.Gecevičienė patikino: atliktas tarnybinis tyrimas tuo klausimu įrodė, kad tai tebuvo techninė klaida…
R.Ščiglinskas pareiškė turįs A.Gecevičienei daug klausimų, tačiau jam pakilo kraujo spaudimas, ir šįkart jis paprašė pertraukos bei iškviesti į teismo rūmus greitąją medicininę pagalbą. „Jam visada pakyla kraujo spaudimas, kai tik mane pamato,“ – ją atlydėjusiems pareigūnams mestelėjo A.Gecevičienė.
Baudžiamųjų bylų skyriaus sekretorė iškvietė medikus, kurie, pamatavę R.Ščiglinskui kraujospūdį, išsivežė vyrą į Šiaulių ligoninę. Bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka iki balandžio 16 dienos, 10 val.
Tyrėjai A.Gecevičienei lemta dar kartą atvykti į Šiaulius. Duos Dievas – pasveiks bene pagrindinis kaltinimo liudytojas Vitalijus Keršis ir galėsime stebėti viešą kryžminę apklausą. Surepetuotą?
Laukite tęsinio.
Šiaulių Apygardos teisme nagrinėjamoje vadinamojoje Garliavos organizuotos grupės byloje ikiteisminio tyrimo liudytojai ir kaltinamieji iš dalies arba visiškai paneigė savo pirminius parodymus, teigdami, kad jiems buvo grasinta bei darytas psichologinis spaudimas.