Šiauliuose baigiama nagrinėti vadinamoji Garliavos „perversmininkų“ byla. Išklausiau visų liudytojų kalbas, kuriose 95 proc. jų paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes, ko gero, patys didžiausi fantazuotojai nebeišdrįso meluoti stovėdami prieš teisėjų kolegiją.
Šiauliuose baigiama nagrinėti vadinamoji Garliavos „perversmininkų“ byla. Išklausiau visų liudytojų kalbas, kuriose 95 proc. jų paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes, ko gero, patys didžiausi fantazuotojai nebeišdrįso meluoti stovėdami prieš teisėjų kolegiją.
Todėl tai, ką savo baigiamosiose kalbose mini kaltinamieji, suponuoja kuriozinį vaizdelį: nežinia KAIP, nežinia su KUO, nežinia KODĖL susiformavo organizuota grupė, kuri „kėsinosi“ į mūsų Nepriklausomos valstybės pamatus. O iš byloje pateikiamos informacijos aiškėja, kad visagaliai socialiniai tinklai bei nuotolinės mergaitės gynėjų diskusijos juose tapo esminiais prokurorų įrodymais. Tiesa, kai jau KAI KURIEMS kaltinimams įsigaliojo senatis, o tyrėjų fantazijos nebesutampa su ankstesnėmis liudytojų vizijomis, prokurorė Rita Poškienė baigiamojoje kalboje užsitęsusio kankinančio proceso kaltinamiesiems siūlo … lygtines bausmes.
Vienintelis teisiamasis, turėjęs šioje byloje išskirtinį statusą, tarsi kaltinamasis, tarsi saugomas specialusis liudytojas Vitalijus Keršis pasisakė trumpai: „Su kaltinimais sutinku. Prašau manęs nepersekioti.“ Šis teismų posėdžiuose policijos saugotas bei kaukės nenusiimdavęs asmuo ir taip turėjo išskirtines sąlygas: uždarbiavo be teismo leidimo išvykęs užsienin, zuokininkų sąraše dalyvavo 2019 metų vietos savivaldos rinkimuose į Joniškio Tarybos narius. Rinkiminėse nuotraukose užfiksuotas, beje, be kaukės ir apsaugos. Bet tai, galimai, įmanoma tik teisiamiems „už gerus darbus“?
Taigi, ŽŪTBŪT reikia KAŽKĄ nuteisti?
2019 m. kovo 13 d.
Taip pat kaltinime nenurodyta, kokia konkrečiai privatų gyvenimą sudaranti informacija buvo renkama. Pažymėtina, kad A.Ūso gyvenamojo namo kiemas ir namo išorė nesudaro informacijos apie privatų gyvenimą. Tokią informaciją leido fiksuoti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir ši informacija yra viešai skelbiama žemėlapių ir navigacijos paslaugų tiekėjų. Ūso gyvenamasis namas buvo rodomas TV laidose, buvo paskelbta jo gyvenamoji vieta. Be to, A.Ūsas buvo politikas ir viešas asmuo. Iki kaltinime nurodytų datų apie A.Ūso privatų gyvenimą visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbta daugiau informacijos, nei buvo galima sužinoti pažiūrėjus į A.Ūso gyvenamąjį namą.
Apklausti ikiteisminio tyrimo metu liudytojai negalėjo nurodyti savo žinių šaltinio, kad aš važiavau prie A.Ūso namų. Aplinkybės, kad aš pats kam nors pasakojau, kad stebėjo A.Ūso gyvenamąją vietą, kiti asmenys nepatvirtino.
Aš paneigiau, kad apskritai buvau prie A.Ūso ar L.Kraujutaitienės gyvenamosios vietos. Parodymų patikrinimas su manimi atliktas nebuvo. Faktą, kad man apskritai buvo žinoma, kur yra A.Ūso gyvenamoji vieta, patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra.
Visi byloje apklausti asmenys patvirtino, kad buvo didelis asmenų susibūrimas, skleidžiami gandai. Nepaneigta, kad gandai skleidžiami ir provokacijos buvo daromos tame tarpe policijos atliekamo tyrimo tikslais. Dėl šios priežasties apklaustų liudytojų žinių apie mano tariamą važiavimą pro A.Ūso gyvenamąją vietą šaltinio nustatyti neįmanoma.
Apklaustas aš parodžiau, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį su A.Skučiene, V.Keršiu, V.Kaminicku apskritai nebendravau.
V.Keršis parodė, kad A.Skučienės nebuvo akcentuota neteisėtai rinkti informaciją. Apie sekimus kalbos nebuvo. Taip pat negalėjo nurodyti, kada aš tariamai sakiau, kad sėdėjau prie A.Ūso namų, ir kas tai girdėjo. V.Keršis patvirtino, kad aš tiesiogiai nebendravau su A.Skučiene.
Vaidas Šidlauskas parodė, kad apie mane nežino, apie sekimą buvo gandų lygis.
Jonas Alekna nurodė, kad prie Milinių namų stovėdavo automobilis Mitsubishi.
Sigitas Adomaitis, Audronė Adomaitienė, A.Ūso kaimynai, nenurodė, kad atvažiuodavo žalias mikroautobusas.
Goda Ūsienė parodė, kad matė žalią mikroautobusą, bet negalėjo nurodyti nei datos, nei valstybinio numerio. Ji nurodė, kad tuo laiku buvo jau paskirta apsauga, kuri ėjo aiškintis su mikroautobuso vairuotoju, tačiau byloje apie tai jokių duomenų nėra, nors atliekant ikiteisminį tyrimą patikrinti šį faktą kliūčių nebuvo.
Danutė Šimkevičienė, A.Ūso kaimynė, nurodė, kad matė žalią mikroautobusą, kuriame buvę asmenys šūkavo įžeidinėdami A.Ūsą.
Saulius Vaitiekūnas parodė, kad vykdė L.Stankūnaitės apsaugą. Juos persekiojo motociklas ir mėlynos spalvos Audi.
Asta Kuznecovaitė parodė, kad G.Aidukas yra sakęs, kad garsiai leido muziką ir lošė kortomis. A.Kuznecovaitė negirdėjo iš G.Aiduko duomenų apie A.Ūso asmens gyvenimą.
Kęstutis Zuikis parodė, kad nepatvirtina ikiteisminio tyrimo duotų parodymų apie sekimą.
Povilas Rėklaitis parodė, kad A.Skučienė G.Aiduką ir kt. vadindavo saugumo siųstais žmonėmis.
Sigitas Martinavičius parodė, kad apie G.Aiduką kažko pasakyti negalėtų, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neteisingi.
Dalia Smerdovienė parodė, kad G.Aiduko nepažįsta. Kad sekliais buvo G.Aidukas, V.Kaminickas žino iš V.Keršio.
Laiką, kad žalias autobusiukas buvo pasirodęs ar pravažiavo pro A.Ūso namus iki 2010 m. birželio mėnesio, nurodė G.Ūsienė, V.Keršis, D.Smerdovienė, D.Kamarauskienė.
Apie tai, kad buvo ne renkama informacija, o keliant triukšmą galimai buvo siekiama trikdyti A.Ūsą, parodė A.Kuznecovaitė, D.Šimkevičienė, V.Keršis
Valstybinius numerius nurodė L.Kraujutaitienė, tačiau nurodė datą iki 2009 m. spalio 5 d., kas prieštarauja kitų liudytojų parodymams.
Girdėjo tik kalbas, bet ne patvirtinimą iš tiesiogiai dalyvavusių asmenų, Sergejev, V.Simanavičienė, G.Tamoliūnaitė.
Byloje apklausti liudytojai nurodė skirtingus tariamai informaciją rinkusių asmenų automobilius – Audi, Mitsubishi, Suzuki.
Iš aukščiau nurodyto, matyti, kad apklaustų teisme asmenų parodymai prieštaringi.
Duomenų, kurie patvirtintų, kad A.Ūso namas buvo stebimas ir kad tai buvo daroma siekiant rinkti informaciją apie privatų gyvenimą, byloje nėra. Nėra duomenų ir apie tai, ar tariamas žalio mikroautobuso buvimas prie A.Ūso namų truko tokį laiką, per kurį būtų įmanoma rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą, kuri būtų nepaskelbta visuomenės informavimo priemonėse (name gyvenančių asmenų tapatybes, name besilankančius asmenis, A.Ūso dienotvarkę).
2018 m. liepos 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-719/2018 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė prejudicinį faktą, kad Klonio gatvėje, Garliavoje, susirinkę asmenys siekė išreikšti priešišką nusiteikimą, atkreipti antstolės dėmesį, atsižvelgti į visuomenės grupės nuomonę. Būtina atsižvelgti, kad visuomenėje yra itin jautrus klausimas, sukėlė prieštaringų vertinimų. Nuteistieji nurodė, kad susirinko stebėti, siekė išreikšti nepasitenkinimą teismo sprendimu, atkreipti visuomenės dėmesį.
T.y. Kasacinis teismas konstatavo, kad susirinkę asmenys veikė turėdami teisėtą tikslą, pats susibūrimo ir nepasitenkinimo teismų sprendimais faktas, nesudaro pagrindo konstatuoti asmenų bendrininkavimo atliekant neteisėtus veiksmus.
Remiantis išdėstytu prašau mane išteisinti.
Gediminas Aidukas
