Jadvyga Bieliavska, Gailė Jaruševičiūtė, Elta A.Kentra: Laisvės premiją skiriu visai Lietuvai

Laisvės premijos laureato Albino Kentros kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime

Pirmadienį, minint Laisvės gynėjų dieną, Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai įteikta 2019 metų Laisvės premija.

Seimo Kovo 11-osios Akto salėje surengtoje iškilmingoje ceremonijoje Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis A. Kentrai įteikė Laisvės premijos statulėlę. Premijos laureatui taip pat įteiktas diplomas, gėlių puokštė.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

ELTA primena, kad 2011 m. Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui. 2012 m. premija skirta Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui. 2013 m. Laisvės premija skirta „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui. 2014 m. – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui. 2016 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui, 2017 m. – laisvės gynėjai, politinei kalinei Felicijai Nijolei Sadūnaitei.

2018 m. Laisvės premija skirta partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui.

A. Kentra: Laisvės premiją skiriu visai Lietuvai

A. Kentra šia premiją skyrė ne tik šeimai, gimtajai Šilalei, bet ir visai Lietuvai.

„Dėkoju už šią gražią premiją. Ją skiriu seserims, broliams, šeimai, Šilalei, Vilniui, Vilniaus universitetui ir visai Lietuvai“, – kalbėjo A. Kentra.

Anot Laisvės premijos laureato, Lietuva yra laisva dėl to, kad lietuvių laisvės kova visada buvo sąskambyje su tautos giesme. A. Kentra ceremonijos dalyviams priminė, kiek daug laisvės kovotojų paaukojo savo gyvybes vardan Lietuvos laisvės.

„Šiandien mes švenčiame Laisvės dieną, kadangi mūsų laisvės kova visada buvo sąskambyje su tautos giesme, dėl to mes laimėjome tą Laisvės dieną. (…) Dėl laisvės aukojosi daugelis žmonių, ypač kaimo žmonių, kurie visomis išgalėmis rėmė Lietuvos laisvės kovotojus. Dėl to jiems teko patirti tardymus, kalėjimus. Laisvės kovotojai gynė kiekvieną Lietuvos žemės pėdą, už ją paaukota daug gyvybių“, – kalbėjo Vyčio ordino kavalierius.

A. Kentra iškilmių metu taip pat papasakojo ir apie savo šeimos apsisprendimą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą pasilikti tėvynėje ir visomis išgalėmis ją ginti.

„Mūsų šeimos kova už laisvę prasidėjo tada, kai brolis Jonas per savo sukonstruotą radiją išgirdo ir graudžiai pasakė „Albinuk, nebėra Lietuvos“. Tuomet ir reikėjo apsispręsti: trauktis į Vakarus ar pasilikti Lietuvoje ir ginti ją nuo priešų žodžiu, raštu, o prireikus ir ginklu. Mūsų šeima apsisprendė pasilikti tėvynėje ir po sodybos namu iškasė savo pirmąjį gynybinį bunkerį“, – sakė partizanas.

A. Kentra prisiminė ir 1991 metų sausio 13-osios įvykius. Anot Laisvės premijos kovotojo, Sausio 13-oji Lietuvos istorijai yra išskirtinis įvykis, įrodantis lietuvių drąsą.

„Kovinės kulkos skrido, zvimbė virš žmonių galvų. Pasaulyje to paprastai nebūna. Ten, kur sprogdina, šaudo, žmonės paprastai išsilaksto, o Lietuvoje buvo kitaip“, – prisiminimais dalinosi A. Kentra.

respublika.lt