Janina Survilaitė. Atminkime nesibaigiančią meilę protėviams.

survilaite vasara II gera.   Meilė yra dėkinga, kurianti, meilė yra visų tautos vertybių išsaugojimo Tėvynės istorijoje tęsinys. Meilė Tautai ir jos žymioms  asmenybėms niekada negali baigtis. Svarbiausius Tautai prisikelti ir išlikti jausmus MEILĖS sąvokoje sutalpina rašytoja Renata Šerelytė
JAV „Draugas“ kultūriniame priede (2021 sausio 9d.) straipsnyje “Be
jos mes būtume niekas!”Be jos mes būsime niekas! Tikriausiai apie tai galvojo ir keliolika tūkstančių Lietuvos emigrantų, pasitikėdami nauja ir jauna Lietuvos ,,LAISVĖS”partija paskutiniuose LR seimo rinkimuose. Ištroškę savo Tėvynei gerovės, meilės ir tiesos, mes emigrantai, balsavome atvirai ir nuoširdžiai, nes nėra kito žodžio, kuris lietuviui būtų toks malonus ausiai, protui ir dvasiai, kaip LAISVĖ, nes prie šios sąvokos neatskiriamai visada būna prisiglauęs žodis: TEISINGUMAS!

Tačiau rašytoja primena, kad šie žodžiai gali būti pavojingi savo egoistiniu
nekontroliuojamu vidiniu šaukiniu: meilė gali išvirsti į „savivalę ir
savimylą“… 

Liaudies išmintis moko, kad jaunystė ir garbės troškimas niekada
nesivadovauja protu, tačiau tokių nesusipratimų galėtume išvengti,
jeigu jauna bręstanti asmenybė turėtų į ką atsiremti. Šiandieniniame
pasaulyje asmenybių, panašių į mūsų protėvius, kovojusius su
rėžimu, neliko, belieka remtis senosios tautos atminties istorijomis. 

,,Atmintis yra mūsų namai, ir visa, kas beįvyktų, nesvarbu, ar gera, ar
bloga, joje lieka labai ilgam…(R.Š.) Tie, kurie nesuklupo prieš
režimą, tie, kurie dirbo, kad Lietuva atgautų laisvę, tie kurių širdyse
degė tikra ištikimybė ir meilė Tėvynei, kuri neatsiranda iš būtinumo
ar reikalingumo, ar kokios nors staiga kilusios paskatos – ji tiesiog yra,
jos esatis neįvardijama nei esamojo, nei būtojo, nei būsimojo laiko
formomis”;- primena Rašytoja. 

Nesvarbu kokio svarbumo lygmenyje kraštui pažangiems Tautos
gerovės tikslams atstovaus mūsų jauna LAISVĖS partija meilė
doram, teisingam, sąžiningam, drąsiam ir talentingam tautiečiui,
mylėjusiam savo valstybę, kada jai buvo sunku, – niekada negali tapti
nereikalinga, nemadinga, ar užmiršta. Būtent, JIE, mums išsaugojo

Tautos istorinius, dvasinius, patriotinius ir moralinius turtus. Išsaugojo
ir perdavė, kad toliau brangintume ir saugotume, kad tvirtai
stovėtume ant JŲ SUKURTŲ PAMATŲ su pagarba ir meile tėvams ir
protėviams.
Juk, be jos mes būsime niekas! ( R.Š.)
Nereikia ypatingos išminties nei bet kuriai Lietuvos seimo partijai, nei
Lietuvos ar užsienio emigrantų bendruomenei ar bet kuriai
asmenybei, kad MEILĖS TAUTAI reikšmę suprastume. Tačiau, kodėl
JI dar vis nematuojama aukščiausiais moraliniais vertinimo kriterijais?
Kodėl politinę ar ženklią korupcinę klaidą padaręs politikas vėl
atsiranda atsalingose pareigose? Kodėl per 30-tį atgimusios Tautos
metų PLB valdyba nenusistato sau kriterijų, kaip branginti ir vertinti –
Lietuvos išeivijos – kaip Europos sąžinės ir demokratinės atminties
nusipelniusią, okupacijos metais užėmusią ryškiausią kovos už
Tėvynės LAISVĘ tautos dalį, jos atmintį ir jos nemirtingo palikimo
įdirbį?
Užtenka pasiremti tik keliomis Šveicarijos lietuvių bendruomenėje
(ŠLB) okupacijos metais veikusiomis, visame pasaulyje Lietuvos
vardą išgarsinusiomis asmenybėmis ir išaiškėja istorinės TIESOS
svoris, kad naujai emigrantų kartai vietoje žymiausių mūsų Tautos
patriotų VARDŲ, įrašyti savo vardus dar per anksti. 

Šveicarijos konfederacijoje 1952-02-17d. pirmąją teisinę ŠLB sukūrė
politiniai karo pabėgėliai, nuo okupantų sunaikinimo pasitraukęs
mūsų Tautos elitas. Pirmiausia, jų negalima vadinti antrąja
ekonominių emigrantų banga, nes Šveicarijoje per šimtmečius nėra
pasitaikę jokių ekonominių emigrantų iš Lietuvbos, kaip Amerikoje,
Australijoje ar Kanadoje, tačiau ŠLB pirmininkė ir PLB kultūros
komisijos pirmininkė visur tai klaidingai pabrėžia: mes trečioji banga,
o Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai – antroji!!! Negalima pokario
politinių pabėgėlių teisinę įkūrimo datą pakeisti į (1950-08-20) datą,
kuri įkūrimo procesui, kuris vyko sudėtingomis pokario sąlygomis,
Alpių šalyje neturi jokios reikšmės, nes toji provokacinė data
neminima, nei viename iš pokario Amerikoje išleistų 36-ių Bostono
enciklopedijos tomų, nei dr. B. Nainio, dr. V. Kamanto, ar dr. V.
Stravinskienės mokslinėse knygose, nei LR Istorijos instituto išduodamose valstybinėse pažymose. Toji data pavojinga, nes įteisina sąvoką, kad ŠLB Alpių krašte įsikūrė NELEGALIAI. 

Kodėl toji nieko išeivijai nereiškianti data atsirado naujų XX-XXI amž.
iš Lietuvos atvykusių emigrantų užrašuose, kai tuo tarpu, visi naujieji
įstojo į senosios kartos įkurtą ŠLB, o dauguma jų dargi po išeivijos
mirties? Kodėl ŠLB istorinis internetinis puslapis prieš jau mirusios
išeivijos valią be jokios atsakomybės perdirbtas: ištrinti visi ŠLB-nę
įkūrusių žymių mokslininkų lietuvių vardai, sufalsifikuota jų teisiškai
įkurtos bendruomenės data, meluojama, kad Šveicarijoje
bendruomenių įstatai niekur neregistruojami, kai tuo tarpu Šveicarijos
konfederacijoje teisinės bendruomenės ĮSTATAI privalo tuojau pat
įregistruoti CH banke – skaidrios finansinės bendruomenės sąskaitos
atidarymui, nes bet kokia juoda buhalterija CH griežtai draudžiama
įstatymais! Nedovanotinų politinių klaidų palikimas ŠLB išeivijos
veikloje – piktybiškas siekimas sudirbti garbingą išeivijos vardą,
primesti jiems ,,NELEGALŲ” ir nusikaltusių tarptautinės konvencijos
įstatymams vardą. 

Kodėl internetiniame ŠLB-nės istorijos puslapyje neliko nė vieno
žymaus CH išeivio vardo ? Ką Tautos bendrąjai istorijai pasako ten
surikiuotos PLB valdybos narių nuotraukos su plačiai
besišypstančiais jaunais veidais ir naujai surikuota PLB veiklos daina
– perspekyviniu PLB valdybos planu? Ką tai bendro turi su senosios
kovingosios Šveicarijos išeivijos veiklos istorija? Juk tikrosios
pilietiškosios istorinės išeivijos veiklos siekiais dėl Lietuvos laisvės ir
gerovės? Tokie ,,daviniai” prilygsta tik internete skelbimam jaunų,
gražių PLB valdybos ponių fotomodelių konkursui, o ne ŠLB istorinei
veiklai pagerbti? 

Mes turime vadovautis ta LAISVĖS ir TIESOS samprata, kuri
sugebėjo pakelti visus režimo sunkumus, viską ištvėrė, kad šiandien
gyventume LAISVĖJE.
Kad meilė istorinei tiesai neturi pabaigos, tokią mintis yra įrašyta ir
Naujajame Testamente pirmame laiške korintiečiams. 

P.S. Tiems, kurie iki šiol nesužinojo, kokios Lietuvos valstybei ir Tautai būtinos
išsaugoti žymių asmenybių pavardės ne tik negali būti neišstumtos iš ŠLB ir
Tautos istorijos, bei ir imamas iš jų pavyzdys:
Tarptautinės teisės (1933m.) Berno universitete teisės dokroratą su pagyrimu
apsigynęs dr. Albertas Gerutis, vadinamas "LR diplomatijos TĖVU"; Pasauyje žymus mokslininkas, atradęs žmogaus organų transplantavimui antilimfocitinio serumo gamybą dr. Alfonsas Kušlys;Pirmasis Europoje pradėjęs periferinių nervų rekonstrukcinės chirurgijos operacijas, o 1986 m. visam medikų pasauliui sukūręs klasifikaciją nervų pažeidimams nustatyti, kuri iki šiol vadinama ir naudojama, kaip ,,Narako klasifikacija” prof. dr. Algimantas Narakas; Vilniaus universiteto bibliotekai 1995 m., padovanojęs neįkainojamą Lietuvbos senovinių žemėlapių rinkinį med. dr. Vaclovas Dargužas; Okupacijos metais visam pasauliui skleidęs lietuviškos politinės kultūros išlikimo tęstinumą ,,Pasaulio
lietuvio” korespondentas Narcizas Prielaida; LR ir Šveicarijos konfederacijos
internacionalinių diplomatinių ryšių simbolis, porą dešimtmečių Vakarų Europos universitetuose Lietuvos nepriklausomybės atstatymo viziją formavęs šveicaras prof. dr. Juozas Eretas; Pasaulio diplomatijos mieste- Ženevoje- savo profesinę meninę veiklą reikšmingai išvystęs skulptorius prof. dr.Gabrielius Stanulis, reorganizavęs Ženevos meno universitete skulptūros katedrą, išpuošęs Ženevos miestą aukštomis XX amž. Vakarų Europos premijomis apdovanotais dekoratyviniais darbais. 

Minėtos išeivijos ŠLB asmenybybės yra keliolikos garsių pasaulio universitetų
Garbės daktarai, o atgimus Lietuvai, apdovanoti aukščiausiais LR vyriausybiniais  apdovanojimais…

 Šveicarija