Janina Survilaitė: “Ką Lietuvai primena Gegužės 9-ji?”

Lietuvos  istorijoje „išeiviai“ ir „emigrantai“ 21-me amžiuje įgavo  prieštaringas spalvas. Antrasis pasaulinis karas – yra padarinys geležinės sienos, 50metų negailestingai atskyrusios dvi tautos dalis. Atgimus Lietuvai, susipažinome su nuo Lietuvos atplėšta išeivija, sovietinėje mokykloje  vadinamą tėvynės išdavikų vardais. 

“77-osios Antrojo pasaulinio karo metinės sutinkamos “klaidinga samprata”, rašo Vokietijos “Bund”(2022-05-06) žunalistė. Karas Ukrainoje parduodamas, kaip karo prieš fašizmą ir nacius tęsinys… “Rusų tauta įstumiama į krizę… Vyksta pokyčiai Vokietijos Atminties ir tapatybės kultūroje”… Prie Raudonosios armijos paminklų Berlyne prirašinėjami antisemitinai šūkiai…

Apie pasaulyje žiauriausią,  išsigimusį sovietų režimą daug pasakojo mums Šveicarijos senoji lietuvių karo pabėgėlių karta. Jos veikla okupacijos metais užėmė ryškiausią vietą bendrojoje Lietuvos istorijoje. 50 metų jų egzistenciniai namai buvo pažangi, demokratiška, krikščioniška laisva Europa, tapusi gyvenimo idealu: išlikti žmogumi ir aukotis savo okupuotos Tautos laisvei ir gerovei. Mirusi garbinga pabėgėlių elito karta, rodžiusi tautai kelius į teisingą Europos politiką, pirmaisiais pokario metais sovietinės Lietuvos vyriausybės buvo nuteista (už akių!) sušaudyti. Išnaikinti valstybiniai lietuvių Tautos garbės  ženklai, perdirbtas V. Kudirkos himnas… Visa tai Lietuvos istorijoje išsaugojo išeivija.

Skaudu matyti, kad mirus Šveicarijos išeivijai, jos patriotinė veikla naujų LR emigrantų negailestingai nustumta į istorijos  paraštes.  Tik perėmusi mirusios išeivijos vairą sovietrežimo dėsnių išauklėta ŠLB naujų emigrantų vadovė, buvusi aktyvi komjaunimo sekretorė J. Casersen iš internetinio istorinio puslapio ištrynė visas Šveicarijos lietuvių elito pavardes, išniekino jų pasiekimus kovoje už išsivadavimą,  nors lietuviška išeivija – tikroji Europos sąžinės ir demokratijos Tautos atminties sveikoji pusė, kuri augo ir brendo laisvojo pasaulio erdvėje, kūrybinių gijų ir gelmių, vakarų krikščioniškojo tikėjimo įjausmintų  gyvensenos metaforų delnuose – išskirtinė Tautos ląstelė, įgimta savo savasties branginimu, santarve ir tolerancija kitoms tautoms. 

Tenka apgailestauti, kad nauji ŠLB emigrantai, kaip ir  atgimusios LR  naujieji diplomatai niekada nepasidomėjo iš Tėvynės pasitraukusių tėvynainių siekiais šimtmečių kelyje atvykusiais į Šveicariją. Vien tai, kad mūsų  tautiečiai niekada Alpių šalyje nebuvo ekonominiai emigrantai, o tik politiniai pabėgėliai ar mokslo ir politinės patirties žinių siekiantys – istorija juos charekterizuoja pakiliai ir pagarbiai.

…Nuvilia didelės politinės klaidos emigrantų veikloje. Štai: LR spaudos, radijo ir televizijos rėmino fondo(2018-2020) paremta ŠLB-mėgėjiškų fotografijų paroda „Mes ir Jie“ – kurioje neprisiminta nė vieno Tautai nusipelniusio išeivijos patrioto  pavardė – parodo mūsų emigrantų siaurumą ir dvasinę ubagystę…Kaip primityvią fotomeno parodą Lietuvoje priėmė talentingi Vilniaus ar Kauno LR fotografijos sąjungos tarptautiniais apdovanojimais pažymėti fotomenininkai –   ilgai liks viešu nesusipratimu? Kaip  lėkšto  primityvumo emigrantų Vadovės kalbas pakenčia  mirusios išeivijos palikuonys? Kaip jie gali nematyti PLB-nės išleistoje “Egzodo rašytojų antologijoje” (2019) nė  vieno žymiojo tautos poezijos ir prozos genialaus pirmtako?Juk aukštai PLB-ės valdyboje sėdintis emigrantas privalo žinoti, kokią lietuvybės ir politinės brandos tolimesnę tąsą jis turi tęsti atvykęs gyventi užsienyje, ir už kokius lietuviškos kultūros dvasinius turtus yra atsakingas?..

Nemokšiškai 2010m. ŠLB-nės vadovei sumanipuliavus įkūrimo datą vis nesibaigia analfabetiški LR URM-jos vadovų “svarstymai“: kodėl ištaisyta data neatitinka istorinės išeivijos veiklos realybės, klaidina ir pažeidžia Šveicarijos išeivijos patriotinių šaknų dėsnių istorinius principus ir faktus? Šveicarija visame pasaulyje nebuvo ir nėra lyginama su jokia kita pasaulio šalimi, nes joje, kaip minėta, nėra jokių lietuvių ekonominių emigrantų bangų, kaip Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Kanadoje, Australijoje ir kitoje pasaulio šalyje! Jos ŠLB-nė nuo 1952-02-17d. įsikūrimo yra neutraliai veikianti neutralioje pasaulio šalyje Šveicarijoje, o ne kokioje kitoje pasaulio šalyje,- jos garantas – Šveicarijos konfederacijos patvirtinti ĮSTATAI!

Nuskambėjus Pergalės saliutams 1945-05-09 priverstinai Šveicarijoje pasilikę Lietuvos piliečiai 50 okupacijos metų  paskyrė  Tėvynės laisvei atgauti, todėl nusipelnė ypatingo įvertinimo ir pagarbos. Jų nuopelnus Tėvynei, didžiulius jų asmeninius pasiekimus Vakarų Europos moksliniuose tyrinėjimuose, meno, kultūros ir politikos baruose privalome suverti į brangiausią Tautos išlaisvinimo perlų vėrinį.

Savo straipsniuose dažnai primenu žymias tautiečių asmenybes Antrojo pasaulinio karo nelaimių atblokštas į Šveicariją, nes gerai žinau, kad nė vienas naujasis emigrantas, ar LR diplomatas jų vardų niekada nepaminės ir nepagerbs, nors jie visi iki mirties buvo neatskiriama Tėvynės Lietuvos istorijos dalis. “Kai pasaulyje 1945-05-09 nuaidėjo pergalės saliutai – mes žinojome, kad į okupuotą Tėvynę niekada gyvi negalėsime grįžti”, – liūdnai patvirtindavo kiekvienas Šveicarijos, ir laisvojo pasaulio  lietuvis. 

Mes, nauji emigrantai, 20-jo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje atvykę iš atgimusios Lietuvos niekada nepamiršime žymaus Vakarų Europoje teologijos/filosofijos mokslų daktaro ŠLB-nės kapeliono profesoriaus kunigo Jono Juraičio spalvingų patriotinių pamokslų, jo priesakų: “Neužmirškite, Vaikai, kaip 50 metų jautėsi lietuvis neturėdamas savo Valstybės?” 

Giliai įstrigo ir nuolatinis medicinos daktaro Jurgio Steponavičiaus priminimas, kad kiekvienas paskaitytume, F. Dostojevskio knygą ” Užrašai iš mirusiųjų namų” – ten apie Rusijos kareivių ir kalėjimo prižiūrėtojų žiurumą rodomą tiems, kurie siekia laisvės… Tą šiandien matome Ukrainos kare. 

“Kiekvienam mūsų išeiviui Antrojo pasaulinio karo pergalė sukeldavo tik juodžiausius  prisiminimus…” Mano vyras – S. Vaitkevičius, 1944-jų karo pabėgėlis, vis kartodavo: “savo mirties dieną gerai žinau – mirsiu Gegužės 9-tą, kai rusai, iki soties prigėrę nekaltų tautų kraujo švęs savo kasmetines pergales…” Aiškiaregiai, pranašai ir būrėjai mums aiškina – kad tai pranašystės užkodavimai…

Kiekvieną Gegužės 9-ją kalbu už visą išeiviją lietuvišką maldą: “Amžiną atilsį”. Laimei, kad tos lietuviškos maldos sovietiniai ateizmo budeliai nesuspėjo iš mūsų sielų  išrauti.