Janina Survilaitė: SUDARKYTA IŠEIVIJOS ISTORIJA arba „ kai emigrantės vadovės nuomonė svarbesnė už konstituciją ir įstatymus…“

survilaite  Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) pirmininkė perrašė mirusios išeivijos teisinę(1952-02-17) įkūrimo datą į neteisinę/nelegalią(1950-08-20) kas reiškia, kad išeiviai nesilaikė dviejų valstybių: Lietuvos ir Šveicarijos įstatymų… Neaišku, ar buka pirmininkės neapykanta išeiviams, ar “išradėjos karjeros“ geidulys dešimt metų neleido datą atitaisyti, nes niekas nedarė archyvų analizės, o tikėjo J. Caspersen.

Pavojingiausia tai, kad ponia Caspersen savo falsifikacijas lengvai permetė prof.  E. Aleksandravičiaus atsakomybei…

Išeivijos veiklos sudarkymui pirmininkė naudojo sumanias  sovietinei  propagandai tinkamas manipuliacijas, su realybe nesiderinančią  įvairių archyvų atranką, ir viską labai tobulai sujungusi į dezinformacinį kratinį- pavadintą: „PAŽYMA“ apgavo  net patį Kauno VDU  Lietuvių Išeivijos instituto archyvų žinovą, valdytoją ir „tyrinėtoją“  profesorių p. Egidijų Aleksandravičių. Pažymą, kurią vengė parodyti Šveicarijos teisininkams, ponia Pirmininkė Lietuvoje lengvai pakišo pasirašyti prof. ponui E. Aleksandravičiui… Taip pavyko be jokios kontrolės sudarkyti  išeivijos teisinę veiklą, o niekingą režimo laikais dvokiančią propagandą, kad  išeiviai buvo nelegalai išplatinti visame lietuviškame pasaulyje.

Pagrindinės p. E.Aleksandravičiaus pasirašytos pažymos klaidos, kurias pripažîno ir CH teisininkai:

a)2014-12-03 pažymoje p. E. Aleksandravičius nepamini, kokių tarpvalstybinių Lietuvos/Šveicarijos įstatymų, kurių turėjo būtinai laikytis  pasaulyje Bendruomenes kuriantys išeiviai. T.y. Lietuvių chartos ir PLB konstitucijų, jog užsienyje įsikuriančiai LB būtina laikytis tos šalies, kurioje prisiglaudė įstatymų; t.y. Šveicarijoje būtina laikytis Civilinio CH kodekso (ZBG) art. 54. b) p. Profesorius nepaneigė J. Caspersen sufabrikuotos datos klaidingumo: kad 1950-08-20 data NĖRA įkūrimo data, nes  neturi įstatų!!!) Nepaneigė teigimo  apie  išgalvotus  „buvusius laikinius statutus“, tuo tarpu, kai  nei Lietuvos, nei Šveicarijos įstatymuose to NĖRA ir jokie laikini įstatai  niekada nenumatomi!!! Nepaneigė dezinformacinio laikraščio „Šveicarijos lietuvių žinios“ 1951m. Nr.1, išimto iš visų ŠLB archyvų kaip propagandinio! Nepaneigė tvirtinimo, kad nuo 1950 m. pradėtas rinkti nario mokestis, nes dar NĖRA atidarytos banko sąskaitos. Ji  atidaryta tik 1952-12-17.(Nelegalių rinkliavų CH NĖRA!!!) c) Nors vėliau ( išverstą į vokiečių kalbą) profesoriaus pažymą paskaitę CH teisininkai teiravosi, ar „ponas profesorius“ yra baigęs bent pradžios mokyklą??? tačiau  tik profesoriaus „pažyma“ 10 metų rėmėsi PLB, ir LR URM ,  o  būtinus vyriausybinius Lietuvos/Šveicarijos konfederacijos įstatymus ignoravo. (Pvz., CH civilinį kodeksą (ZGB) , ŠLB išeivių patvirtintų įstatų 1-jį str. bei LR Istorijos instituto mokslininkų 2015-02-18 išduotą pažymą patvirtinančią teisišką 1952-02-17d. įkūrimo datą.)

Neįtinėtina, kad profesorius, patvirtindamas 1952-02-17d. datą jos net neišskiria iš viso apie ŠLB įkūrimą nepasakančio kratinio!

Įdomu, kad niekas nekreipė dėmesio į Šveicarijos valstybės teisininkų paaiškinimus, kad tik Civilino kodekso Įstatymu yra numatyta, kada Šveicarijoje (Verein) bendruomenė laikoma įkurta: kai visuotiniame susirinkime apsvarstomi ir patvirtinami įstatai/statutai!!!  Be priimtų įstatų nėra  organizacijos. Mokesčio rinkimas, laikraščio leidimas, dokumentų pasirašinejimas Valdybos vardu (kurie minimi prof. E.A. pažymoje) jokiuose istatymuose nėra oficialus bendruomenės įkūrimo patvirtinimas. Visa bendruomenės veikla remiasi tik patvirtintais įstatais!  

Ponia Pirmininkė buvo ypač žiauri tiems, kurie mėgino apginti mirusiųjų išeivių teisiškai prieš 60 metų įkurtos pirmos Alpių šalyje karo pabėgėlių lietuvių tautinės/politinės bendruomenės teisinę istorinę datą ir garbę.

Įsitikinome, kaip toli, gali nuvažiuoti  niekingas su jokia logika -nesiderinantis Pirmininkės „projektas“, 10 metų vedžiojantis visus, kurie  ja pasitikėjo už nosies… Kas yra pergyvenęs sovietinių laikų propagandą, skleidžiamą išeivijai suniekinti, niekas nesuabejos, kad išeivijos istorijos sudarkymui ilgametė komjaunimo sekretorė buvo taip giliai įsitikėjusi sovietine propaganda, kad nesunkiai pritaikė savo vakarykštį komjaunuolišką įdirbį … „ į užsienį pabėgę tarybinės tėvynės išdavikai, tautos atplaišos ten kuria nelegalias  buržuazinių nacionalistų gaujas kovai prieš tarybų valdžią“ (iš sovietinės spaudos puslapių…)

Neteisėta /nelegali (1950-08-20) data buvo pabrėžtinai visur rašoma ir skelbiama : „Šveicarijos lietuvių žiniose“, „Pasaulio lietuvyje“, dalinant interviu žurnalistams, be jokių apribojimų visam pasauliui viešinta iš PLB konferencijų tribūnos, spausdinta interneto puslapiuose,  įregistruota Wikipedijoje

Net (2012 m.) ŠLB  60-mečio jubiliejus niekur nebuvo minimas, tačiau nelegaliai datai įtvirtinti šauniai suorganizuotas(2015) 65-mečio pseudojubiliejus, kurį galima vadinti: „ šokiais ant mirusiųjų kaulų“…  Mirusieji danguje tą matydami tikrai verkė…

ŠLB įkūrimo 60-mečiui, kartu su profesoriaus dr. J. Juraičio Šveicarijos konfederacijoje  įkurtu sielovados  fondu LRS leidykla 2011 m. išleido mano senajai išeivijai dedikuotą  atminimų, interviu, pasakojimų  “Visada tolimi-niekada svetimi“ knygą, kurios  50 egzempliorių padovanojau LR ambasadai Berne. Tačiau knyga nebuvo platinama, nes  turinys nepatiko  pirmininkei…

Nelengva buvo stebėti, kaip PLB valdyba  ir LR URM skyrius, kuruojantis emigrantų veiklą, pavirto viešu sovietinės propagandos generavimo instrumentu. Nors prieš 60 metų Šveicarijos konfederacijoje oficialiai pripažintas  teisinis ŠLB įsikūrimas (1952-02-17) įtrauktas į visus PLB ir CH dokumentus ir Tautos istorijoje yra niekada nekeičiama vertybė.

ŠLB vadovė sugebėjo emigrantus įtikinti, jog  nepaisyti dviejų valstybių įstatymų, į makulatūrą nurašyti išeivijos išsaugotų archyvų protokolų turinį (žr. internete dr. A. Geručio išsaugotus protokolus: OIKOS Nr. 2(18) – nėra nusikaltimas, o LR URM ir PLB pritarė, jog po 60 metų  archyvinius faktus galima perrašyti, pagal komjaunuoliškus jausmus.

Lietuvių bendruomenę  Alpių šalyje 1952-02-17 įkūrė ne namų šeimininkės ar restorano nuolatinio stalo lankytojų sambūris, o nuo okupantų iš Lietuvos pasitraukęs tautos elitas ir Šveicarijos universitetus baigę būsimi Vakarų Europoje ir pasaulyje pasižymėję mokslų daktarai ir profesoriai, kurių  politinis tikslas: aktyviai įsijungti į Lietuvos bylą prieš Tėvynės  okupaciją, o tam vykdyti reikalinga politiškai ir tautiškai subrendusi oficiali TEISINĖ lietuvių bendruomenė.

Teisiškai įsikūrusią su Berno kantonaliniame banke 1952m. Vasario 17 d. įregistruotais įstatais/statutais perėmiau (1999) iš ŠLB pirmininko dr. Dargužo… Knygos “Alpių lietuviai” redakcinė komisija: dr. V. Dargužas, profesorius J.Juraitis, dr. Kušlys, N. Prielaida  ir visi (22) dar gyvi ŠLB kūrę išeiviai neturėjo jokių abejonių dėl TEISIŠKOS 1952-02-17d. datos.

Skausmas drasko pačią širdį, kai šiandien, po 30 metų Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, savo akimis matau gyvą sovietinio režimo užkrato ciniškumą, kai buvusios ypač patriotiškos ŠLB naujam  vadovui  ir atsakingoms LR institucijoms negalima išaiškinti mirusios išeivijos teisinio istorinio paveldo, nusakančio  vieningą Tautos  ir Lietuvos valstybės raidos likimo svarbą…

Kurie  sekė ŠLB pirmininkės visam pasauliui skelbiamą dezinfomaciją ir niekinius „įrodinėjimus“ įsitikino, kad  visa ŠLB buvo paversta okupacinio režimo pažiūrų frontu. Negalima patikėti, kad naujieji emigrantai -(dauguma labai išsilavinę!) pamina nacionalinę savigarbą ir pilietinį orumą, kad tiek mažaraščių, kuriems piktybiškas datos pakeitimo „projektas“ jų sąmonėje būtų nesuvokiamas ir taip nuvertinamas?!

1999-2006 m. vadovaudama ŠLB valdybai patyriau, kaip senoji  išeivija, kurios amžiaus vidurkis tada buvo 85 metai, gynė savo prievarta paliktos Tėvynės garbę, ir tą garbę įteisino kiekviename savo emigrantinės veiklos žingsnyje, ypač ŠLB įkuriant.

( Tik  teisiškai Šveicarijos  pokaryje 1952.02.17d. įkurta, kaip pirmoji Vakarų Europoje tautinė/politinė  bendruomenė, galėjo siekti savo tikslų:  kovoti prieš rusų okupaciją. Neutralioje Šveicarijoje  ŠLB rengė oficialias  politines  konferencijas, vertė ir platino „Katalikų kroniką“, užmezgė  ryšius su Tarptautinėmis organizacijomis ir  1985-11-26 iš Šveicarijos vyriausybės 1-jo Politinio skyriaus išgavo svarbiausią politinį dokumentą ( jis įdėtas dokumentinėje knygoje„Alpių lietuviai“, p.168!) patvirtinantį, kad: „… Šveicarija niekada nepripažino Baltijos respublikų inkorporacijos į Sovietų sąjungą…“ N. Prielaida dokumentą įregistravo Jungtinių Tautų tarybos protokoluose Ženevoje. Tai bene didžiausias to meto politinis pasiekimas visame lietuviškame pasaulyje!)

Gindama istorinę tiesą  susidūriau su kontraversišku dalyku: jeigu Šveicarijos  teisininkai žvilgtelėję į ŠLB išeivių sudaryto ir 1952-02-17 patvirtinto ir kantonaliniame Berno banke tą pačią dieną įregistruoto statuto 1-jį paragrafą, iš karto suprato, kad ŠLB yra įkurta teisiškai teisingai, kaip reikalauja Šveicarijos civilinis kodeksas, tai LR URM ir PLB valdybai ŠLB „įkūrimas“ 1950-08-20 be bendros visuotinai pripažintos tarptautinės  teisės aktų įstatymų pažeidimu buvo visai nelaikomas!!!

         Dėl LR Išeivijos instituto pažymos patikslinimo  tris kartus raštu kreipiausi į p. prof. E.Aleksandravičių, prašydama pažymą patikslinti, tačiau atsakymo negavau.

         Ar mūsų Tėvynė nusipelnė tik tokių išeivijos archyvų saugotojų ir tyrėjų, kaip LR Išeivijos institutas?!! Drįstu pareikšti, kad šiai kilniai įstaigai  atitenka tik apgailėtinas politinių teisės sampratų ignoravimo ir trukdymo  sugrąžinti istorinę tiesą faktas. Priedo, nepastebėjimas, kad įvykdytas grubus Šveicarijos išeivių žmogaus teisių pažeidimas po jų mirties! Juk kiekvienam vadovui  privaloma dar ir moralinė funkcija!

Į visą mano teikiamą teisinę archyvų informaciją Pirmininkė reagavo  mano asmens įžeidinėjimais ir niekinimais, kas rodė jos, kaip PLB kultūros komisijos pirmininkės, žemiausią bendravimo kultūros lygmenį…

Nei PLB valdyboje, nei URM  niekas taip ir neatkreipė dėmesio į tai, kad kovojančiam už istorinę teisybę piliečiui negalima taikyti metodų, nesuderinamų su žmogaus teisėmis ir žodžio laisve. Kodėl mane nuteisti gali tie, kurie į išeivijos archyvus nebuvo net pažvelgę? Tai  aiški diktatūra ir diskriminacija: likviduoti nesutinkančia su neteisybe liudininkę…

Kas prisiims už visame pasaulyje platintas niekines insinuacijas, piktybiškas, žeminančias išeiviją interpretacijas?

Aiškumo dėlei, kelias pateikiu:

  1. 2013-05-07 internete J. Caspersen parašė kategorišką straipsnį, sukritikuodama išeivijos pastangomis (2005 m.) parašytą, o šių eilučių autorės nemokamai sudarytą bei spaudai parengtą dokumentinę knygą „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“. (Knygos gimimui buvo sudaryta senosios išeivijos redkolegija: prof. J. Juraitis, N. Prielaida, dr. A. Kušlys ir dr. V. Dargužas. Jiems ir šių eilučių autorei  2005 PLB valdyba (pirmininkas dr. V. Kamantas) ir Vilniaus universiteto mokslinė biblioteka paskyrė garbingus  įvertinimus raštu.)

Nors 2005 m. Vasario 16-osios minėjimo pamoksle kunigas prof. J. Juraitis dėkojo likimui, kad bent prieš mirtį įstengė tinkamai įamžinti savo veiklos istoriją knygoje  „Alpių lietuviai“, tačiau perėmusi ŠLB vairą naujoji vadovė nepagailėjo išeivių atminimą sudarkyti ir pažeminti: „Tai tendencinga- neargumentuota su iškraipytais nepatikrintais faktais knyga… ŠLB 50-mečio jubiliejus atšvęstas dviem metais vėliau, nes 1952-02-17 d. įkūrimo datą išgalvojo J. Survilaitė… Ji šmeižia, juodina, skaldo  ir kompromituoja visą dabartinę bendruomenę“ (2013-05-07).

  1. Į laikraščių redakcijas pasipylė ponios Pirmininkės kategoriški draudimai neleisti spausdinti J. Survilaitei straipsnių apie ŠLB-nę. 2014-11-23 d. „Bernardinų“ puslapyje atspausdintas atviras kreipimasis į redaktorių: “Gerbiamasis Andriau Navickai, (uždrausti J. Survilaitės!) besikartojančių straipsnių platinimą, kuriuose pilna reiškinių nesuvokimo ir elementarių klaidų…neleisti platinti tokias laisvo stiliaus rašliavas…labai gaila, kad „Bernardinai“ nesistengia patikrinti tokios „rašytojos“ tiesos…“

3.2016-02-27 įvykusiame ŠLB susirinkime Pirmininkė reikalauja bendruomenės viešai pasmerkti rašytojos  J. Survilaitės elgesį: „…Visi (J. Survilaitės) „kaltinimai“  nepagrįsti ir šmeižikiški. Visi ŠLB nariai (nuo šmeižikės!!!) turi atsiriboti, o  remti  ir palaikyti pirmininkę J. Caspersen!  Reikalaujame, kad padorumo ribas peržengiantis, nepasitikėjimą kurstantis šmeištas turi liautis!“ Pirmininkė nesigėdi susirinkime iškritikuoti LR Istorijos instituto pažymą, pasirašytą trijų mokslininkų: „ta pažyma niekam tikusi!!“ ( visi privalo klausyti tik ką sako Pirmininkė!!! Štai  tokiu pačiu sovietiniu metodu turi būti išvalomos nuo teisingumo visų smegenys…)

4.2017-01-15 mane pasiekė eilinė pirmininkės ataka el. paštu: „…kad esi susipykusi su savo sąžine tai visiems seniai aišku, o dabar jau nėra abejonės, kad esi smarkiai susipykusi ir su galva…“

Toks atviras grasinimas man priminė 1971-ais kagėbistų VU areštuotą kurso draugą, platinusį „Katalikų kroniką“. Jam kagėbistas irgi  pasakė: “draugas, susipykai su savo galva, jei tokį šlamštą platini!“, o kitą dieną  jau ėjome jį aplankyti į Naujosios Vilnios psichiatrinę…

  1. 2015-08-18d. PLB konfliktų komisijai (KK) nustačius, kad teisinė ŠLB įkūrimo data yra 1952-02-17d. PLB pirmininkė D. Henkė ir J. Caspersen KK komisijai uždraudė teisingą pažymą paskelbti…

 6.Klaidinga J. Caspersen informacija, kad „Survilaitė kreipėsi į Šveicarijos teismą ir nieko nelaimėjo… CH teisininkai pasiūlė pirmiausia reikalą išspręsti Taikos teisme. Su teisėjo siūlomu variantu susitarti taikiai J. Caspersen nesutiko (teisėjui, be jokių įrodymų  melavo, kad ji nė prie ko, nes patys išeiviai menamai  visur skelbę TIK 1950-08-20metų įkūrimo  datą!)Taikos teismas  davė kitą terminą iki 2017m. kovo mėn. 1 dienos pabandyti dar kartą rasti TEISINGĄ sprendimą. Deja,  vasario 24d. Vilniuje mane ištiko insultas ir į Šveicarijos Alpių sanatoriją  su invalido vežimėliu parskridau tik 2017-05-13.

  1. 2018 m. kovo viduryje internete tiesos.lt puslapyje J. Caspersen paskelbė piktą straipsnį, kuriame siūlo atimti iš rašytojos J. Survilaitės Gedimino ordiną už tai …  kad mėgino nuo Raseinių  KGB persekiojimų apginti Viduklės kleboną A. Svarinską bei jo  veiklos idėjas.( nors J. S. biografinė apybraiža, kurioje aprašomas epizodas apie kunigą A. Svarinską „Likimo užkodavimas“, LRS leidyklos 2015 m .buvo  pristatyta PATRIOTO nominacijai… )

Straipsnis sujaudino mano skaitytojus. Jų  klausimai: „kaip reikia suprasti, kad už Kunigo gynimą ir šiandien siūloma bausmė? Ar tikrai PLB valdyba dar tebetaiko sovietinio režimo metodais grįstas bausmes?.. “

Kas pasakys, kokiais metodais dirba PLB valdyba?

Tačiau, kad PLB valdyba  išsikelia užduotis sunaikinti archyvinį teisinį išeivijos paveldą, o  LR URM  ir PLB valdyba nesigilina į išeivijos archyvų analitiką ir leidžiasi maitinama įstatymus pažeidžiančios vienos vadovės nuostatomis – išeivijos paveldui išlikimo grėsmė neabejotina…

Melo įtvirtinimo keliu ŠLB nuėjo  labai toli, bet visada nevėlu klaidas atitaisyti, jeigu užteks tam pilietinės valios pasipriešinti PLB-je pamažu įsitvirtinančiam naujajam sovietiniam kolaboravimui…

Bendruomenės emigrantams skaudžiai patyrusiems tautinės savimonės ir tautos sampratos suniekinimą, (kam  50 metų sąmoningai priešinosi senoji išeivija), ilgai bus sunku atsigauti…

Drįstu pasiūlyti:  PLB valdyboje turi įvykti tikras apsivalymas/liustracija, kad ir PLB dingtų pseudopatriotų apsimetėlių figūros…

O dar rimčiau: susimąstyti: ar iš tikrųjų Lietuvai  reikalinga tokia Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais remiama institucija kaip Tėvynę palikusių emigrantų PLB-nė  ir jos valdyba ? Tuo labiau, kai  PLB už emigrantui patikėtą statusą jis nejaučia jokios atsakomybės.

Tai nei Tėvynei, nei emigracijai gero niekada neatneš.

Kalbėjau apie politinių  pažeidimų aspektus, tačiau kiek tokių pažeidimų susikaupė PLB korupciniuose horizontuose, kai kasmet iš Lietuvos biudžeto emigrantams remti nuplukdomi milijonai lėšų, kurios nei Lietuvoje eiliniam mokesčių mokėtojui, nei užsienio bendruomenėse  niekada atvirai nerodomos ir neskelbiamos.