Rugsėjo 7 d., šeštadienį, 15 val. Seime (Konstitucijos salėje, Seimo I rūmai) vyks Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos XXI sesija.
Armijos Krajovos išžudyti Dubingių gyventojai lietuviai (1944 06 23) | Archyvinė nuotr.Ši tarpparlamentinė Lietuvos ir Lenkijos asamblėja bus jau antroji po to, kai Lenkijos nutrauktų asamblėjų veikla buvo atnaujinta šių metų vasario 11 d. Varšuvoje. Prieš tai abiejų seimų asamblėjos vyko daugiau nei prieš 10-metį. Lenkija nuo 2009 metų gegužės nevykdė įsipareigojimų savo pusėje sušaukti Lenkijos ir Lietuvos parlamentinę asamblėją taip darydama spaudimą Lietuvos valdžiai dėl tariamai pažeidžiamų Lietuvos lenkų teisių…
Seimo pranešime spaudai skelbiama, kad rugsėjo 7 d. ryte asamblėjos nariai „pagerbs sovietinio totalizmo aukas: padės gėlių ant Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kapo, prie Sausio 13-osios aukų kapų Antakalnio kapinėse, prie atminimo kryžiaus Kaniūkų kaime, skirto žuvusiųjų Kaniūkų kaimo gyventojų atminimui. Taip pat dalyvaus pasmerktųjų karių pagerbimo ir perlaidojimo ceremonijoje Eišiškėse. Tą pačią dieną popiet Asamblėjos nariai rinksis į sesiją Seimo rūmuose“.
„Pasmerktaisiais kariais“ Lenkijoje vadinami karinė organizacijos Armija krajova (Armia Krajowa) nariai. Kaip žinia, Armija krajova (AK) antrajame pasauliniame kare kovojo už Lenkijos nepriklausomybę siekdama atkurti nepriklausomą Lenkijos valstybę 1939 m. sienomis. AK kariavo ne tik su okupacine vokiečių kariuomene, tačiau ir su kitomis pasipriešinimo naciams grupėmis, tarp jų ir žydų bei lietuvių. Nors AK save laikė antihitlerinės koalicijos nare, tačiau Vilniaus krašte, skirtingai nei Lenkijoje, ji net bendradarbiavo su vokiečių administracija. Lietuvoje Armija Krajova laikydama Vilniją Lenkijos dalimi kovojo prieš lietuvybę ir vykdė karinius nusikaltimus.
1944 m. vasario 13 d. įkūrus Vietinę lietuvių rinktinę, 7 jos batalionai buvo permesti į Vilniaus kraštą kovoti su AK smogikais ir sovietų partizanais. Nepalaikomi vokiečių VLK daliniai 1944 m. gegužės mėn. pralaimėjo gerai ginkluotai AK, o netrukus VLK buvo išformuota.
1944 m. liepos mėn. AK surengė karinę operaciją „Ostra Brama“ kuria siekė užimti Vilnių ir taip sustiprinti Lenkijos pozicijas po karo išlaikant Lenkijos okupuotas teritorijas.
1993 m. AK veiklą Lietuvoje tyrusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta istorikų ir teisininkų komisija nustatė, kad AK kėsinosi į Lietuvos teritorijos vientisumą, padarė nusikaltimų žmoniškumui, terorizavo ir žudė taikius gyventojus, daugiausia lietuvius. Iš viso etninėse lietuvių žemėse AK nužudė apie 4000 gyventojų, taip pat žalojo, kankino, apiplėšinėjo (žr. ,,Armija Krajova Lietuvoje“, Vilnius-Kaunas. 1995, t. 1, p. 123–124). Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra tyrė bylą dėl AK vaidmens nužudant 273 civilius Pietryčių Lietuvos gyventojus ir 1999 m. nustatė, kad „Armijos krajovos partizanų daliniai, nepripažindami Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai 1939 metais, vykdė Lietuvos gyventojų genocidą, t. y. terorizavo, plėšė, žudė eilinius lietuvių, žydų, rusų tautybės Lietuvos gyventojus, tikėdamiesi, kad po Antrojo pasaulinio karo šie veiksmai padės Lenkijai reokupuoti Vilniaus kraštą“.
Kaip jau buvo rašyta, šioje tarpparlamentinėje Lietuvos ir Lenkijos asamblėjoje ketinama aptarti istorinės atminties ir tarptautinių santykių klausimus. Pasak Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko, istoriko Arūno Gumuliausko, Lietuvos Seimo nariai su Lenkijos politikais tarsis dėl galimybės plačiau tyrinėti tarpukario istoriją.
Užbėgdamas už akių galimiems kaltinimams, jog politikai ketina kištis į istorijos tyrimus, A. Gumuliauskas tikino: „Gink Dieve, politikai tikrai nesikiš į istorijos tyrinėjimo procesus, bet mes kaip valdžios atstovai sieksime skatinti tuos tyrinėjimus, aktyvesnį dialogą, kad neliktų tokių baltų dėmių mūsų istorijoje ir tų dėmių neišnaudotų mums nedraugiškos trečiosios jėgos“.
Tačiau A. Gumuliauskas nepaneigė, kad su lenkais bus ieškoma galimybės skatinti abiems šalims priimtino apibendrinto „europinio“ istorinio diskurso tinkamo abejoms valstybėms. Pasak A. Gumuliausko, Rusijos bandančios griauti gerus Lietuvos ir Lenkijos santykius bandymai abi draugiškas šalis „sumušti kaktomis per istorinės atminties prizmę“, verčia ieškoti būdų kaip užpildyti tas, pasak jo, „baltas istorines dėmes“.
Kaip tokių tariamų istorijos „baltų dėmių“ pavyzdį, dėl kurių turėtų sutarti Lenkija bei Lietuva, Seimo narys ir istorikas A. Gumuliauskas pateikė nesutarimus dėl Vilniaus krašto okupacijos ir Armijos Krajovos veiklos vertinimo.
Beje, Lietuvoje veikiančio lenkakalbio interneto portalo wilnoteka.lt pranešime apie būsimą asamblėją, vardinant klausimus, kuriuos joje ruošiamasi svarstyti, minimas „Vilniaus krašto prijungimas prie Lenkijos 1922 m.“, kurį „lietuviai vadina okupacija“ (przyłączenie Wileńszczyzny do Polski w 1922 r., przez Litwinów określane jako okupacja Wileńszczyzny)…
***
Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo bei Senato narių asamblėjos Sesijos programa:
15.00 Sveikinimo žodžiai:
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Lenkijos Seimo Pirmininko pavaduotoja Malgožata Gosevska (Malgorzata Gosiewska).
Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas.
15.30 Lietuvos ir Lenkijos bendra istorinė atmintis – pagrindas dabarties ir ateities tarpvalstybiniams santykiams.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.
Lenkijos Seimo narys Tadeušas Azevičius (Tadeusz Aziewicz)
Diskusija
16.15 Kavos pertrauka. Bendra nuotrauka
16.30 Bendra politinė kryptis tarptautinėse organizacijose (ES, NATO, ET ir kt.)
Europos parlamento narys Andrius Kubilius.
Lenkijos Seimo narys Voicekas Zubovskis (Wojciech Zubowski).
17.30 Diskusija. Baigiamojo dokumento derinimas.
