https://www.youtube.com/watch?v=5v3gOkZUfxw
Prezidentūrai įstatymai negalioja. Taip mano Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai, kuriems vakar prezidentūroje prieš nosį buvo užtrenktos durys. Prieš kelias savaites prezidentę apie vizitą informavę signatarai Bronislovas Genzelis, Audrius Butkevičius ir Zigmas Vaišvila, vakar iš prezidentūros buvo kone išprašyti, o į Austriją išvykusi prezidentūros vadovė nė nepasivargino signatarų įspėti, kad jos darbo vietoje nebus.Dėl priėmimo signatarai kreipėsi norėdami prezidentės paprašyti susirūpinti ryšiais su KGB apkaltinto kardinolo Vincento Sladkevičiaus istorija. Po kelių dienų prezidentės kvietimu Lietuvoje lankysis popiežius Pranciškus, tad būtų gražu iki šio vizito pašalinti gėdingą informaciją apie V.Sladkevičių iš viešai prieinamų šaltinių. Dėl šio klausimo signatarai jau anksčiau kreipėsi į prezidentę raštu, tačiau negavę jokio atsakymo, informavo apie atvykimą.
Signatarai, įtardami, kad gali būti nepageidaujami svečiai prezidentūroje, savo nusiųstame rašte priminė signatarų statusą apibrėžiantį įstatymą, kuriame aiškiai sakoma, kad signataras, pateikęs pažymėjimą, turi teisę nekliudomai lankytis Seime, prezidentūroje, Vyriausybėje bei kitose valstybės ir savivaldybių institucijose, taip pat be eilės būti priimtas šių institucijų vadovų. Bet, pasirodo, praktikoje įstatymai galioja ne visiems.
Kaip ir buvo informavę, signatarai vakar ryte pasirodė prie prezidentūros durų. Iš vakaro buvo sutarta su Vadovybės apsaugos departamentu, kad signatarai gali pasinaudoti dešiniuoju įėjimu, prie kurio sumontuota pakilimo technika neįgaliesiems, kad sunkiai vaikštantis B.Genzelis galėtų patekti į rūmus. Tačiau įveikus pakilimo taką ir laiptus, paaiškėjo, kad šios prezidentūros durys užrakintos.
Signataras Z.Vaišvila ilgai prašė prezidentūros ir apsaugos darbuotojų atrakinti įėjimą, už kurio durų laukia profesorius ir signataras A.Butkevičius, tačiau atsakymas buvo neigiamas. Signatarai nebuvo įleisti į pastatą ir pro kitą įėjimą. Pasirodo, šiam vizitui buvo pasiruošta iš anksto – apsaugos darbuotojai turėjo parengtą vidinį dokumentą, kuriuo vadovaudamiesi atsisakė signatarams praverti prezidentūros duris. Kokiu pagrindu taip pažeidžiamas įstatymas nei apsauga, nei prezidentūros darbuotojai neatsakė, bet Z.Vaišvila patikino, neoficialiais duomenimis žinantis, kad vidinį dokumentą pasirašė prezidentūros kancleris. Deja, su dokumentu susipažinti signatarams nebuvo leista. „Tuomet dar priminiau budinčiam vadovybės apsaugos pareigūnui, kad jis pats, dieną prieš, suderino, kaip į patalpas patogiau bus patekti sunkiai vaikštančiam profesoriui B.Genzeliui. Tad, jeigu dar liko nors kiek žmogiško padorumo, pakviečiau jį prieiti prie lauke laukiančio profesoriaus ir atsiprašyti. Bet atsakymas buvo – tyla“, – po neįvykusio susitikimo su prezidente komentavo signataras Z.Vaišvila.
„Negana to, niekas nepasivargino informuoti, ar prezidentė iš viso yra prezidentūroje“, – sakė Z.Vaišvila. Beje, prezidentės iš tiesų vakar nebuvo darbo vietoje. Ji kaip tik šiuo metu vieši Austrijoje, kur Zalcburge vyksta neformali Europos Vadovų Taryba. Bet apie tai informuoti planuojančių pas ją apsilankyti signatarų šalies vadovė nepasivargino. „Nuo rugpjūčio 27 d., kai kreipėmės į prezidentę raštu, buvo daugiau nei pakankamai laiko išspręsti visus klausimus bei mums pranešti ir, jeigu ši diena netinkama, paskirti kitą datą. Bet jokio atsakymo mes iš viso negavome“, – sakė Z.Vaišvila.
B.Genzelis taip pat negalėjo atsistebėti tokiu prezidentės elgesiu. „Su jokiu prieš tai buvusiu prezidentu ar premjeru susitikti nekildavo problemų, nė vienas taip nesielgė. Tik dabartinė prezidentė bijo žmonių, nesuderintų svečių ir klausimų. Juk ji žinojo, kad atvyksime. Negaliu suprasti, ko ji siekia nuolat meluodama visuomenei. Tai rodo ir jos biografija, kuri buvo keičiama. Kodėl neteikiama informacija apie jos mokslus Leningrade? Aš mokiausi Maskvos universitete. Bet kuris žurnalistas gali ir šiandien nusiųsti užklausą į mano buvusį universitetą, kuris pateiks ne tik mano, kaip buvusio studento, bylą, bet ir pažymius, kokiais mokiausi.
Manau, prezidentė iki šiol nepakenčia ne tik Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, bet ir disidentų. Ji negali pamiršti tų dienų, kai Sąjūdis naikino partines mokyklas, tai jai kėlė baimę. Esu įsitikinęs, toks prezidentės elgesys rodo, kad jai nerūpi Lietuvos interesai. Viliuosi, kad išrinksime prezidentą, kuris išlaisvins Lietuvos teisėsaugą ir saugumą. O tada į paviršių iškils visa tikroji prezidentės veikla“, – sakė B.Genzelis.
respublika.lt