Aktualijos

Kaip atmerkti akis prokuratūrai?

Written by Redakcija · 3 min read

2020 m. gegužės 18 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir buvusio LR Seimo nario, ekspertai.eu atstovo Audrius Nako spaudos konferencijos Seime pranešimas „Kaip atmerkti akis prokuratūrai?“.

FNTT nesugebėjo apeiti faktą, kad viešai paskelbtas „COVID-19 pasekmių mažinimo fondas“ nėra įregistruotas, bet 2020-04-27 FNTT tyrėjo Tomo Naruševičiaus nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neįregistruoto fondo vardu veikiančių asmenų pagal Zigmo Vaišvilos ir Audriaus Nako 2020-04-15 pareiškimą. FNTT, pasirėmusi finansų ir sveikatos apsaugos ministrų bendru 2020-03-19 įsakymu dėl šio „fondo“ paskelbimo, paaiškino, kad šis fondas yra kitoks – ne įregistruotas juridinis asmuo, bet sąskaita  banke, kurios „valdymo organus“ (fondo tarybą, vadovaujamą Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės, ir valdybą, vadovaujamą finansų ministro Viliaus Šapokos), minėtu įsakymu „suformavo“ šie du ministrai.Pareiškėjams nesuprantama, kaip taip galėjo parašyti FNTT tyrėjas T. Naruševičius, pats nutarime įrašęs, kad Lietuvos įstatymai leidžia vykdyti labdaros ir paramos fondo, kaip ir kiekvieno juridinio asmens, veiklą tik po to, kai pasirašomi fondo steigimo dokumentai, kuriuose nurodoma fondo veikla, ir šie steigimo dokumentai įregistruojami Juridinių asmenų registre (JAR).

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Austėja Abromaitienė paliko galioti šį atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, paaiškinusi, kad Z. Vaišvila ir A. Nakas susirūpinę šio „fondas“ įsteigimo teisėtumu. Prokurorė „nepastebėjo“, kad pareiškėjų argumentas visiškai kitas –  Z. Vaišvila ir A. Nakas teisėsaugos paprašė į vertinti nusikalstamą asmenų veiklą neįregistruoto fondo vardu. Nėra ko rūpintis „fondo“ steigimo teisėtumu, nes jis nesteigtas ir neįregistruotas.

Nepagrįstas prokurorės A. Abromaitienės rėmimasis ir Civilinės saugos įstatymo 9 str., leidžiančiu Vyriausybei tvirtinti valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriuo finansų ministras buvo įpareigotas steigti „COVID-19 pasekmių mažinimo fondą“. V. Šapoka įpareigojimo neįvykdė – šio fondo steigimo dokumentų nesudarė ir jų nepateikė JAR registruoti.

Valstybės mąsto ekstremali padėtis – tai ne nepaprastoji padėtis. Civilinės saugos įstatymas nesuteikia teisės Vyriausybei keisti ar priiminėti įstatymus. Tyrėjas ir prokurorė „nepastebėjo“, kad š.m. kovo 16 d. Vyriausybės patvirtintame plane kovai su COVID-19 šio plano vietose, kuriose būtini įstatymų pakeitimai ar naujų įstatymų priėmimai, įrašyta, kad tokiais atvejais būtina kreiptis į Seimą.

Pasimokiusi iš šios klaidos, tačiau jos neištaisiusi, Vyriausybė paskelbė, kad kuria Pagalbos verslui fondą. Šį kartą Vyriausybė jau paskelbė, kokie juridiniai asmenys dėl to bus registruojami.

Dėl prokurorės nepagrįsto nutarimo teikiamas skundas teismui, nes Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik esant akivaizdžiai nepagrįstam kreipimusi. Fondo neįregistravimą įstatymų nustatyta tvarka patvirtino JAR duomenys, finansų ministras ir patys tyrėjas, prokurorė. Tad nėra jokios net galimybės nepradėti šio ikiteisminio tyrimo. Veiklą neįregistruoto juridinio asmens vardu „teisinti“ sąskaitos banke paskelbimu fondu,  vertiname esant Įsakymą pasirašiusių sveikatos apsaugos ir finansų ministrų piktnaudžiavimu jų tarnybinėmis pareigomis ir Vyriausybės patvirtintame Plane numatyto įpareigojimo finansų ministrui įsteigti Fondą neįvykdymu.

Paskelbimas, kad sąskaita banke yra fondas, kad šie du ministrai tariamai turi teisę sudaryti sąskaitos – fondo tarybą ir valdybą, yra atvira patyčia iš įstatymų ir teisingumo, dėl ko vertintinas tyrėjo ir prokurorės tarnybinių pareigų neatlikimas. Teismo prašoma apie šias aplinkybes pranešti Generalinei prokuratūrai. Tokia šių ministrų ir “fondo tarybos ir valdybos narių” veikla neįsteigto ir neįregistruoto juridinio asmens vardu, ypač valstybės lygio ekstremalios situacijos metu – ne tik diskredituoja tai vykdančius asmenis ir valstybės institucijas, bet ir skatina piliečius pažeidinėti įstatymus krizės pretekstu. Prokurorės paaiškinimas, kad neteisėta ir net atvirai vykdoma nusikalstama veikla daroma viešai ir kilniais tikslais, nepadaro šios veiklos teisėta.

Nerasite sąmoningo žmogaus, kuris nežinotų, kad sąskaitą banke valdo sąskaitos savininkas, bet ne neegzistuojantis fondas, kad egzistuotų sąskaitos banke „valdymo organai“ – sąskaitos banke taryba ir valdyba. Prokurorės sutikimu susipažinę su tyrimo medžiaga nustatėme, kad joje net nėra įrodymų, kas yra banko sąskaitų Nr.LT561010000008532407 ir GB73IFXS23229035487641 savininkai. Beje, tyrimo medžiaga net nesurišta ir nesunumeruota, tad neaišku, ar ji visa buvo pateikta mums susipažinimui.

Z. Vaišvila ir A. Nakas kreipiasi ne tik į teismą dėl nepagrįsto prokurorės A. Abromaitienės nutarimo, bet ir į FNTT dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nusikalstamos veiklos vykdymo šio “fondo” vardu, nes paaiškėjo naujos aplinkybės. 2020-05-16 d. paskelbta apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės penkių teisėjų kolegijos, vadovaujamos Gintaro Kryževičiaus, sprendimą (https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/05/16/news/r-karbauskio-ir-g-kildisienes-kersto-akcija-suzlugde-teismas-14912679/, kuriuo nustatyta, kad teisės aktas (adm. bylos atveju Visuomenės informavimo etikos kodeksas), kuris neįregistruotas LR Teisės aktų registre (TAR), negalioja. Teisėjų kolegija priminė, jog Konstitucinis teismas 2001 ir 2003 metais yra pasisakęs, kad demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų. Tai aiškiai nurodyta LR Konstitucijoje. „Konstitucinis reikalavimas, kad galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo“, – buvo teigiama Konstitucinio teismo sprendime. Konstitucinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Konstitucijoje vartojama sąvoka „įstatymai“ aiškintina išplėstai ir apima ne tik įstatymus, bet ir kitus teisės aktus.

LVAT pažymėjo, kad oficialiu teisės akto paskelbimu laikomas jo įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre. Teisėkūros pagrindų įstatyme nurodyta, kad teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo šiame registre. Dabartinis Visuomenės informavimo etikos kodeksas buvo patvirtintas 2016 m. vasario mėnesį, tačiau oficialiai neįregistruotas iki šiol. Todėl LVAT sprendimu toks kodekso paskelbimas negali būti pripažintas oficialiu.

Tačiau ir 2020-03-19 LR finansų ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 1K-73 /V-460 dėl “COVID-19 pasekmių mažinimo fondo“ paskelbimo nėra įregistruotas TAR, t.y. nėra galiojantis. Todėl Z. Vaišvila ir A. Nakas prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jų 2020-04-15 pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tad net FNTT tyrėjo ir prokurorės argumentas, kad šis dviejų ministrų įsakymas stebuklingai „įteisina“ neįsteigtą ir neįregistruotą fondą, kurtą „kilniais tikslais“, netikėtai tapo niekiniu.

Ar užteks šio LVAT sprendimo tam, kad FNTT ir prokuratūra praregėtų? Įsiteisėję teismo sprendimai privalomi vykdyti Lietuvoje visiems asmenims – ir fiziniams, ir juridiniams. Ir FNTT, ir prokuratūrai.