LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jungtinių Tautų organizacijos Generaliniam Sekretoriui Antonio Guterres
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Generaliniam
Sekretoriui Tchomui Greminger
Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui Charles Michel
Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Donaldui Trumpui
LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
Rusijos Federacijos Prezidentui Vladimirui Putinui
Europos Parlamento Pirmininkui David Sassoli
PACE Presidentei Liliane Maury Pasquier
Europos Parlamento nariams
LR Seimo nariams
Čėčėnijos žmonėms
Žiniasklaidai
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBOS KREIPIMASIS
DĖL 25 m. TRUNKANČIOS RUSIJOS AGRESIJOS ČEČĖNIJOS
IČKERIJOS RESPUBLIKOJE
Prieš 25 metus 1994 m. gruodžio 11 d. prasidėjo Rusijos karinė agresija prieš Čėčėnijos Ičkerijos Respubliką, kuri 1990 paskelbė Nepriklausomybę ir pasitraukė iš SSRS. Ši diena amžinai bus Čečėnijos žmonių PADĖKOS IR LIŪDESIO diena.
Viskas prasidėjo nuo to kai 1994-11-02 Rusijos Federacijos prezidentas Borisas Jelcinas pasirašė slaptą dekretą H-2137C dėl ginkluotos Rusijos agresijos prieš Čečėnijos Respubliką Ičkeriją formuluojant nuostatas “atstatyti konstitucines tvarkas.”
1994-12-11 Rusijos karinės grupuotės turinčios nuo 90 iki 120 000 karių ir karininkų ir apie 6 000 įvairių rūšių sunkiųjų ginklų, įskaitant artilerijos vienetų, taktinių raketų sistemų, raketų paleidimo įrenginių, taip pat daugybę šaudymo ginklų, granatsvaidžių, granatų, įvairių rūšių minų ir tt, iš Ingušetijos, Dagestano ir Stavropolio krašto pusės įsiveržė į Čečėnijos Ičkerijos Respubliką. Prasidėjo vienas iš kruviniausių ir ilgiausių šiuolaikinės istorijos karų.
Turtinga karo priemonėmis ir ginkluote Rusija, išsidėsčiusi didžiulėje teritorijoje, kariavo prieš nedidelę čėčėnų tautą, išžudė apie 300 tūkst. Čėčėnijos piliečių, kas sudarė apie 20% visų Čėčėnijos gyventojų, įskaitant daugiau nei 40 000 vaikų.
1996-04-21 Rusija žvėriškai nužudė pirmąjį Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidentą Džocharą Dudajevą. Taip pat buvo nužudyti Prezidentai: 2004.02.13 – Zelimchanas Jandarbijevas, 2005.03.08 – Aslanas Maschadovas, 2006.06.17 – Abdul-Chalim Sajdulajevas.
1997-05-12 Rusijos Federacijos Prezidentas Borisas Jelcinas ir Čečėnijos Ičkerijos Prezidentas Aslanas Maschadovas pasirašė tarpvalstybinę Taikos sutartį. Ta sutartimi Rusija pripažino Čečėnijos Nepriklausomybę ir de facto, ir de jure. Ši sutartis tebėra svarbiausias Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Laisvės faktą liudijančiu dokumentu.
1999 rugsėjo mėnesį Rusija, pažeidusi Taikos sutartį, vėl pradėjo dar negailestingesnį ir žiauresn5 karą. Į Čečėniją buvo įvesta šimtatūkstantinė kariuomenė, keli šimtai bombonešių, tūkstančiai tankų, šarvuočių ir kitos karo technikos. Kai kada karinis kontingentas siekdavo iki 200 tūkst. kareivių ir juos aptarnaujančios technikos.
Rusijos kariuomenės įvairių padalinių specialios tarnybos vykdė masines baudžiamasias operacijas Čečėnijoje su negailestingomis bausmėmis, pogromais ir plėšimais, kankinimais ir prievartavimais. Okupantai nuolat užsiiminėjo “valymais” – civilių gyventojų žudymais, pagrobimais. Sulaikytus civilius gyventojus žudydavo, o jų lavonus pardavinėdavo giminaičiams. Čečėnijos teritorijoje Rusija įrengė keletą dešimčių koncentracijos stovyklų, kur Čečėnijos įvairaus amžiaus ir lyčių suaugę ir vaikai buvo kankinami, prievartaujami ir ypač žiauriai nužudomi.
Be žmonių aukų, Čečėnija patyrė nepataisomų ekonomikos, infrastruktūros, kultūros ir švietimo nuostolių. Buvo naikinami ištisi miestai ir gyvenvietės, gamyklos ir fabrikai, kultūros, mokslo ir medicinos įstaigos, architektūros, istorijos ir kultūros paminklai. Metų metus trunkantys bombardavimai ir artilerijos apšaudymai katastrofiškai užteršė vandens išteklius, dirvožemį ir orą. Nepataisomai suniokota gamtinė aplinka, flora ir fauna. Nuo ilgai trunkančio karo veiksmų Čečėnijoje masiškai miršta gyventojai, gimsta vaikai su įvairiais fiziniais ir protiniais negalavimais, kyla įvairiausios nepagydomų ligų epidemijos. Rusija Čečėnijoje pažeidė visus tarptautinės teisės principus bei normas, apibrėžiančias karo veiksmų metodus ir priemones. Rusija panaudojo visų rūšių ginkluotę, net uždraustą tarptautinėmis konvencijomis, ir cheminį ginklą bei ginklus su nuskurdintu uranu. Čečėnija buvo paversta mirties zona.
Viso pasaulio akivaizdoje Rusija įvykdė Čečėnijos žmonių genocidą. Rusija, norėdama apšmeižti Čečėnijos žmonių kovą už savo valstybės nepriklausomybę, bandė pasaulį įtikinti “Čečėnijos terorizmu”. Rusijos valdžios institucijos su specialiosiomis tarnybomis organizavo teroro aktus, įskaitant Maskvoje teatro komplekse Dubrovke, žinomą, kaip Nord-Ost ir Beslano mokyklos su mokiniais ir įkaitais sunaikinimu.
Tarptautinės organizacijos ir pasaulio valstybių lyderiai nevertino Rusijos ginkluotojų pajėgų veiksmų Čečėnijoje, kur karas buvo vykdomas prieš čečėnų tautą. Pasaulio galingieji nepareikalavo atsakomybės iš Rusijos dėl nusikaltimų prieš Čečėnijos žmones. Kur yra teisė ir teisingumas?
Daugiau kaip 300 000 čėčėnų paliko savo gimtinę ir tapo pabėgėliais. Šis procesas tęsiasi ir šiandien. Kasmet tūkstančiai žmonių bėga iš Čečėnijos į Europą, nes negali ten gyventi pastovioje baimėje dėl baudžiamojo režimo, teroristų antpuolių, represijų ir smurto, kuriuos sukūrė Rusijos valdžios institucijos Čečėnijoje.
Žymiausias mūsų laikmečio filosofas prancūzas Andre Glucksmanas (1937-2015) buvo vienas iš nedaugelio asmenybių pasaulyje stipriai paneigė Kremliaus propagandą, atskleidė teisėtą čečėnų kovą dėl jų tėvynės dekolonizacijos. Andre Glucksmans buvo aistringas Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Nepriklausomybės rėmėjas. Andre Glucksmanas pranašiškai įspėjo: “Tikroji mūsų eros problema yra augantis nejautrumas blogiui, žiaurumui, skausmui”, tai įspėjimas, kuris civilizacijos širdžiai tebėra kurčias.
Žmonės prisimena teroristinius išpuolius Vašingtone, NORD OST, Beslane, Paryžiuje, Osle, Madride, Briuselyje, Berlyne, Londone ir kituose pasaulio miestuose. Pasaulio valstybės imasi tam tikrų priemonių, tačiau masiniai teroristiniai žudymai tęsiasi.
Valstybių vadovai nesustabdė Rusijos karinių veiksmų, genocido ir terorizmo vykdytojų Čečėnijoje. Budeliai vaikšto laisvėje.
Mes, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos nariai, konstatuojame, kad Rusija jau keletą šimtmečių vykdo sunkius nusikaltimus prieš Čečėnijos žmones; neigia Čečėnijos žmonių teisę į apsisprendimą ir valstybės Nepriklausomybę; kai Kaukazo karas 1785-1864 m. ir 1994 iki 1999 m. karinės invazijos metu Rusija kolonizavo Nepriklausomą Čečėnijos Respubliką Ichkeriją.
Mes, vadovaudamiesi humaniškais tikslais ir teisiniais principais, raginame Jus:
- Apsvarstyti Čečėnijos žmonių genocidą, tragediją Tarptautinės Teisės ir Teisingumo principų bei normų požiūriu.
- Atlikti visapusišką tarptautinį tyrimą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, kuriuos Rusija padarė prieš Čečėnijos žmones.
- Patraukti nusikaltėlius tarptautinėn atsakomybėn už karo nusikaltimus padarytus čečėnų tautai.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Pirmininko pavaduotojas H. Martinkėnas
Pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Tarybos narė A. Gelumbauskaitė
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, K. Balčiūnas, A. Budriūnas, L. Bukauskienė, N. Butkuvienė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, K. Milius, E. Mirončikienė, G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas.
Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465,
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, elp. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com