Karas Čečėnijoje

LIETUVOS  SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA 

Jungtinių Tautų organizacijos Generaliniam Sekretoriui Antonio Guterres
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Generaliniam
Sekretoriui Tchomui Greminger

Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui Charles Michel

Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Donaldui Trumpui

LR Prezidentui Gitanui Nausėdai

Rusijos Federacijos Prezidentui Vladimirui Putinui

Europos Parlamento Pirmininkui David Sassoli
PACE Presidentei Liliane Maury Pasquier

Europos Parlamento nariams

LR Seimo nariams

Čėčėnijos žmonėms

Žiniasklaidai 

LIETUVOS  SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBOS KREIPIMASIS

  DĖL 25 m. TRUNKANČIOS RUSIJOS AGRESIJOS ČEČĖNIJOS

IČKERIJOS RESPUBLIKOJE   

 Prieš 25 metus 1994 m. gruodžio 11 d. prasidėjo Rusijos karinė agresija prieš Čėčėnijos Ičkerijos  Respubliką, kuri 1990 paskelbė Nepriklausomybę ir pasitraukė iš SSRS. Ši diena  amžinai bus Čečėnijos žmonių PADĖKOS IR LIŪDESIO  diena.

 Viskas prasidėjo nuo to kai 1994-11-02 Rusijos Federacijos prezidentas Borisas Jelcinas  pasirašė slaptą dekretą H-2137C dėl  ginkluotos Rusijos agresijos prieš Čečėnijos Respubliką Ičkeriją formuluojant nuostatas “atstatyti konstitucines tvarkas.”

1994-12-11 Rusijos karinės grupuotės turinčios nuo 90 iki  120 000 karių ir karininkų ir apie 6 000 įvairių rūšių sunkiųjų ginklų, įskaitant artilerijos vienetų, taktinių raketų sistemų, raketų paleidimo įrenginių, taip pat daugybę šaudymo ginklų, granatsvaidžių,  granatų, įvairių rūšių minų ir tt, iš Ingušetijos, Dagestano ir Stavropolio krašto pusės įsiveržė į Čečėnijos Ičkerijos Respubliką. Prasidėjo vienas iš kruviniausių ir ilgiausių  šiuolaikinės istorijos karų.

Turtinga karo priemonėmis ir ginkluote Rusija, išsidėsčiusi didžiulėje teritorijoje, kariavo  prieš nedidelę čėčėnų tautą, išžudė  apie 300 tūkst. Čėčėnijos piliečių, kas sudarė apie   20% visų Čėčėnijos gyventojų, įskaitant daugiau nei 40 000 vaikų.

1996-04-21 Rusija žvėriškai nužudė pirmąjį Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidentą Džocharą Dudajevą. Taip pat buvo nužudyti Prezidentai: 2004.02.13 – Zelimchanas Jandarbijevas, 2005.03.08 – Aslanas Maschadovas, 2006.06.17 – Abdul-Chalim Sajdulajevas.

1997-05-12 Rusijos Federacijos Prezidentas Borisas Jelcinas ir Čečėnijos Ičkerijos   Prezidentas Aslanas Maschadovas pasirašė tarpvalstybinę Taikos  sutartį. Ta sutartimi Rusija pripažino Čečėnijos Nepriklausomybę ir de facto, ir de jure.  Ši sutartis tebėra svarbiausias Čečėnijos Respublikos Ičkerijos  Laisvės faktą liudijančiu dokumentu.

1999 rugsėjo mėnesį Rusija, pažeidusi Taikos sutartį, vėl pradėjo dar negailestingesnį ir žiauresn5 karą. Į Čečėniją buvo įvesta  šimtatūkstantinė kariuomenė,  keli šimtai bombonešių, tūkstančiai tankų, šarvuočių ir kitos karo technikos. Kai kada karinis kontingentas siekdavo iki 200 tūkst. kareivių ir juos aptarnaujančios technikos.

Rusijos  kariuomenės įvairių padalinių specialios tarnybos vykdė masines baudžiamasias operacijas Čečėnijoje su negailestingomis  bausmėmis, pogromais ir plėšimais, kankinimais ir prievartavimais. Okupantai nuolat užsiiminėjo  “valymais” – civilių gyventojų žudymais, pagrobimais.   Sulaikytus civilius gyventojus žudydavo, o jų lavonus pardavinėdavo  giminaičiams.  Čečėnijos teritorijoje Rusija įrengė keletą dešimčių koncentracijos stovyklų, kur Čečėnijos įvairaus amžiaus ir  lyčių suaugę ir  vaikai buvo kankinami, prievartaujami ir ypač žiauriai nužudomi.

Be žmonių aukų, Čečėnija patyrė nepataisomų ekonomikos, infrastruktūros, kultūros ir švietimo nuostolių. Buvo naikinami ištisi miestai ir gyvenvietės, gamyklos ir fabrikai, kultūros, mokslo ir medicinos įstaigos, architektūros, istorijos ir kultūros paminklai. Metų metus trunkantys bombardavimai ir artilerijos apšaudymai katastrofiškai užteršė vandens išteklius, dirvožemį ir orą. Nepataisomai suniokota gamtinė aplinka, flora ir fauna. Nuo ilgai trunkančio karo veiksmų Čečėnijoje masiškai miršta gyventojai, gimsta vaikai su įvairiais fiziniais ir protiniais negalavimais, kyla įvairiausios nepagydomų ligų epidemijos. Rusija Čečėnijoje pažeidė visus tarptautinės teisės principus bei normas, apibrėžiančias karo veiksmų metodus ir priemones. Rusija panaudojo visų rūšių ginkluotę, net uždraustą tarptautinėmis konvencijomis, ir cheminį ginklą bei ginklus su nuskurdintu uranu. Čečėnija buvo paversta mirties zona.

Viso pasaulio akivaizdoje Rusija įvykdė Čečėnijos žmonių  genocidą.   Rusija, norėdama  apšmeižti Čečėnijos žmonių kovą už savo valstybės nepriklausomybę, bandė  pasaulį  įtikinti “Čečėnijos terorizmu”.  Rusijos valdžios institucijos su specialiosiomis tarnybomis organizavo teroro aktus, įskaitant Maskvoje teatro komplekse Dubrovke, žinomą, kaip Nord-Ost ir Beslano mokyklos su mokiniais ir įkaitais sunaikinimu. 

Tarptautinės organizacijos ir pasaulio valstybių lyderiai nevertino Rusijos ginkluotojų pajėgų veiksmų Čečėnijoje, kur karas buvo vykdomas prieš čečėnų tautą. Pasaulio galingieji nepareikalavo atsakomybės iš Rusijos dėl  nusikaltimų prieš Čečėnijos žmones. Kur yra teisė ir teisingumas?

Daugiau kaip 300 000 čėčėnų paliko savo gimtinę ir tapo pabėgėliais.  Šis procesas tęsiasi ir šiandien. Kasmet tūkstančiai žmonių bėga iš Čečėnijos  į Europą, nes negali ten gyventi pastovioje baimėje dėl baudžiamojo režimo, teroristų antpuolių, represijų ir smurto, kuriuos sukūrė Rusijos valdžios institucijos Čečėnijoje.

Žymiausias mūsų laikmečio filosofas prancūzas Andre Glucksmanas (1937-2015) buvo vienas iš nedaugelio asmenybių pasaulyje stipriai paneigė Kremliaus propagandą, atskleidė teisėtą  čečėnų kovą dėl jų tėvynės  dekolonizacijos. Andre Glucksmans buvo aistringas Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Nepriklausomybės rėmėjas. Andre Glucksmanas pranašiškai įspėjo: “Tikroji mūsų eros  problema  yra augantis nejautrumas blogiui, žiaurumui,  skausmui”, tai  įspėjimas, kuris civilizacijos širdžiai  tebėra kurčias.

Žmonės prisimena teroristinius išpuolius Vašingtone, NORD OST, Beslane, Paryžiuje, Osle, Madride, Briuselyje, Berlyne, Londone ir kituose pasaulio miestuose. Pasaulio valstybės  imasi tam tikrų priemonių, tačiau masiniai teroristiniai žudymai tęsiasi.

Valstybių vadovai nesustabdė Rusijos karinių veiksmų, genocido ir terorizmo vykdytojų  Čečėnijoje. Budeliai vaikšto laisvėje.

      Mes, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos nariai, konstatuojame, kad Rusija jau keletą šimtmečių vykdo sunkius nusikaltimus prieš Čečėnijos žmones; neigia Čečėnijos žmonių teisę į apsisprendimą ir valstybės Nepriklausomybę; kai Kaukazo karas 1785-1864 m.  ir 1994 iki 1999 m. karinės invazijos metu Rusija kolonizavo  Nepriklausomą Čečėnijos Respubliką Ichkeriją.

      Mes, vadovaudamiesi humaniškais tikslais ir teisiniais principais, raginame  Jus:

  1. Apsvarstyti Čečėnijos žmonių  genocidą, tragediją Tarptautinės Teisės ir Teisingumo principų bei normų požiūriu.
  2. Atlikti visapusišką tarptautinį tyrimą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, kuriuos Rusija padarė prieš Čečėnijos žmones.
  1. Patraukti nusikaltėlius tarptautinėn atsakomybėn už karo nusikaltimus padarytus čečėnų tautai.

Tarybos pirmininkas  L. Kerosierius

Pirmininko pavaduotoja  R. Jakučiūnienė

Pirmininko pavaduotojas  H. Martinkėnas

Pirmininko pavaduotojas  V. Jakubonis

Tarybos narė  A. Gelumbauskaitė   

Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, K. Balčiūnas,  A. Budriūnas,  L. Bukauskienė,  N. Butkuvienė,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva,  A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan,  A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė,  Z. Mataitis, H. Martinkėnas,  K. Milius, E. Mirončikienė,   G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė,   M. Sidaravičius, R. Simonaitis,  A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas.

            Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465, 

Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,  elp. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com