ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“
„ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS
Jos Ekscelencijai Europos Komisijos Pirmininkei Ursulai von der Leyen
Jo Ekscelencijai Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui QU Dongyu
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai ŠimonyteiLR Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui
LR Seimo nariams
Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriui Aleksandrui Muzikevičiui
Žuvininkystės tarybos Pirmininkui Egidijui Bukelskiui
Žuvininkystės tarybos nariams
Stebėsenos komiteto nariams
Žvejams
Žiniasklaidai
ŽINIAI
Europos komisijos nariui atsakingam už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę Virginijui Sinkevičiui
DĖL VERSLINĖS ŽVEJYBOS PLĖTROS IR ŽUVŲ AUGINIMO KRANTE GAUSINIMO
Vilnius, 2021-10-19
2021-10-26 d. Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų Veiksmų programos Stebėsenos komiteto posėdyje numatyta svarstyti Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 metų programos I prioriteto „Tausios žvejybos skatinimas ir vandens biologinio išteklių atkūrimas ir išsaugojimas“. TAI LABAI SVARBI IR BŪTINA PRIEMONĖ, NES GYVENTOJŲ SKAIČIUS PLANETOJE NUOLAT AUGA , O DĖL TARŠOS PASAULIO VANDENYSE nuolat mažėja žuvų ištekliai. PAŽYMĖTINA, kad šiomis dienomis Europos komisija ženkliai SUMAŽINO kai kurių žuvų GAUDYMO KVOTAS ir nuolat bandant įtikinti visuomenę, kad kalti žvejai verslininkai. Viso pasaulio vandenų teršimas TAPO ŽVEJŲ VERSLININKŲ APKALTINAMUOJU AKTU IR VERSLININKŲ NUOSTOLIAIS BEI MAŽĖJANČIU GYVENTOJŲ APRŪPINIMU LABAI BŪTINAIS ŽMONIŲ ORGANIZMUI ŽUVŲ PRODUKTAIS.
Stebėsenos komitetui pateikta medžiaga yra svarbi, aktuali, bet labai trūksta argumentų ir reikalavimų skirti ŽYMIAI DAUGIAU LĖŠŲ MOKSLINIAMS TYRIMAMS, ŽUVŲ GAUSINIMUI IR ŽUVŲ AUGINIMUI KRANTE – PRIVALĖTŲ TOMS PRIEMONĖMS SKIRTI NORS 30 MLN EURŲ.
KONSTATUOJU, kad MOKSLUI, BIOLOGIJAI IR INŽINERIJAI SENAI ŽINOMA, KAD PAGAL MOKSLINES PROGNOZES AUGANT GYVENTOJŲ POPULIACIJAI IR TOTALIAI UŽTERŠIANT PASAULIO VANDENIS MAŽĖJA ŽUVŲ SUGAVIMAS PASAULIO VANDENYSE VIDUTINIŠKAI VIENAM GYVENTOJUI, O EUROPOS SĄJUNGOS SKIRIAMOS LĖŠOS ŽUVŲ IŠTEKLIŲ GAUSINIMUI NEDAVĖ TEIGIAMŲ POSLINKIŲ IR REZULTATŲ GAUSINANT ŽUVŲ IŠTEKLIUS, NUOLATINIS VERSLINĖS ŽVEJYBOS NUO 2013-01-01 NETEISĖTAS DRAUDIMAS SUKĖLĖ DAUG PROBLEMŲ, NES PAGAL MOKSLINIUS TYRIMUS VERSLINIO DYDŽIO ŽUVŲ IŠTEKLIAI VIDAUS VANDENYSE KURŠIŲ MARIOSE, PRIEKRANTĖJE IR BALTIJOS JŪROJE BUVO IR YRA GAUSŪS, IŠSKYRUS MENKES.
PRIMENU, kad pasaulio valstybės jau eilę metų pastebi, kad pasaulio vandenyse mažėja žuvų ištekliai. Valstybės imasi veiksmų žuvų ištekliams saugoti, racionaliai naudoti ir gausinti. Europos Sąjunga yra didžiausia žuvų importuotoja pasaulyje. Todėl žuvivaisa ir akvakultūra yra puiki galimybė sumažinti priklausomumą nuo pasaulinių sąlygų ir importo.
Bendra tendencija visame pasaulyje nuo devintojo praeito amžiaus dešimtmečio buvo augantis žuvies vartojimas (C. L. Delgado ir kt. Fish to 2020 Supply and Demand in Changing Gobal Markets.). Poreikiams patenkinti buvo gaudoma vis daugiau hidrobiontų. Bet gamtinių išteklių panaudojimo galimybės jau praktiškai išsemtos. Ryškesnio žuvų laimikių augimo vargu ar galima tikėtis. Siekiant patenkinti poreikius, vis didesnę reikšmę įgyja akvakultūra. Ji – viena iš ypač greitai augančių pramonės šakų visame pasaulyje ir, remiantis prognozėmis – ji bus pagrindinė plėtojama agropramonės šaka 21-ame amžiuje. Akvakultūroje užaugintos žuvies kiekis bendroje žuvies produkcijoje padidėjo nuo 7% (1973 m.) iki 12% (1985 m.) ir iki daugiau nei 30% (2002 m.) visos žuvies produkcijos. Produkcijos gamyba akvakultūroje turės išaugti apie 500 procentų, kad būtų patenkintas globalinis jūros produktų ir gėlųjų vandenų žuvininkystės poreikis 2025 m. (Parker 1995).
PAŽYMIME, KAD 2016 METAIS ŠIS SANTYKIS SUSILYGINO. Atkreipiame dėmesį, kad pagrindinis žuvų prieaugis vyko šiltų kraštų valstybių įmonėse ir ūkiuose.
DAUGELIUI ŽINOMA, kad viename žuvų auginimo tvenkinio hektare per metus užauginama apie 700 kg, o uždarosiose akvakultūros sistemose (UAS) 1 kub. m. galima užauginti iki 1000 kg žuvų.
ŽINOTINA, kad Lietuvos tvenkinių ūkiai per metus galėtų užauginti virš 6 tūkst tonų žuvų (pagrindinai karpių), o užaugina apie 4 tūkst tonų, nes daugiau žuvų negali parduoti Lietuvoje ir užsieniuose.
PASAULYJE vis labiau plinta žuvų auginimas UŽDAROSIOSE AKVAKLTŪROS SISTEMOSE (UAS). Buvo daug iniciatyvų auginti žuvis UAS, tačiau VALSTYBĖS DĖMESIO TRŪKO – buvo daug biurokratizmo, buvo praleista-patvirtinta eilė netinkamų tendencingų projektų, buvo bandoma blokuoti kai kurios projektus IR SVARBIAUSIA – MAŽAI BUVO SKIRIAMA LĖŠŲ UAS ststybai. MILŽINIŠKI PINIGAI buvo skiriami žuvų perdirbimui. Taip 2007-2013 metų apie 70 proc apie 69 mln litų ES žuvininkystės fondo biudžeto.lėšų buvo skirta dviems Kauno ir Raseinių investicinėms grupėms žuvų perdibimui organizuoti kurios žuvis pirkdavo iš užsienių. Reikėtų pateikti informaciją kiek Kauno ir Raseinių investicinės grupės pervedė eurų į Valstybės biudžetą už galimybę panaudoti 69 mln litų ES Lietuvai skirtų lėšų.
Aukščiau pateiktoje shemoje matomos žuvų gaudymo ir auginimo tendencijos. Praktkoje susiduriama su žuvų gaudymo limitų ir kvotų mažinimais. Žiauriausią verslinės žvejybos draudimo įstatymo projektą 2020-12-11 patvirtino Lietuvą valdančiųjų seimo dauguma. Tačiau valstybiniu mastu neparengiama priemonių, kad ant Lietuvos žmonių stalo (ne tik ant žvejų mėgėjų) būtų daugiau žuvų, kad nebūtų naikinamos darbo vietos, kad nebūtų mažinama socialinė atskirtis, kad COVID-19 pandemijos akivaizdoje žvejams verslininkams, produkcijos perdirbėjams ir jų šeimų nariams būtų mažiau sukeliama streso, gyvenimo baimių, kad jie galėtų pasitikėti Konstitucijos garantuojamais teisėtais lūkesčiais, kad mėlynaisiais plotais valstybė pasirūpintų taip kaip žemdirbys rūpinasi kiekvieno hektaro našumu, KAD BŪTŲ KURIAMA GEROVĖS LIETUVA. Privalu peržiūrėti vandens telkinių įžuvinimo programas, įžuvinti daugiau plėšriųjų žuvų ir ypatingai Kuršių mariose. Daug metų tenka girdėti žvejų mėgėjų skundus, kad NIEKAS NESIRŪPINA, KAD UŽ JŲ SURINKTAS LĖŠAS BŪTŲ ĮŽUVINAMI VANDENS TELKINIAI – GAL REIKĖTŲ DALĮ VANDENS TELKINIŲ PERDUOTI ŽVEJŲ MĖGĖJŲ ŽINIAI, anksčiau žvejai mėgėjai yra turėję keletą žuvivaisos įmonių. Limitai verslinei žvejybai Kauno mariose, Kruonio HE Aukštutiniame baseine, ežeruose, nomuojamuose telkiniuose ir tvenkiniuose turėtų būti skiriami gaudyti kuojas, ešerius, karosus, lydekas, karšius, lynus, raudes, starkius, plakius, seliavas, stinteles, ungurius, nes paminėtuose vandens telkiniuose pagal mokslininkų tyrimus prekinių žuvų ištekliai yra gausūs.
DAUGELIS AIŠKINA, kad trūksta Lietuvoje lėšų žuvininkystės problemoms spręsti. Tačiau niekas nesiima išreikalauti lėšų iš Klaipėdos GRIGEO padariusius gamtai žalą maždaug už 48 mln eurų ir Aplinkos ministerija nesirengia žuvivaisos reikalams skirti žvejų mėgėjų surinktų lėšų.
PARTIJOMS SUGALVOJUS IR VYRIAUSYBĖMS PALIEPUS buvo naikinamos ir reorganizuojamos valstybinės žuvininkystės organizacijos – Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras, Žuvininkystrės tarnyba ir Žuvininkystės departamentas. Buvo pradėtas Žemės ūkio ministerijos perkėlimas Kauno mero V. Matijošaičio žinion į Kauną. Ačiū buvusiam Žemės ūkio ministrui A. Palioniui, kad jis sugebėjo pasipriešinti partiniams kėslams ir didelė dalis ministerijos darbuotojų pasiliko Lietuvos sostinėje. Išlaisvintose ŽŪM patalpose įsikūrė Užsienio ministerijos padaliniai, o žuvininkystės darbuotojai įkurdinti Klaipėdoje ir įvairiose patalpose Vilniuje. Niekas neskaičiavo kokia žala padaryta žuvininkystei reorganizuojant žuvininkystės valdymą ir žuvivaisą, bet neigiami rezultatai akivaizdūs, kadangi nebeliko daugelio išsilavinusių, patyrusių ir gabių žuvininkystės darbuotojų ir nuolat jaučiamas jų trūkumas.
DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KOMITETO SUNAIKINIMO
SVARBIĄ ROLĘ vertinant pateiktus projektus nuolatos nuo 2007 metų atlikdavo Projektų atrankos komitetai, kurie pastebėdavo projektuose klaidas, bandymus neteisėtais būdais gauti finansavimus. Aukščiau buvo paminėta, kad 2007 – 2013 metais Kauno ir Raseinių investicinės grupuotės žuvų perdirbimui organizuoti gavo apie 70 proc virš 69 mln litų ES skirtų Lietuvai biudžeto lėšų. Šie skirti pinigai žuvų perdirbimui, bet ne auginimui sukėlė daug susirūpinimo mokslininkų, žuvininkų ir Projektų atrankos komiteto narių aplinkoje ir dažnai tapo valdžios kritikos objektais dėl ES skiriamų lėšų tinkamo panaudojimo. PRISIMINKIME, kad buvusi Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė ir viceministrė L. Kujalytė su Nacionalinės mokėjimų agentūros pagalba atliko daug darbų, KAD NEBŪTŲ SKIRIAMA apie 1,3 mln litų ES paramos lėšų užbaigti statyti apie 90 metrų ilgio ir apie 30 m pločio Lietuvos ir Latvijos verslininkų savo lėšomis statomos eršketų auginimo įmonės Kvietiniuose Klaipėdos rajone (žiūrėk pridedamą foto). Jau 4 metai kai šioje įmonėje darbuojasi bankroto organizatoriai, o nuo ŽŪM biurokratų ekonominių smūgių negali atsipeikėti verslininkai dalyvavę statant įmonę. ŽINOTINA, kad daug kalbų sukėlė kai buvo pastatyti beveik po 5 mln litų kainuojantys žuvų iškrovimo uostai Nidoje ir Juodkrantėje, kur iki šiol verslininkai neiškrauna žuvų. Klaipėdoje nugriovus daugiau kaip prieš 10 metų už europines lėšas pastatytą aukcioną, buvo pastatytas beveik už 1,5 mln eurų žuvų perdirbimo aukcionas, pridėjus apie milijoną eurų įmonei gelbėti buvo subankrotintas ir pusvelčiui parduotas. Svarstymų metu griežtos kritikos susilaukė Kauno miesto centre suplanuota beveik 3/4 futbolo aikštės dydžio žuvų perdirbimo įmonė su 50 vietų automobilių stovėjimo aikštele buvo skirta apie 1 mln eurų, kai tokiam projektui turėtų užtekti apie 1000 kv. metrų ploto. Sėkmingai buvo paskirti 2 mln eurų svetimos valstybės laivo remontui; milžiniški pinigai skiriami tvenkinių ūkių gyvybingumui išlaikyti; ministerijos proto bokštai 50 tonų sveikų karpių užauginimo projektams įgyvendinti nutarė skirti apie 3 mln eurų – kai už tuos pinigus Lenkijos arba Baltarusijos verslininkai galėtų pateikti apie 1400 tonų karpių.ir t. t..
PRISIMINTINA, kad dėl 69 mln litų ES lėšų panaudojimo žuvų perdirbimui organizuoti, o ne žuvų gausinimo programoms įgyvendinti ir dėl kitų aukščiau paminėtų projektų įgyvendinimo nepatogius klausimus keldavo socialiniai ekonominiai partneriai – Projektų atrankos komiteto nariai. Jie ne kartą teikdavo pastabas, pasiūlymus dėl kai kurių galimai neskaidrių projektų buvo kreipiamasi į Prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, Seimo narius, STT, FNTT, prokuratūrą, Europos komisiją, Europos audito rūmus, Europos kovos su sukčiavimu tarybą (OLAF).
SUSIDARO NUOMONĖ, kad prokuratūra, STT, FNTT nesiryžo atskleisti neskaidrių ir galimai neteisėtų projektų įgyvendintojų veiksmų, nes Lietuva iš savojo biudžeto privalėtų Europos Sąjungai grąžinti daug, daug eurų. ATKREIPIU DĖMESĮ, kad Žemės ūkio ministras K. Navickas siekdamas skubiai ir operatyviai išspręsti pateiktų projektų įgyvendinimą 2021-06-10 paskelbė įsakymą Nr. 3D-382 dėl Projektų atrankos komiteto socialinių ekonomionių partnerių panaikinimo. ŽŪM vadovybė panaikinusi Projektų atrankos komitetą galės paaiškinti ir paprotinti savo darbuotojus kaip reikia tinkamai balsuoti svarstant projektus paramai gauti.
Gerbiamieji Lietuvos vadovai, prašome pareikalauti, kad Žemės ūkio ministras K. Navickas atstatytų 2021-07-07 patvirtintą Projektų atrankos komiteto sudėtį.
Kreipdamasi į Jus Gerbiamieji Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke ir Seimo nariai turime vilties, kad ir Jūs imsitės iniciatyvų, kad didesnis dėmesys ir didesnės lėšos apie 30-40 mln eurų būtų skiriama moksliniams tyrimams, žuvų gausinimui, mėlynųjų plotų produktyvumo didinimui, žuvų auginimui UAS ir tvenkiniuose, verslinei žvejybai Baltijos jūroje, Priekrantėje, Kuršių mariose, Kauno mariose, Kruonio HE Aukštutiniame baseine, ežeruose, nuomuojamuose telkiniuose ir tvenkiniuose. Prašome spręsti sustabdyti Seime toliau svarstyti Žuvininkystės įstatymų projektus Nr. XIVP-343, Nr. XIVP-344 ir Nr. XIVP-345 ir . Nr. XIVP- 2, nes VISI ŽINOME, kad NĖ VIENOJE PASAULIO VALSTYBĖJE PARLAMENTŲ NUTARIMAIS ARBA PREZIDENTŲ DEKRETAIS NEBUVO DRAUDŽIAMA VERSLINĖ ŽVEJYBA IŠSKYRUS EUROPOS KOMISIJOS ARBA KITŲ KOMPETETINGŲ PASAULINIŲ ORGANIZACIJŲ REKOMENDAVIMAIS.
TURIME VILTIES, kad Jos Ekscelencija Europos Komisijos Pirmininkė Ursulai von der Leyen ir Jo Ekscelencija Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės ūkio organizacijos generalinis direktorius QU Dongyu pareikš nuomonę dėl šiame laiške iškeltų klausimų.
PRAŠAU gerb. ŽŪM ministrą K. Navicką, kad šį laišką atsakingas ministerijos darbuotojas išplatintų Stebėsenos komiteto nariams ir atsakingiems ministerijos pareigūnams – atviru paštu, kad galima būtų žinoti kas gavo, kad nereikėtų antriems asmenims (pakaitiniams) papildomai siųsti laiškų.
PRAŠAU Stebėsenos komiteto narius pritarti šiems prašymams ir įtvirtinti į Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 metų Veiksmų programą.
PRAŠAU šį laišką pridėti prie Veiksmų programos dokumentų.
Leonas Kerosierius, Stebėsenos komiteto narys, asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas
Tel. 8674 38465 el. p leonaslabora@gmail.com www.fisheryabc.eu
L.Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, tel+370 674 38465, e. p. leonaslabora@gmail.co