LEONAS KEROSIERIUS. LR SEIMO NARĖ PAULĖ KUZMICKIENĖ MELAVO

  Politiniai kaliniai ir treminiai, bendraminčiai ir bendražygiai spalio 4 dieną pasimeldę Šventųjų Pilypo ir Jokūbo Bažnyčioje susirinko prie paminklo Sovietinės okupacijos aukoms atminti, prisiminti ir pagerbti 70-ąsias   1951 m. spalio  mėn didžiojo trėmimo  „ОСЕНЬ“ (RUDUO) aukas.

Nuostabia melodija smuikas palydėjo pagarbos aukoms susikaupimo minutę. Politinių kalinių ir tremtinių choras „Laisvė“ renginį pradėjęs Valstybės   himnu. Jis nuostabiomis dainomis  primenančiomis giesmes priminė netektis, žygdarbius, auką ir pasišventimą  Tėvynei ir Bažnyčiai. Gausiai susirikę minėjimo dalyviai buvo susitelkę. Jie  prisiminė 17 tūkstančių bolševikų ir kolaborantų pasmerktųjų Lietuvos piliečių ir savo artimųjų  kančią ir netektis.  Buvo reiškiamos padėkos politiniams kaliniams ir tremtinius už didžiulį indėlį atstatant ir apginant Lietuvos Nepriklausomybę ir demokratinių procesų puoselėjimą. 

  Kalbėjusi Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istiorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė kalbėjo: „… šiemet švenčiame: jau minėtą tremties  80-metį, Birželio sukilimo metines, … ir kad visada turėtumėm tokią dvasią, kokią turėjo tremtiniai ir politiniai kaliniai, tokią, kokią turėjo Birželio sukilimo  dalyviai“. Išgirdus šiuos žodžius apie Birželio Sukilimą turbūt kai kas džiūgavo, o kai kas  neteko  žado, nes P. Kuzmickienės komisija vadovaujant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai  viską darė, kad valstybės mastu nebūtų minimas Birželio Sukilimo 80-čio jubiliejus (pridedame Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos 2021-06-25 dienos laišką Lietuvos atsakingoms institucijoms „LIETUVĄ VALDANTYIEJI PANIEKINO 1941 METŲ BIRŽELIO SUKILIMĄ“).

P. Kuzmickienės gražios kalbos susitikime su politiniais kaliniais ir tremtiniais DĖL  BIRŽELIO  SUKILIMO  YRA POLITINIS TRIUKAS siekiant pritraukti daugiau paklusnių rinkėjų. Esame girdėję meluojant vaikus, girtuoklius, šundaktarius, bomžus, šarlatanus, bet kad taip meluotų  Seimo narė, krikščionė demokratė, Seimo labai atsakingos komisijos pirmininkė rodo jos asmeninę ir TS- LKD partijos degradaciją bei bandymus pareklamuoti TS-LKD partiją. 

 Buvo atkreiptas dėmesys į  Laisvės premijos laureato Albino Kentros ir Miško brolių kryžiaus kelius, kai   2012-02-29  A. Kubiliaus vyriausybė, pamynusi moralės principus ir Nepriklausomybės kovų įamžinimą, nutarimu Nr 244 perdavė patalpas ir sukurtą turtą Turto bankui, kuris 2017-01-16 pareikalavo draugiją išsikelti iš  prieš  25 metus  savo lėšomis sutvarkytų, valdomų ir išlaikomų patalpų,  

Buvo pareikalauta, kad neatidėliojant būtų nukeldintas kolaboranto  P. Cvirkos paminklas.

Buvo atkreiptas dėmesys, kad Vilniaus savivaldybė  nevykdo 1999  ir  2020  metų  Seimo nutarimų,   kad Lukiškių aikštė taptų Lietuvos pagrindine reprezntacine  aikšte menančia Lietuvos istoriją. 

Buvo pažymėta, kad  visuomeninis transliuotojas  Lietuvos radijas ir televizija dažnai neoperatyviai informuoja apie svarbių renginių  organizavimą. Pažymėtina, kad spalio 4 d LRT Panoramoje apie trėmimo 70-mečio minėjimą buvo transliuojama apie pusę minutės, o toje pačioje laidoje apie keturkojų kančias Kretingos šunyne transliacija  truko  apie 5  kartus  ilgiau.  Toks šunų pagerbimas byloja apie LRT ir jų globėjų iš TS-LKD partijos svarbiausių įvykių ignoravimą. Todėl neatidėliotinai būtina atkurti Lietuvos kompartijos centtro komiteto biuro uždraustą labai populiarią laidą ATGIMIMO BANGĄ. 

Seimo politikai ir vadžiažmogiai turbūt apsidžiaugė tokiu susirinkusiųjų santūrumu. Vis kyla klausimai kiek kartų  galima arba reikia kalbėti apie daugelį skaudulių. Apie tai  buvo kalbama šių  metų rugpjūčio mėnesį Ariogaloje, rugpjūčio mėnesį  prie Seimo, rugsėjo mėnesį  Katedros aikštėje.

Leonas Kerosierius, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos  pirmininkas

Tel. 8674 38465 el. p. leonaslabora@gmail.com   www.sajudis.com

                        PRIEDAS

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 9 metai 

LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA

Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei

Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui

Lietuvos Laisvės kovotojams

1941 m.  Birželio Sukilimo dalyvių giminėms ir artimiesiems
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Europos Parlamento nariams
LIETUVOS ŽMONĖMS
Žiniasklaidai   

 

    LIETUVĄ VALDANTIEJI  PANIEKINO  1941 m.  BIRŽELIO  SUKILIMĄ 

                Vilnius,  2021-06-25

PAŽYMIME, kad pagal įstatymą birželio 23 diena yra Valstybės atmintinų dienų sąraše įrašyta Birželio sukilimo diena, kaip Sausio 1 d – Vėliavos diena, kaip kovo 8 d – Tarptautinė moterų solidarumo diena, kaip birželio 14 d. – Gedulo ir vilties diena, kaip biželio 15 d – Okupacijos ir genocido diena, kaip lapkričio 23 d – Lietuvos kariuomenės diena ir t. t.

INFORMUOJAME, kad Seimas patvirtino 2021 m. birželio mėnesio renginių programą. Programoje numatyta 30 renginių įvairiose Lietuvos vietose.  Šioje programoje daug dėmesio skirta birželio 14 d – Gedulo ir vilties bei birželio 15 d – Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti.

 PAŽYMĖTINA, kad Lietuvą valdantys neužplanavo nė vieno renginio 1941 m. Birželio 22-28 d Sukilimo 80-ties metų jubiliejui paminėti.

KONSTATUOJAME, kad pagal tarptautiniu mastu pasmerkto 1939-08-23 Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos, arba Stalino ir Hitlerio sąmokslą prieš suverenias valstybes, 1940-06-15 Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir pradėjo masinius atreštus, trėmimus, žudynes.

    Sovietinė okupacija, Nepriklausomybės praradimas ir paminėti faktai tapo paskata 1941 m. Birželio 22 dieną įsižiebti Tautos (kitaip Birželio) sukilimui, kurio liepsna apėmė visą Lietuvą. 

 TVIRTINAME, kad 1941 m. birželio 23 d. ginkluoto Lietuvos sukilimo vadovybė per Kauno radiją paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės 1941 Birželio 23 d. pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“. Sukilimo metu Lietuva buvo išlaisvinta iš sovietų okupantų.

1941 m. Birželio sukilime dalyvavo apie 20–30 tūkst. žmonių, žuvo apie 2 tūkst. sukilėlių. Antrosios sovietų okupacijos pirmaisiais metais daugelis sukilėlių įstojo į Lietuvos Vietinę rinktinę, į partizanų gretas. 1944–1953 metų neturintis pasaulyje analogų partizaninis karas parodė, koks stiprus Lietuvos žmonių siekis išsivaduoti iš komunizmo jungo. Daugelis kovotojų žuvo, daugybė buvo nuteisti ir sušaudyti, kiti ištremti arba įkalinti.

 

ŽINOTINA, kad eilė politikų ir visuomeninės organizacijos  prašė Seimo vadovybę skirti Seimo Didžiąją konferencijų salę 1941 m Birželio 22 -28 d Sukilimo 80 metų jubiliejui paminėti. Seimo vadovybė neleido.

DIDELIO DĖMESIO susilaukė birželio 14 d 12 val vykęs Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas Lukiškių aikštėje.  Didžiuliame ekrane buvo vaizduojami tremčių epizodai ir demonstruojamos Lietuvos gyventojų netektys sovietų sajungos ir nacių Vokietijos okupacijų metais. ATKREIPTINAS DĖMESYS, kad SPECIALIAI nebuvo pateikta ekrane archyvinė informacija apie 700 žuvusius 1941 m Bižrželio Sukilimo daslyvius.

ILGAI PRISIMINSIME, kai  2013-03-07 Laisvės kovotojai, tarp kurių buvo Birželio Sukilimo dalyvių,  lankydamiesi pas Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašė įteisinti 1941-06-23 dienos Birželio Sukilimo Deklereciją. Panašūs susitikimai vyko 2013-04-10 pas LR Seimo Pirmininką Vydą Gedvilą ir 2013-05-17 pas Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių. Deklaracijos įteisinimo klausimas nebuvo sprendžiamas. 

PRIMENAME, kad  2020 birželio 23 d vykusiuose 1941 Birželio Sukilimo paminėjimo mitinguose 16 val prie Seimo ir 18 val prie Birželio sukilimo būstinės Vilniuje buvo prašoma valstybės lygmenyje paminėti Birželio sukilimo 80 metų jubiliejų ir kad Seimas  įteisintų  1941-06-23 dienos Birželio Sukilimo Deklaraciją.  Panašius prašymus daug kartų teikė įvairios visuomeninės organizacijos. Partijos nereagavo. 

                                                                                                                                                                                                                                                                                   

ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad LR Seimas 2000-09-12 d.   11: 21: 47 val  NUTARĖ „Priimti „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos valstybės teisės aktu įstatymą.“ Tačiau LR Seimas nebaigė šio priimto įstatymo įteisinimo procedūrų.

Kai kas bando niekinti ir teisti 1941 m. Birželio 22–28 sukilėlius.        

PRISIMINKIME, kad po birželio 28 dienos buvo Hitlerio ir Stalino milžiniškų kariuomenių ir svetimos ideologijos Lietuvos okupacija ir  50 metų trukęs sovietinis genocidas.    


Tad pasakyk, ką Tu padarei, ką Mes padarėme, kad Sąjūdžio ir Kovo 11-osios Lietuva būtų gerovės Lietuva? Lietuva jau neteko apie 1 milijono gyventojų ir yra tarp skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių. Ir kai kas tebekaltina ir tebeniekina SUKILĖLIUS.

 

Lietuvos Nepriklausomybės gynėjai PAGERBDAMI 1941 m. Birželio 22–28 d. sukilėlių, rėmėjų ir Lietuvos siekio įgyvendinimą;

NUSILENKDAMI sukilėliams, aukoms, jų kilniems siekiams ir žygdarbiams ir RENGDAMIESI PAMINĖTI 1941 m Birželio Sukilimo AŠTUONIASDEŠIMTMEČIO jubiliejų daugybę kartų PRAŠĖ 1941 m. BIRŽELIO 23 D. LIETUVOS LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS PAREIŠKIMĄ „NEPRIKLAUSOMYBĖS ATSTATYMO DEKLARAVIMAS“ PRIPAŽINTI LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTU – ĮSTATYMU ir valstybės lygmenyje paminėti Birželio Sukilimo 80-mečio jubiliejų.

 

Praėjusių kadencijų seimai bandydavo ruošti rezoliucijas dėl 1941 m. Birželio Sukilimo, o šiais metais kai prie valdžios vairo stojo iš Sąjūdžio gimusi partija TS-LKD partija – ramu kaip gūdžiais sovietinio komunizmo laikais.

 

KONSTATUOJAME,  kad birželio mėnesį valstybės renginių organizatoriai  nesuorganizavo nė vieno renginio Birželio Sukilimo 80 metų jubiliejui paminėti. Birželio 14 dieną minint Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną nė vienas Lietuvos vadovas, kalbėjęs birželio 14 dienos minėjime, nepaminėjo 1941 m Birželio Sukilimo.  Seimo vadovybė neskyrė Didžiosios konferencijų salės  1941 m Birželio Sukilimo paminėjimui. 2021-06-14 nuo minėjimo dalyvių Lukiškių aikštėje ir žiūrėjusiems LRT transliaciją  SPECIALIAI BUVO NUSLĖPTA INFORMACIJA APIE 700 ŽUVUSIUS BIRŽĖLIO SUKILĖLIUS – 

 

DARYTINA IŠVADA,  kad aukščiausiame Lietuvos valdymo lygmenyje viskas buvo daroma, kad būtų trinamas iš žmonių atminties 1941 m Birželio Sukilimas, kad būtų niekinami sukilėliai, jų giminės ir artimieji bei Nepriklausomybės gynėjai. 

 

SUKILĖLIAI ATLIKĘ PRIESAIKĄ TĖVYNEI, IŠĖJO AMŽINYBĖN. TEGUL JŲ TEISĖJU BUS AUKŠČIAUSIAS. Lietuvos vadovai ir politikai per 30 metų neįvykdė SUKILĖLIŲ paskutinio prašymo teisiniu aktu įteisinti 1941 m Birželio 23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją ir valstybės lygmenyje nebuvo paminėtas Birželio Sukilimo 80 metų jubiliejus.

 

Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.

 

Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.

 

Birželio 23 d Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose visuomeninės organizacijos paminėjo 1941 m Birželio Sukilimo 80-mečio jubiliejų. Dėkojame žiniasklaidos institucijoms ir ypatingai Vakaro žinios, Respublika, XXI amžius, Alkas lt, Biciulyste.com  ir kitiems už paramą ir informacijos pateikimą visam pasauliui. 

 

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba, kaip ir daugelis organizacijų,  įdėjo daug pastangų, kad būtų iškilmingai valstybės lygiu paminėtas 1941 m  80-ties metų Birželio Sukilimo jubiliejus,  tačiau dabar yra priversta ateities kartoms palikti tik tokio turinio laišką: „2021 metais, kai Lietuvos Respublikos Prezidentas buvo Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė – Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė – Ingrida Šimonytė, kai Seimo daugumos koalicija buvo sudaryta iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos   buvo ignoruotas 1941 m Birželio Sukilimo 80-ties metų jubiliejaus paminėjimas. Šiai datai paminėti Lietuvoje nebuvo skirta jokio valstybės lygio renginio.“

 

Tarybos pirmininkas                                                                               L. Kerosierius

Pirmininko pirmasis pavaduotojas                                                         A. Budriūnas

Pirmininko pavaduotojas                                                                       G. Adomaitis
Pirmininko pavaduotoja                                                                         R. Jakučiūnienė

Pirmininko pavaduotojas                                                                        P. Gvazdauskas

Pirmininko pavaduotojas                                                                        V. Jakubonis

Pirmininko pavaduotojas                                                                        H. Martinkėnas

 

Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas,  A. Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva,  A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, Z. Mataitis, H. Martinkėnas,  K. Milius, E. Mirončikienė,   V. Rizgelis, G. Rotomskienė,  L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas 


Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465,
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,
el. p. vilnius@sajudis.com         www.sajudis.com