Kaip arši „antivakserė“, nenorinti skiepytis eksperimentiniu skiepu nuo ligos, nuo kurios daugiau nei 99 proc. susirgusiųjų pasveiksta, jau kuris laikas girdžiu, kokios sankcijos manęs už tai laukia.
Vieną dieną grasinama mesti iš darbo, kitą – uždrausti lankytis kavinėse, vėliau postringaujama esą, jei bus paskelbtas karantinas, turėsiu mažiau teisių už pasiskiepijusius, taip pat bauginama neva už testus turėsiu mokėti pati.Pasirodo, prigimtinės teisės, kurias įgijau gimdama, buvo įsodintos į traukinį ir išvežtos prie Laptevų jūros, psichiškai ir fiziškai sveiką žmogų paverčiant objektu, už kurį valdžia sprendžia, kaip rūpintis sveikata ir kokias „privilegijas“ jis gali gauti, jei uoliai vykdys komandas.
Informuotas paciento sutikimas, kūno ar privataus gyvenimo neliečiamybė, apskritai principas, kad valdžia į žmogaus gyvenimą kišasi tik tiek, kiek būtinai reikia, be jokių formalių teisinių procedūrų pakeisti autoritarinių valstybių principu „galima tik tai, kas neuždrausta“. Tad ar verta stebėtis, jog vyriausybės taip nenori atsisakyti karantinų bei ekstremalių situacijų ir vis gąsdina nepaliaujamai „blogėjančia“ situacija? Per pirmąją „bangą“ mums turėjo atimti žadą gatvėse negyvi krentantys kinai, o dabar, per „ketvirtąją“, siaubą turėtų sukelti bėganti nosis ir kiti šienligės simptomai.
Paskiepytieji gali platinti virusą, tačiau būtina pasiskiepyti, jog nebeplistų virusas. Skiepas neveikia pavojingesnės delta atmainos, tačiau reikia kuo greičiau skiepytis, kad neplistų delta atmaina. Skiepas neapsaugo nuo susirgimo, tačiau apsaugo nuo sunkesnių ligos formų bei mirties – tiesa, statistiškai daugiau miršta paskiepytieji. Tokias ir panašias nesąmones kasdien kartoja Sveikatos apsaugos ministras ir jam pritariantys fašistai, pasiryžę panaudoti visas gerąsias Hitlerio praktikas, diegiant „mokslo pažangą“ į svetimus kūnus.
Visgi, nei tokie „racionalūs“ argumentai, nei nuolatinis gąsdinimas apie numatomas sankcijas, nei atviras visuomenės pjudymas, visus nenorinčius skiepytis įvardijant „antivakseriais“, „zuikiais“ ir kitokiais menkystomis, kol kas neduoda trokštamo rezultato – dalis žmonių atsisako būti vyriausybės marionetėmis ir nepardavinėja savo kūno už „laisvę“ išgerti puodelį kavos kavinės viduje ar galimybę laimėti paspirtuką.
Visgi, Ruandos istorija kaip niekas kitas įrodė, kad per radiją sėjama panieka greitai gali virsti kraujo upėmis, kad iki „tarakonų“ nužemintus visuomenės narius kiti naikins lyg tikrus tarakonus, o neapykantos užvaldytas fanatikas net mažą vaiką suvoks kaip priešą.
Kadangi neapykanta „antivakseriams“ tampa oficialia valstybės politika, be užuolankų transliuojama iš oficialių tribūnų, o aš pati iš pilietės mutuoju į „tarakonę“, siūlau žengti tolesnį žingsnį. Gana mus gąsdinti, kad atimsite darbus, nepriimsite vaikų į mokyklas ar uždrausite užeiti į kavinę.
Gąsdinkite, kad nesiskiepyjantieji bus suvaryti į dujų kameras arba sustatyti gyva eile, kur juos lyg javus spragilais kuls tikrieji žmonės. Tokia agitacija neabejotinai bus sėkmingesnė ir paskatins didesnę visuomenės dalį „savanoriškai“ susileisti vakciną.
Šaltinis: lidzita.lt
