Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Pirmoji Ponia Japonijoje

Japonijos MT Kobo Pirmadienis, spalio 21 d. (Tokijas). Šalies vadovas Gitanas Nausėda, su darbo vizitu viešėdamas Tokijuje, susitiko su Japonijos Ministru Pirmininku Shinzo Abe. Susitikime aptartas Lietuvos ir Japonijos politinis, ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas, akcentuoti branduolinės energetikos saugos klausimai.„Japoniją laikome pagrindine Lietuvos partnere Azijoje regione tiek politiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Vertiname šios tolimos kaimynės lyderystę, puoselėjant globalią taiką ir demokratines vertybes pasaulyje. Mūsų šalys tolimos, bet jas sieja skaudi patirtis. Išgyvenome atominių elektrinių katastrofas ir susidūrėme su jų padariniais. Mūsų patirtis yra pamoka visam pasauliui, kad būtina deramai įvertinti branduolinės energetikos grėsmes. Pasaulis turi pasimokyti iš Fukušimos ir Černobylio tragedijų, turime tobulinti priemones, užtikrinančias branduolinės energetikos saugą, ir aktyviai veikti tarptautinėje erdvėje, atstovaudami ne tik mūsų regiono, ES, bet ir viso pasaulio žmonių teisei į saugią kaimynystę“, – teigė Prezidentas. Šalies vadovas pasinaudojo proga informuoti Japonijos Ministrą Pirmininką apie Lietuvos energetinio saugumo iššūkius ir Astravo atominės elektrinės keliamą grėsmę.

Prezidentas išreiškė užuojautą Japonijai dėl netekčių, patirtų prasiautus taifūnui „Hagibis“, ir padėkojo Shinzo Abei už lyderystę, siekiant glaudaus Japonijos ir Lietuvos bendradarbiavimo bei aktyviai reiškiant paramą Lietuvos elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa projektui.

Susitikime kalbėta apie Japonijos ir ES santykius tvarios rinkos iššūkių akivaizdoje. Pasidžiaugta, kad, ES ir Japonijai sutarus stiprinti sujungiamumo partnerystę, atsivėrė naujų galimybių drauge plėtoti energetikos ir transporto infrastruktūros projektus.

„Jaučiame sustiprėjusį Japonijos verslo ir finansinių struktūrų dėmesį Baltijos šalims ir ypač Lietuvai. Tam didelę paskatą turi politinis bendradarbiavimas tiek parlamentiniu, tiek vyriausybiniu lygmeniu bei šiais metais įsigaliojęs Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimas dėl laisvosios prekybos. Šios aplinkybės lemia naują mūsų šalių santykių etapą, ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas. Siekiame, kad pasauliniuose konkurencingumo reitinguose aukštyn kylanti Lietuva Japonijos įmonėms taptų patraukli kryptis investuoti“, – teigė Prezidentas. Šalies vadovas pasidžiaugė bendromis šalių pastangomis puoselėti mokslo, technologijų ir inovacijų sektorius.

Susitikime sutarta ir toliau aktyviai plėtoti dvišalius lazerių, finansų, gyvybės mokslų technologijų ir inovacijų projektus. Siekiant glaudesnio bendradarbiavimo šiose srityse, vizito Japonijoje metu pirmoji ponia apsilankė Keio universiteto Medicinos mokykloje, ligoninėje ir Japonijos medicininių tyrimų ir plėtros agentūroje. Šios institucijos plėtoja glaudžius medicinos tyrimų ir diagnostikos projektus su Lietuva.

Japonijos Ministras Pirmininkas pasveikino Lietuvos Prezidentą laimėjus rinkimus ir lankantis Japonijoje. Jis pasidžiaugė bendromis vertybėmis grįsta Lietuvos ir Japonijos draugyste, aktyviu ekonominiu bendradarbiavimu. Ministras Pirmininkas teigė laukiąs puikaus Lietuvos sportininkų pasirodymo Tokijo olimpinėse žaidynėse ir palinkėjo Prezidentui sėkmingo vizito Gifu mieste.

*******************

susitik su ambasad.  Pirmąją viešnagės Japonijos sostinėje Tokijuje dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiko su Lietuvos garbės konsulais, Japonijos ir Lietuvos draugystės parlamentinės grupės pirmininku Hirofumiu Nakasone, Japonijos vyriausybės pareigūnais, buvusiais Japonijos ambasadoriais Lietuvoje ir artimiausiais mūsų šalies draugais. Per iškilmingą vakarienę Prezidentas su garbingais svečiais aptarė Lietuvos ir Japonijos dvišalius santykius, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą.

„Spalį sukako 28-eri metai, kai Lietuva ir Japonija atkūrė diplomatinius santykius. Per tą laiką Lietuva sustiprėjo ir tapo atsakinga Europos Sąjungos bei NATO nare. Nors Lietuvą ir Japoniją skiria didelis atstumas, kultūriniai skirtumai, mums pavyko užmegzti tvirtus, bendromis vertybėmis ir abipuse pagarba paremtus ryšius. Dvišalis ekonominis bendradarbiavimas leidžia optimistiškai vertinti ateitį. Daug perspektyvų matome mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kur lietuvių ir japonų mokslininkus sieja vaisinga partnerystė. Tai, kad mūsų šalys vis dažniau žvelgia viena kryptimi, būtų neįmanoma be nuoširdaus Lietuvos draugų Japonijoje įsitraukimo“, – teigė Prezidentas, išreiškęs padėką Japonijos Parlamento draugystės su Lietuva lygos pirmininkui H. Nakasonei už paramą, pagalbą ir supratimą visais Lietuvai svarbiais klausimais.

Darbo vizito metu Tokijuje Prezidentas daugiausia dėmesio skiria dvišalių santykių su Japonija stiprinimui politinėje, ekonominėje ir kultūrinėje plotmėse. Planuojamas susitikimas su Japonijos Parlamento Atstovų rūmų pirmininku Tadamoriu Oshima.

Lietuvos Respublikos Prezidento dienotvarkėje numatytas dalyvavimas ir atidarymo kalbos sakymas Lietuvos ir Japonijos verslo forume bei susitikimas su didžiausių Japonijos korporacijų, planuojančių investicijas Lietuvoje, vadovais. Prezidentas apsilankys Čiunės Sugiharos memorialiniame muziejuje, padės gėlių prie šio japonų diplomato, kovotojo už tautų laisvę ir žmogaus teises paminklo. Gifu miesto universitete šalies vadovui bus suteiktas garbės daktaro laipsnis. Šia proga Prezidentas skaitys atvirą paskaitą „Lietuva ir Japonija: kelias pirmyn“.  

Pirmoji ponia Tokijuje lankysis Tokijo mokykloje, puoselėjančioje santykius su Lietuva, bei Keio universitete, Retų ir nediagnozuotų ligų centre, Medicininių tyrimų ir plėtros agentūroje.

********** 

kalba verslo forume

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Lietuvos ir Japonijos verslo forume

Ponios ir ponai,

man didelė garbė atidaryti Lietuvos ir Japonijos verslo forumą. Dėkoju Japonijos verslo asociacijoms „Keidanren“ ir JETRO, taip pat „Versliai Lietuvai“ už įdėtas pastangas organizuojant šį renginį. Čia dalyvaujančių Lietuvos ir Japonijos įmonių skaičius yra geriausias bendrų interesų įrodymas.

Leiskite pradėti trumpa pastaba apie sparčiai besikeičiančius mūsų dvišalius santykius. Didžiąją istorijos dalį mūsų šalys buvo atskirtos viena nuo kitos. Tačiau pastaraisiais metais sugebėjome atsigriebti už prarastą laiką.

Japonija buvo ambicingo Lietuvos augimo liudininke Lietuvai tapus Europos Sąjungos ir NATO nare. Lietuva visuomet laikė Japoniją unikaliu daugelio sėkmingų pokyčių kelyje į modernumą pavyzdžiu.

Globaliame pasaulyje Lietuva ir Japonija dirba kartu, yra politinės ir ekonominės partnerės. Mūsų veiksmai pagrįsti pagarba tarptautinei tvarkai, grindžiamai daugiašališkumu. Mūsų tikslas – prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir sėkmingai veikti. Vienas aktualiausių iššūkių – energijos tiekimo saugumas.

Ekonominiai santykiai yra viena iš neginčijamų mūsų sėkmės istorijų. Praėjusiais metais vykęs Premjero Shinzo Abe vizitas davė stiprų impulsą abipusiškai naudingam bendradarbiavimui. Jau stebime padidėjusį Japonijos bendrovių ir finansų institucijų susidomėjimą. Dvišalės prekybos apyvarta nuo 2010 metų nepaprastai išaugo tiek absoliučiai, tiek santykinai.

Dabar Japonija yra viena pagrindinių Lietuvos ekonominių partnerių Azijoje. Atsižvelgdami į Japonijos ekonomikos dydį ir tvirtus mūsų ryšius, neturėtume abejoti – dar tikrai pakanka erdvės toliau augti.

Esu įsitikinęs, kad naujoji ES ir Japonijos partnerystės sutartis prisidės prie tolesnio mūsų dvišalės prekybos ir investicijų augimo.

Mano šalis pasirengusi pasinaudoti naujomis galimybėmis. Lietuva – atviros ekonomikos valstybė su skaidria ir į rezultatus orientuota verslo kultūra bei gebėjimu kurti regioninius tinklus. Japonijos įmonės Lietuvoje turėtų jaustis tarsi namuose, nesvarbu, ar vykdytų veiklą tradiciniuose pramonės sektoriuose, ar vystytų inovacijų skatinamus tarpsektorinius sprendimus.

Ponios ir ponai,

leiskite Jus patikinti, kad investuoti Lietuvoje lengva ir patikima. Galime pasiūlyti konkurencingas sąnaudas ir parengtą talentų banką.

Kalbėdamas apie Japonijos įmonėms perspektyviausius sektorius Lietuvoje, turiu paminėti IRT, gyvybės mokslus ir gamybos pramonę. Mūsų šalis jau sieja produktyvi partnerystė mokslo, technologijų ir inovacijų srityse.

Džiugu, kad Japonija dabar yra viena svarbiausių mūsų lazerių pramonės rinkų, kuri auga daugiau nei 10 proc. per metus. Kita svarbi mūsų bendradarbiavimo sritis – gyvybės mokslai. Šis Lietuvos ūkio sektorius per metus išauga po 19 proc.

Pastaraisiais metais Lietuva tapo regiono finansų technologijų centru. Dėl spartaus licencijų išdavimo finansų technologijų sektorius 2018 m. paaugo 45 proc. Mūsų reguliacinę aplinką geruoju mini ir startuoliai, ir pasaulinio lygio „fintech“ kompanijos. Japonijos finansų technologijų bendrovėms Lietuva galėtų tapti vartais į Europą.

Apskritai, mes labai rimtai ruošiamės skaitmeninei ateičiai, IRT ir 5G revoliucijai. Esu tikras, kad memorandumas tarp Lietuvos ir Japonijos IRT asociacijų „Infobalt“ ir JISA rodo aiškų mūsų ateities bendradarbiavimo kelią.

Gamybos srityje mūsų šalis taip pat pasirengusi Japonijos investuotojams pasiūlyti patrauklių investicijų paketų. Jie gautų ne tik prieigą prie ES rinkos, bet ir visą laisvųjų ekonominių zonų teikiamą naudą bei galimybę naudotis efektyvia logistika.

Šiuo metu Japonija yra viena iš prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų. Mūsų šalį domina ilgalaikis bendradarbiavimas su Japonija žemės ūkio ir maisto perdirbimo srityje.

Ponios ir ponai,

mūsų šalys turi dar daugiau būdų, kaip pasinaudoti abipusiškai naudingais santykiais. Šiandien man teks garbė tapti pasirašomo Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo memorandumo energetikos srityje liudininku. Jis atvers bendradarbiavimo galimybių svarbiose srityse, įskaitant SGD, atsinaujinančius energijos šaltinius, energijos efektyvumą ir energijos saugojimo technologijas. Ieškome iniciatyvų ir projektų, kurie padėtų sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Leiskite priminti, kad visiškai neseniai buvo pasirašytas ES ir Japonijos partnerystės susitarimas dėl tvaraus ryšio ir kokybiškos infrastruktūros. Būtent dabar mūsų šalys gali vystyti naujus energetikos ir transporto infrastruktūros projektus.

Būtent dabar mūsų dvišalis bendradarbiavimas energetikos srityje pereina nuo politinio prie praktinio lygmens. Vertiname Japonijos interesus prisidėti prie didesnio Baltijos regiono energetinio saugumo. Vienas tokių pavyzdžių – Tokijo parama Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su ES tinklais. Tai esminis elementas, padedantis stiprinti Lietuvos energetinį saugumą ir kurti visiškai veikiančią ES energetikos rinką.

Norėdami sėkmingai įgyvendinti sinchronizaciją, turime užsitikrinti pakankamus energijos gamybos pajėgumus, o Japonijos bendrovės yra pagarsėjusios išskirtine kompetencija gamtinių dujų pagrindu gaminant ir saugant elektros energiją.

Galiausiai mūsų ambicingų projektų sąrašas nebūtų užbaigtas, nepaminėjus dar vieno svarbaus iššūkio. Ignalinos atominės elektrinės uždarymas atveria puikių verslo galimybių tarptautinėms bendrovėms. Šiam novatoriškam projektui siekiame pritraukti tarptautinę patirtį.

Ponios ir ponai,

šiandien kalbu kaip žmogus, linkintis savo šaliai geriausio. Taip pat nuoširdžiai tikiu abipusiškai naudinga partneryste.

Todėl noriu paskatinti glaudesnius ekonominius ryšius tarp Lietuvos ir Japonijos. Dabar laikas kurti bendras koalicijas. Dabar laikas sutvirtinti ir kurti atsparius ryšius.

Ačiū.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Prezidento komunikacijos grupė