LIETUVOS VALSTYBINĖ VĖLIAVA TURI BŪTI KELIAMA CENTRE

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 m. jubiliejaus liko 12 m. 

trispalve   LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA  

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei  Daliai Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

LR Ministrui Pirmininkui  Sauliui SkverneliuiPasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei

LR Seimo nariams

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams

Lietuvos žmonėms

Žiniasklaidai 

 K R E I P I M A S I S 

            LIETUVOS VALSTYBINĖ VĖLIAVA TURI BŪTI KELIAMA CENTRE

                                                       Vilnius,  2018-04-23

            Švenčiame Lietuvos Trispalvės šimtmetį.

            1991 06 26  įstatymo „Dėl Lietuvos valstybinės vėliavos“  6 punkte buvo pasakyta:

„Jeigu kartu su Lietuvos valstybine vėliava keliamos kelių valstybių vėliavos, tai jos iškeliamos į kairę ir į dešinę nuo Lietuvos valstybinės vėliavos. Jeigu kartu su  Lietuvos valstybine vėliava keliamas lyginis kitų valstybių vėliavų skaičius, jos iškeliamos abėcėlės tvarka po lygiai abiejose Lietuvos valstybinės vėliavos pusėse“. Vadinasi Lietuvos Trispalvė buvo numatyta  visada viduryje, centre. Tokią  valstybės vėliavos kėlimo tvarką numato Ispanija, Danija ir kt. valstybės. Danija savo įstatymais numato net visų  Šiaurės šalių vėliavų padėtį Danijos vėliavos  atžvilgiu: Danijos vėliava keliama viduryje, Švedijos iš kairės, Norvegijos iš dešinės, antra iš kairės – Suomijos, antra iš dešinės – Islandijos. Kitos vėliavos toliau pagal abėcėlę.

             2002 04 18  priėmus įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ pakeitimus aukščiau  išdėstyta  nuostata buvo pakeista sekančiai:  „4 str. 6 p. Jeigu kartu iškeliamos kelios vėliavos, jos turi būti viename aukštyje, kiek tai įmanoma, panašaus dydžio, taip pat laikomasi šio eiliškumo: 1) Lietuvos valstybės vėliava; 2) Lietuvos valstybės istorinė vėliava; 3) užsienio valstybių vėliavos;  4) Europos sąjungos vėliava; 5) tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos; 6) Respublikos prezidento vėliava; 7) štandartai;  8) apskričių vėliavos; 9) savivaldybių vėliavos; 10) kitos vėliavos“. Dar buvo paskleista  nuomonė, kad dabar Lietuvos Trispalvė visada stovės pirmoji ir tokiu būdu jai bus reiškiama didesnė pagarba. Matomai  kai  kam,  balsuojant  Seime, taip ir atrodė. O juk tai buvo Lietuvos Trispalvės pažeminimas. Pagalvokime. Ar kas nors pritartų nuomonei, kad nuo rytojaus  pagrindinis Altorius bažnyčioje bus pirmasis iš kairės, arba  garbingo būrio žmonių nuotraukoje – garbingiausias žmogus  yra  (visada) tas, kuris stovi pirmasis iš kairės ir t.t. Jūs sakysite, kad tai nesąmonė. Tačiau 2002 04 18  balsuojant Seime taip nebuvo galvojama. Už Lietuvos Trispalvės padėtį  – „pirmoji“  –  balsavo, net 60 Seimo narių. Lietuvos Trispalvė buvo išstumta iš centro, iš garbingiausios  vietos.

              Taip klystkeliais  Seimą nuvedė Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Č.Juršėno sudaryta V.Andriukaičio vadovaujama „darbo grupė įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ pakeitimo įstatymo projektui parengti“.

              Šiuo sprendimu  (to ir buvo siekiama) sukeisti vietomis akcentai – centrinę  Lietuvos Trispalvės  padėtį  užėmė  tuo pačiu įstatymo pakeitimu įvesta  raudona  istorinė  Lietuvos  vėliava. …Ir visada, kada bus pakabintos trys  vėliavos (dažniausiai pasitaikantys atvejai, galų gale tokią situaciją galima bet kada sukurti) Lietuvos istorinė raudona vėliava bus pačioje garbingiausioje vietoje – centre“.

Neilgai trukus atsirado (ar sukurtos)  teorijos, kad garbingiausia vieta yra kairėje (heraldinėje dešinėje). Suprask, kad Olandija, turinti vieną seniausių istorijoje vėliavą ir šimtametę jų kėlimo tradiciją,  nesigaudo heraldikoje ir savo vėliavą kelia nepagarbiai – centre. Gal ir juos reikia pamokyti ?

         Šiandien Lietuvos Trispalvė jau visuotinai stumiama iš garbingų pozicijų į antraeiles. Galima suminėti dešimtis atvejų, tačiau paminėsime vieną iš paskutiniųjų: Prie pagrindinių įvažiavimų į Vilnių ant aukštų stulpų suplevėsuos galingos ( 6 m. ilgio ir 3,33 m. pločio) Lietuvos valstybės istorinės vėliavos. Trispalvės juostelės ant miesto riboženklių pasiliks tik kaip papildoma dekoratyvinė informacija, Prie pagrindinių kelių į Vilnių bus demonstruojama: ,, Žiūrėkite, pavydėkite, aš esu pagrindinė Lietuvos vėliava“. Niekam ne paslaptis, kad ruošiamasi nuo Gedimino pilies bokšto nuimti ( pradžioje laikinai) Lietuvos valstybės vėliavą – Lietuvos Trispalvę ir vietoj jos iškabinti Lietuvos valstybės istorinę raudoną vėliavą.                                           

                   Lietuvos sąjūdžio Vilniaus miesto taryba prašo  įsigilinti į šią nenormalią padėtį, priimti atitinkamus įstatymo pakeitimus ir grąžinti Lietuvos Trispalvę į jai pritinkančią vietą – Centrą.

Tarybos pirmininkas  L. Kerosierius

Pirmininko pavaduotojas G. Adomaitis

Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingasis sekretorius   A. Budriūnas

            Tarybos nariai: A. Adamkovich, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, S. Boreika, A. Budriūnas,  L. Bukauskienė,  N. Butkuvienė,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva,  A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan,  A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas,  K. Milius, E. Mirončikienė,   J. Parnarauskas, G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė,   M. Sidaravičius, R. Simonaitis,  A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas.

   Pasiteiravimui: A. Budriūnas. 8673 95837, L. Kerosierius  8674 38465, G. Adomaitis 8611 30131

Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,   

el.p. vilnius@sajudis.com      www.sajudis.com