Liudvikas Jakimavičius. Reikia burti ne tik padorią, bet ir protingą politinę jėgą

jakimavicius-liudvik  Galima čia komentaruose taškytis emocijomis kiek nori. Naudos iš to visiškas nulis. Šiandieninio lietuvio bruožas, kad jis, jei bent kiek dar dalyvauja viešąjame diskurse, tai kaip koncerte, kur gali paploti, arba drąsesnis – pašvilpti. Kitaip tariant, užsiiminėja visiškais niekais, nes koncertas tęsiasi nepriklausomai, patinka jis jam ar ne.Nors yra seniai per vėlu, bet kitos išeities nematau – reikia burti politinę jėgą. Kokią? Ne tik padorią, bet ir protingą, kuri sugebėtų iškelti rinkimuose savo Prezidentą, o po to ir dalyvautų Savivaldos bei Seimo rinkimuose. Jei patys to nepadarysime, mums vėl bus prisūdyta Puteikių, Sąrašų ir visokių kitokių politinių simuliakrų, kurie yra tik tam, kad kanalizuotų lengvatikių balsus.
Tokiai jėgai burtis niša kol kas neužimta, bet į ją netruks įsiveržti sistemos suorganizuotas kamufliažas, panašiai, kaip apmovė rinkėjus valstiečiai. Vieną gerą dalyką, ką jie dar galėtų padaryti, tai pakeisti rinkimų įstatymą, bet aš labai abejoju, ar tie „tugadūmai“ bent imtųsi tą seniai visiems aiškų klausimą svarstyti. Pavojinga. Jei nesiims iniciatyvos įstatymą keisti, bala nematė – patys sau pasirašys mirties nuosprendį. Daugiau tokių pusbernių Lietuvos žmonės neberinks.

Negaila nė trupučio.

Bet padori publika, kiek ten jos yra, galėtų į tą naują politinį darinį jungtis. Gal iš Kubiliaus – Gabrieliaus gniaužtų išsivaduotų ir vienas kitas padoresnis krikdemas. Pro Patrijai jau laikas V. Radžvilą, su visa jam pagarba, patraukti į garbės pirmininkus, nes jis politinę gyvybę sugeba nuskandinti teisingų žodžių ir teiginių bei diagnozių jūroje, kuri sistemai pavojaus nekelia. Politinė jėga, kuri nesugeba išeiti į gatvę, greitai supelija. Jaunimas mėgsta gatvę, o ne protingas kalbas kabinete.
Aišku, klausite, po kokia vėliava tą politinį darinį kurti? Atsakysiu – po Lietuvos vėliava.

Tos būsimos Lietuvos idėja, mintis ir vizija tiesiog sklando ore, bet mes nesugebam jos aiškiai ištarti. Turime pakankamai švarų Europos kampelį. Gamta ar Dievas mums davė keturis malonius sezonus, gabius žmones, pakankamai malonius ir kultūringus. Tuo tiesiog privalome pasinaudoti.
Europos žmogus psichologiškai jau šiandien yra ligonis. Už dešimties metų jis bus sunkus psichinis ligonis. Europai reikės sanatorijos. Prašom, širdingai kviečiame į Europos Sanatoriją – gydančią Lietuvą. Būtent į tokios Sanatorijos kūrybą ir reikia mesti visas kūrybines galias, pagal tai sustyguoti visas kitas sritis: švietimą, ekonomiką, viešąjį sektorių etc. Ir pirmyn. Darbo visiems per akis.

Atvirai pasakius, nusispjaut, kas tu ten buvai – konservatorius, liberalas ar valstietis. Pagrindinis klausimas, ar tu valstybininkas (tikrąja ir giliąja prasme)? Ar padugnė?

Veidaknygė