Jo Ekscelencijai Europos Sąjungos Prezidentui Hermanui van Rompuy
Europos Komisijos Pirmininkui Jose Manueliui Barroso
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Europos komisijos narei Maria Damanaki
Europos Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato Generalinei direktorei Lovri Evans
Europos Žmogaus Teisių Teismui
Europos Parlamento nariams
LR Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei
LR Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui
LR Teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui
LR Žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui
LR Aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui
LR Vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Reginai Narušienei
LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Edmundui Pupiniui
LR Seimo Aplinkos komiteto pirmininkui Jonui Šimėnui
LR Seimo Audito komiteto pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkui Audriui Endzinui
LR Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui Ligitui Kernagiui
LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Dainiui Budriui
LR Valstybės kontrolierei Giedrei Švedienei
LR Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui Žimantui Pacevičiui
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovui
Policijos generalinis komisarui Sauliui Skverneliui
LR Seimo Kontrolieriui Romui Valentukevičiui
Lietuvos Sąjūdžio tarybos Pirmininkui Rytui Kupčinskui
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumo nariams
LR Seimo nariams
Žiniasklaidai
Naujas K. Starkevičiaus biznio planas įgavo pagreitį
Žeimenos žuvų veislyno vandens telkinių likvidacija
Galimai šimtamilijoninė afera
Paskutiniai prichvatizavimo akordai
Žemės ūkio ministerijos vadovybė (toliau ŽŪM vadovybė) nuo 2009 metų antro ketvirčio pradėjo rengti Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro ( toliau LVŽŽTC) šešių žuvivaisos filialų (Žeimenos lašišinių žuvų veislynas – 538,3 ha žemės, 400 ha tvenkinių, Simno eksperimentinis žuvų veislynas – 156,4 ha žemės, 112,5 ha tvenkinių, Rusnės veislynas – 57,6 ha žemės, 0,77 ha tvenkinių, Šilavoto karpinių žuvų veislynas – 281,7 ha žemės, 167 ha tvenkinių, Vokės mokomasis skyrius – 32,5 ha žemės, 8,94 ha tvenkinių, Ignalinos filialas – 47,3 ha žemės, 25,2 ha tvenkinių) bei žuvų veislyno „Laukysta“ – 180 ha žemės ir 129,6 ha tvenkinių perdavimo – privatizavimo – pardavimo priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad šių objektų balansinė – likutinė vertė nedidelė, tačiau jie disponuoja dideliais žemės plotais, gerai įrengtais vandens telkiniais, gerai įrengta infrastruktūra, sumontuota naujausia, pažangiausius standartus atitinkančia žuvivaisos įranga ir servitutais.
Daugelio specialistų, mokslininkų ir politikų nuomone parduoti šiuos objektus yra valstybės ekonominės galios griovimas. Todėl buvo kreipiamasi į aukštas ir atsakingas Europos Sąjungos ir Lietuvos institucijas – 2009 05 22 Dėl problemų žuvininkystėje, 2010 06 02 Dėl žuvivaisos naikinimo Lietuvoje, 2010 06 28 Vadovų diversijos, 2010 08 02 PIRMASIS LAIŠKAS „Dėl Stebėsenos komiteto sudarymo“, 2010 08 27 ANTRASIS LAIŠKAS „Biznio planas – prichvatizacija“, 2010 09 20 TREČIASIS LAIŠKAS „Nepavykęs privatizavimo startas“,
2010 12 01 KETVIRTASIS LAIŠKAS „Valstybinių žuvivaisos objektų prichvatizavimo grėsmės didėja“ ir kt.
ŽŪM vadovybė aiškindavo, kad moksliniams – tiriamiesiems tikslams naudojami vandens telkiniai pagal veikiančius Lietuvos įstatymus negali būti privatizuojami, nes žuvininkystės tvenkiniai yra įtraukti į Mokslo ir studijų institucijų veiklos sferą. Kai kas taip ir suprato, nes ŽŪM institucijų įstatuose yra įrašyta moksliniai tiriamieji darbai. Tačiau daugelis netikėjo.
Po pasaulinės krizės ir sunkmečio priedanga ŽŪM vadovybė rengė valstybinių žuvivaisos objektų pardavimo – perdavimo – privatizavimo procedūras. Tiems sumanymams įgyvendinti į talką pasikvietė UAB ERNST&YOUNG ir sudarė sutartį. Manytina, kad sumokėjo gerus pinigus už ŽŪM vadovybės pageidavimų suformulavimą – „ … siekiant atsisakyti viešajam administravimui nebūdingų funkcijų žuvivaisos poskyriai (veislynai) iš dalies ar pilnai perduodami privačiam sektoriui“.
Žemės ūkio ministro K. Starkevičiaus strategai subrandino naujovišką, modifikuotą, etapizuotą žuvivaisos objektų ir žemės prichvatizavimo planą. Darbo planuose buvo numatoma spręsti klausimus dėl veislynų valdymo statuso pakeitimo, perdavimo, pardavimo, privatizavimo. Buvo išskirta 210 tūkst. litų dokumentų tvarkymui. Žuvų veislynų turto prichvatizavimo smagratis dirbo didindamas pagreitį.
Pagal naujųjų žuvininkystės strategų sukurtą planą 2009 metų III ketvirtyje buvo pradėtas Žeimenos filialo vandens telkinių nuleidimo planas ir žuvų išgaudymo operacija. Laikinajam direktoriui V. Gečiui vadovaujant darbus pavyko užbaigti 2010 metų pavasarį.
Jau 2010 metų viduryje sklido kalbos, kad Žeimenos pilnasisteminis žuvų veislynas turintis apie 70 įvairios paskirties tvenkinių, kuriuose buvo laikoma apie 3, 6 mln. kub. m. vandens tvenkiniai žuvivaisai nebebus naudojami.
2010 metų pabaigoje specialistai NUSTATĖ, kad dauguma vandens tvenkinių fiziškai nusidėvėjo 95 proc., o kiti – 75 proc. Visų tvenkinių buvusi statybos vertė 40,8 mln. Lt (11,8 mln. EUR) perkainavus TAPO 2,3 mln. Lt (0,7 mln. EUR).
Eiliniam žmogui nesuprantama, kad nevykus žemės drebėjimams, neužplūdus cunamiams, nevykus gamtiniams kataklizmams taip siaubingai būtų sunykusi žuvivaisos tvenkinių vartojamoji vertė. Ar kada nors kas nors sužinos kaip, kur ir kada PRANYKO 38,5 mln. Lt (11,2 mln. EUR) ? Tikėtina, kad pasikeitus šeimininkui tvenkinių minimali buhalterinė vertė vėl įgaus milžinišką rinkos kainą. Net mokslų korifėjams, geriausiems specialistams turbūt neaišku kodėl staigiai POPIERIŠKAI buvo sunaikinti 1964 – 67 metais iškasti 400 ha. ploto, pastoviai funkcionavę tvenkiniai, kuriuose buvo auginamos žuvys veisimui. Dar 2009 metais buvo masiškai auginamos žuvys žuvivaisai!
ŽŪM vadovybė apie pareikštą kritiką dažniausiai nutyli, o kai kada ir raštiškai atsako. 2011 03 03 laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ Nr. 26 Žemės ūkio ministerijos atsakymas į L. Kerosieriaus publikaciją: „ … visų Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM padalinių užimami sklypai, taigi ir tvenkiniai yra įtraukti į Mokslo ir studijų institucijų, šių institucijų įstaigtų viešųjų įstaigų, organizuojančių praktinį mokymą ir tyrimus, valstybinių specializuotų sėklininkystės, veislininkystės ūkių ir specializuotos sėklininkystės, veislininkystės veiklą vykdančių valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip ½ akcijų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių sąrašą, patvirtintą Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 10026 (Žin., 1998, Nr. 73-2120) Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 13 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad mokslo ir studijų institucijoms bei įstaigoms suteikta žemė neprivatizuojama“. Panašius atsakymus ŽŪM vadovai teikdavo susirinkimuose ir išsiuntė Europos Parlamento nariui J. Imbrasui.
ŽŪM vadovybė eilinį sykį SUGEBĖJO apeiti visus šiuos nutarimus, įstatus ir šių metų sausio mėnesį perdavė Valstybės įmonės valstybės turto fondui milžinišką turtą už mizerinę kainą.
Noriu atkreipti dėmesį, kad žmonės, organizacijos žuvims auginti pastaruoju metu masiškai kasa tvenkinius. Tokiems, K. Starkevičiaus sunaikintiems, tvenkiniams iškasti ir įrengti reikėtų apie 70 mln. Lt ( apie 20.3 mln. EUR).
Nė vienam Lietuvos vadovui, ŽŪM ministrui iki šiol nebuvo kilę norų naikinti valstybinius žuvivaisos objektus, nes žuvivaisa yra pagrindinė mėgėjiškos ir verslinės žūklės plėtros priemonė. Žuvų Lietuvos vandenyse labai trūksta.
Primenu, kad eilę kartų reiškiau atsakingoms Europos ir Lietuvos institucijoms susirūpinimą dėl Johanesburgo 2002 m. darnaus vystimosi deklaracijos įpareigojimų ją pasirašiusias šalis (o Lietuva yra tarp jų) visus žuvų išteklius atkurti iki stabilaus lygio iki 2015 metų bei žuvų ūkio plėtros priemones, panašias į Europos Bendrijos Komisijos ŽALIĄJĄ KNYGĄ „Bendrosios žuvininkystės politikos reforma“.
Štai kokia yra 2020 m. Europos žuvininkystės vizija pagal ES Žaliąją knygą: „Beveik visi Europos žuvų ištekliai atkurti iki didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejoto žuvų kiekio. Daugelio išteklių atžvilgiu tai reiškia, kad, palyginus su 2010 m. ištekliais, jie labai išaugo“. Ši koncentruota vizijos dalis reiškia, jog ES, tarp jų ir Lietuvai, reikės atlikti didžiulius žuvivaisos ir žuvisaugos darbus.
Susidaro nuomonė, kad Lietuva, leisdama K. Starkevičiui naikinti labai svarbų žuvivaisos objektą, visiškai nesirengia vykdyti Johanesburgo deklaracijos ir ES Žaliosios knygos reikalavimų.
Žmonės daro prielaidą, kad minimiems žuvivaisos tvenkiniams ir objektams specialiai padaromos žemos kainos, kad tokios galimos grandiozinės aferos organizatoriai, vykdytojai ir dalyviai galėtų išplauti milijonus litų ir gerai uždirbti.
Kreipiuosi į daugelį Jūsų ir dėl to, kad Jūs žinotumėte apie amoralią, klastingą, neteisėtą, žmones niekinančią ir valstybę kompromituojančią ŽŪM vadovybės elgseną ir politiką:
1. Nuo 2009 metų liepos mėnesio buvo pradėtos masiškos ir neteisėtos LVŽŽTC darbuotojų atleidimo procedūros. Buvo atleista virš 40 darbuotojų. Neužilgo buvo priimta beveik tiek pat. Atleistieji kreipėsi į teismus. Darbdavys iki 2012 01 01 neteisėtai atleistiesiems jau sumokėjo apie 200 tūks. Lt ( 57,9 tūkst. EUR). Teismai tebesitęsia.
2. ŽŪM vadovybė labai užmaskuotai rengiasi vykdyti turto privatizavimo procedūeras. Taip pavyzdžiui ji 2009 12 14 laišku kreipėsi į Valstybės Turto fondą prašydama parduoti Trakų Vokės mokamajam skyriui priklausančius 6 statinius, kurių plotas 1015,2 kv. m. įvertinusi 319445,16 litų (92517,71 EUR) !!! Šiai aferai įgyvendinti buvo išgauta pažyma, kad šie objektai nereikalingi valstybės funkcijoms įgyvendinti tai yra žuvivaisos programoms vykdyti. Visos 13 Lietuvos ministerijų, visos 10 apskričių ir Lietuvos savivaldybių asociacija pritarė ŽŪM vadovų pageidavimui – parduoti Trakų Vokės mokomojo filialo paminėtus objektus.
Atkreiptinas dėmesys, kad 3 iš šių objektų, 13 baseinų šaltavandenėms žuvims auginti ir 3 vandens telkinius 18 – tame šimtmetyje pradėjo statyti grafas J. Tiškevičius. Trakų Vokės mokamajam skyriui priklausanti žemė, baseinai, vandens telkiniai su visais statiniais yra nedalomo istorinio – kultūrinio Trakų Vokės dvaro sodybos kultūros paveldo objektai įrašyti į neprivatizuotinų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Tai viena seniausių Lietuvos žuvivaisos įmonė.
Geros valios žmonių pastangomis buvo apginti valstybės saugomi objektai nuo ŽŪM vadovų bandymų juos privatizuoti.
3. ŽŪM ministras K. Starkevičius gali turėti nemalonumų teisme nagrinėjamoje 22,5 mln. Lt (6,5 mln. EUR) vertės mailiaus byloje. Nuo 2011 10 19 A. Macijauskas pasiliuosavo iš ŽŪM viceministro pareigų. Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimą jam iškelta baudžiamoji byla, kurią 2011 12 08 teismas pradėjo nagrinėti. Prieš porą savaičių Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai perdavė teismui nagrinėti antrą A. Macijausko bylą, kurioje jis kaltinamas piktnaudžiavimu ir turto pasisavinimu. A. Macijauskas ministro komandoje buvo pagrindinė smogiamoji jėga.
Štai kokie yra/buvo ŽŪM – žuvininkystės vadovai – yra panašių daugiau.
Prieš 2 mėnesius rašiau Tamstoms laišką „Gerbkime žmones“. Daugiausiai padėjo Jo Ekscelencija Europos Sąjungos Prezidentas Hermanas van Rompuy. Esu labai dėkingas Europos Prezidentui už labai operatyvų atsiliepimą ir paramą.
Todėl aukščiau paminėti faktai apie Žeimenos žuvivaisos tvenkinių privatizavimą kelia daugelio žmonių abejones ir susirūpinimą.
Kreipdamasis į Jus turiu vilties, kad išsiaiškinsite labai brangaus valstybės turto naikinimo aplinkybes. Imsitės įmanomų žygių naikinamų tvenkinių panaudojimo žuvivaisai arba žuvų auginimui. Išsiaiškinsite kaltininkus ir patrauksite atsakomybėn.
Pagarbiai,
L. Kerosierius
Tel. + 370 5 231 81 11
El. paštas leonaske@takas.lt
2012 03 01