Neringa Venckienė. Prezidentūra, L. Slušnys ir Garliava

 Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsnis). Prezidentas prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekia sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekia visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei (Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 4 straipsnis).Tiek kandidatas į Prezidentus, tiek išrinktasis Respublikos Prezidentas turi dešimtis patarėjų įvairiais klausimais. Mes įsivaizduojame, kad kandidatui į Prezidentus ar Prezidentui turėtų patarinėti dori ir sąžiningi, geriausi savo srities specialistai, kompetentingi asmenys. Ar taip yra iš tiesų?

 Kai 2018 m. rugsėjo 17 d. Gitanas Nausėda pranešė kandidatuosiantis prezidento rinkimuose, tarp jį atlydėjusių matėme vaikų psichiatrą Liną Slušnį. Tiesa, dėl šio patarėjo kandidatui G.Nausėdai teko teisintis prieš visuomenę, kai prie jo rinkimų štabo buvo surengtas piketas, reikalaujantis išbraukti L.Slušnį iš patarėjų komandos. Piliečiai priminė kandidatui į prezidentus skandalingą Švėkšną. Vaikų psichiatras Linas Slušnys, dirbęs Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, ir turėjęs informacijos apie seksualiai išnaudojamus vaikus, į teisėsaugos institucijas niekada nesikreipė. Kilus triukšmui, L. Slušnys neva nebuvo įtrauktas į komandą. Kažin. Juk L. Slušnys gyrėsi, kad su Nausėdomis bendrauja šeimomis. Tikriausiai ir patarinėja.

 Dėl L. Slušnio ir jo ryšių kyla daugybė klausimų. Ką galėjo turėti bendro Profesorius Vytautas Landsbergis, jo žmona su L. Slušniu, kad įtraukė Liną Slušnį į daugiau nei prieš du dešimtmečius įkurto fondo valdybą?  Kaip galėjo L. Slušnys, slėpęs nuo teisėsaugos vaikų seksualinio išnaudojimo faktus, vadovauti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai? „Etiškas“ L. Slušnys, kuris slėpė nusikaltimus prieš vaikus?

 Viešai matėme L.Slušnio nuotraukas ne tik su Prezidentu Gitanu Nausėda, bet ir su buvusia Prezidente Dalia Grybauskaite. Pasirodo, kad tiek Prezidentė Grybauskaitė, tiek Prezidentas G. Nausėda rado bendrą kalbą su L. Slušniu. D. Grybauskaitės prezidentavimo laiku įvyko Garliavos šturmas, buvo panaudota psichologinė ir fizinė jėga prieš vaiką. Be L. Slušnio patarimų? Be D. Grybauskaitės žinios?

Antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2012-05-03 patvarkyme dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo perduodant Deimantę Kedytę jos motinai L. Stankūnaitei, vadovaujantis L. Slušnio rekomendacijomis, nurodyta: „Deimantės Kedytės rankas (jei reikės) nuo suaugusių asmenų, daiktų, jei ji į juos įsikabinus, atitrauks Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės.“ Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys savo rekomendacijose pažymėjo, kad susidarius situacijai, jog mergaitė įsitveria ar stipriai įsikimba į kurį nors suaugusįjį, jos atplėšimas nuo suaugusio, kuris nepadeda išvengti susidariusios krizinės situacijos, nėra traktuotinas kaip fizinis smurtas.

 Taip, Lietuvos valstybės vardu paskelbtas teismo sprendimas perduoti Deimantę jos motinai L. Stankūnaitei, neišnagrinėjus pedofilijos bylos, neįvykdžius 2009 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl įtarimų pareiškimo L. Stankūnaitei bendrininkavus tvirkinant vaiką. Ne kieno nors kito, bet Lietuvos valstybės vardu 2012 m. gegužės 17 d. įvykdytas teismo sprendimas. Ar vaizdo įraše, darytame 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje namo viduje, Lietuvos valstybės vadovas, Vyriausybės vadovas, Seimo nariai, kiti pareigūnai nemato prievartos prieš vaiką? Ar vaiko klyksmas, jo draskymas yra normalu, teisinga ir teisėta? Kokius vaikus jie augina? Kas juos pačius pagimdė, užaugino, kad jie nemato to, ką matome mes?

 Aštuonerius metus slėptas video įrašas, padarytas 2012 m. gegužės 17 d. namo viduje Garliavoje, kurio nematė  nei 2012 m. Seimas, naikindamas mano kaip Seimo narės neliečiamybę, nei Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė ir teismai, spręsdami ekstradicijos prašymą, per klaidą atiduotas į mano rankas, dabar buvo išsiųstas visiems. Taip pat ir Prezidentūrai. Jokios reakcijos. Ką tai reiškia? Kad prievarta prieš vaiką yra teisėta? Kad teismo sprendimai neva turi būti vykdomi, nepaisant nei įstatymų, nei Tarptautinių konvencijų dėl prievartos vaikui negalimumo, nei vaiko norų? Paimant vaiką jėga, kuri pagal L. Slušnį nebus traktuotina kaip fizinis smurtas?

 Vykdant mergaitės grobimą 2012 m. gegužės 17 d. dalyvavo asmenys, kurie dalijo ir tebedalija valstybės vadovams patarimus kaip valdyti šalį. Tie, kurie patarinėjo kaip grobti mergaitę, kaip ją draskyti, bendravo su Prezidente D.Grybauskaite, bendrauja ir su dabartiniu Prezidentu G.Nausėda. Ar asmenys, kurie patarinėjo antstolei S. Vaicekauskienei jėga paimti seksualiai išnaudotą vaiką Garliavoje, gali patarinėti vaiko teisių klausimais aukščiausias pareigas užimantiems asmenims valstybėje?

 Į viešumą patekus aštuonerius metus slėptam 2012 m. gegužės 17 d. vaizdo įrašui, patvirtinančiam valstybės vardu taikomą psichologinį bei fizinį smurtą prieš vaiką, ir nesant jokios aukščiausiųjų valstybės pareigūnų reakcijos, darytina išvada, kad smurtas prieš vaiką jiems nėra blogis, kad jėga prieš vaiką yra toleruotina.

 Ar Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei, sąžiningai eina savo pareigas, tarnauja Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, jeigu apsimeta, kad nemato akivaizdžiai taikytos prievartos prieš vaiką? Jeigu Prezidentui nerūpi valstybės pareigūnų taikyta fizinė jėga vaikui, dabartinio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio atsiųstų į Garliavą 240 policininkų veiksmai, tai kas tada gali rūpėti valstybės vadovui? Kelionės? „Atsitiktiniai“ berniukų klausimai?

Prezidentūra ir tie, kurie saugojo bei gynė vaiką Garliavoje, yra skirtinguose krantuose. Jeigu Prezidento patarėjais yra asmenys, kuriems vaiko atplėšimas, jėgos naudojimas prieš vaiką nėra traktuotinas kaip fizinis smurtas, tai tik dar kartą patvirtina, kad tarp dviejų krantų žiojėja pragarmė.