Aktualijos

Olava Strikulienė: Demokratijos šventė: seneli, sutraiškome Vygaudą!

Written by Redakcija · 3 min read

Usackas rinkimai  „Respublikos“ savaitės akiratyje – Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos kandidato į šalies prezidentus rinkimai, kuriuos būtų galima pavadinti kitaip – galutinai išsityčiokime ir sutrinkime savo partietį Vygaudą Ušacką. Kad užtiltų ir nešmėkščiotų prieš partijos vadovybės akis.Blogai per ilgai negyventi Lietuvoje. Prarandi sportinę formą. Politiniam sportui, tinkamam tik Lietuvoje. Matyt, taip atsitiko ir V.Ušackui. Sportinė forma tiko atstovauti Lietuvai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje bei Jungtinėje Karalystėje. Sportinė forma tiko atstovauti Europos Sąjungos politikai Afganistane ir Rusijos Federacijoje. Tačiau Vilniuje viskas kitaip. Matyt, Vilniuje daugiau talibų nei Afganistano Kabule ar Goro provincijoje. Todėl fiasko. Diplomatas, konservatorių partijos narys V.Ušackas nemoka susikalbėti su lietuviškai kalbančiais talibais. Tik, matyt, pats to per ilgai nesuprato. Lanksti diplomatija čia netinka. Čia žiebia į kaktą. Ir taikosi kuo skaudžiau. Jei būtų supratęs anksčiau, kai dar pešėsi su partijos kolega Žygimantu Pavilioniu, gal būtų anksčiau atsitraukęs. Kam lįsti į mūšį, kuris partijos vadovybės suorganizuotas tik tam, kad, neįveiktas Ž.Pavilionio, vis vien viešai pralaimėtum? Kad vadovybė įrodytų, jog Žmonių partijai priklausantį, bet neaiškų V.Ušacką suvalgė ne lyderiai, bet eiliniai žmonės. Toli gražu ne Gabrielius Landsbergis su partijos veteranais. Keista, kad patyręs diplomatas taip karštai užsinorėjo į S.Daukanto aikštę, kad net įžvalgumo pritrūko.

Kalbėjo ne Kaunui, bet Eišiškėms?

Visą mėnesį vyko V.Ušacko ir Ingridos Šimonytės vieši debatai. Niekam nebuvo paslaptis, kuris iš galimų kandidatų yra konservatorių vadovybės proteguojamas. Toli gražu ne V.Ušackas. Kita vertus, jei partija savo ruporo – nepartinės I.Šimonytės asmenyje – visą mėnesį sėdi televizijose, radijuose, internete, ši partija tikrai negailėjo pinigų, kad sutrintų V.Ušacką. O kartu – ir savo reklamai. Pažiūrėkite, kaip mes demokratiškai sutriname išsišokėlius. Nežengiančius su mumis koja kojon.

Neatsitiktinai buvo parinkta ir finalinių debatų, vykusių Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje, tema „Vidaus politika ir ekonomika“. Kas, kalbant apie ekonomiką, stipresnis? Ekonomistė, buvusi finansų ministrė ar į Lietuvą dar visai neseniai užsukęs diplomatas? Ir šiaip – ar galima Laikinojoje sostinėje nepagarbiai atsiliepti apie pabėgusį prezidentą Antaną Smetoną? Kai būtent Kaunas „prie Smetonos“ atkuto, ir litas „prie Smetonos“ buvo stipri valiuta. Tokias kalbas galbūt dera rėžti Eišiškėse, bet tik ne Kaune. Tai tas pats kaip Afganistano parlamente kritikuosi islamą, o Jungtinėje Karalystėje tyčiotis iš karalienės skrybėlaitės. Politikas, nejaučiantis bendro fono – kur ką reikia kalbėti, kažin ar tinkamas pretendentas į S.Daukanto aikštę.

Nori D.Grybauskaitės klono?

O dabar pažvelkime į situaciją kitaip. Konservatoriškai. Šiek tiek seniokiškai. Konservatyviai. Kaip elgiasi šiek tiek dėl savo amžiaus pavargęs žmogus? Jis inertiškesnis. Nenori nieko iš esmės keisti. Derintis prie naujovių. Nori avelės Doli klono. Tad šiuo aspektu, be abejo, labiau tinka I.Šimonytė. Jaučia pagarbą konservatorių autoritetams kaip ir D.Grybauskaitė. Todėl atvirai jų palaikoma. Įjunkime fantaziją. Sukeiskime Dalią Grybauskaitę ir I.Šimonytę vietomis. Ar būtų kardinalių posūkių šalies užsienio politikoje? Jokių. Ar būtų kokių naujovių viešuose pareiškimuose? Jokių. Tas pats kategoriškumas. Tik balso tembras kiek skiriasi ir mažiau asmeninių kompleksų. Rengtųsi ne taip monotoniškai. Tad visi rinkėjai, kurie norės matyti S.Daukanto aikštėje trečiosios kadencijos D.Grybauskaitę, apsirengusią nemonotoniškai, galės rinkti I.Šimonytę. O dabar dar kartą įjunkime fantaziją. Įstatykime į S.Daukanto aikštę vietoj D.Grybauskaitės V.Ušacką. Tai tas pats, kas instaliuoti į kompiuterį visiškai naują programą. Visi, kas jos dar neperprato, šauks, jog programa apkrėsta virusais, putinais. Ir garsiausiai rėks tipiškas konservatorius! Aš irgi rėkčiau. Aiman, ar gali pretenduoti į S.Daukanto aikštę politikas, kuris įstoja į partiją, visiškai netinkančią jo mąstymui, pasaulio matymui ir t.t. Keista, kad dar surinko 21 proc. balsų. Nebent „troliai“ ir „vatnikai“ ir dar nepribaigti keli liberalai prie Žmonių partijos urnų prilindo. Įdomi situacija! 2003 m V.Ušackas už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas Komandoro kryžiumi. O dabar 53 m. politikas jau Lietuvoje nepritaikomas? D.Grybauskaitė, 2010 m. išmesdama V.Ušacką iš užsienio reikalų ministro posto, yra pareiškusi, kad ministras negali turėti asmeninės užsienio politikos. Be abejo. Nes idealiausi ministrai – be galvų ir labai klusnūs. Idealiausi eiliniai partiniai – be galvų ir labai klusnūs. Ir šiaip Lietuvoje paklausiausi begalviai. O polinkis į politikų klonus – akivaizdus. Todėl prezidento rinkimuose bus balsuojama už jau buvusių prezidentų atitikmenis. Pvz., kas išoriškai bus panašiausias į Valdą Adamkų ar ignoruos konkurentus kaip Algirdas Mykolas Brazauskas. Aiman, nepaisant asmeninių pažiūrų, mūsų kraštas ganėtinai konservatoriškas. Įskaitant ir kairiuosius.

Konservatorių „Demokratijos šventė“ – dar toli gražu ne šalies prezidento rinkimai. Be to, V.Ušacką buvo galima sutraiškyti ir pigiau. Ne taip šventiškai ir per daug nesiviešinant. Negi jau neturi, kur pinigų dėti? Lyte lyja? Be to, traiškant V.Ušacką, galėjo apsieiti be I.Šimonytės pagalbos. Nes dabar ji dar labiau bus tapatinama tik su konservatoriais. Jei pretenduoji tapti visų Lietuvos žmonių atstove, pavojinga, kai tave ima tapatinti tik su viena partija. Nurėžusia algas bei pensijas. Ir tapatins daugiau nei pusmetį iki rinkimų. Be to, pavojinga, kai tave atvirai palaiko vienas garbus patriarchas. Toli gražu ne pirmaujantis visuomenės nuomonių apklausose.

Kam taip skubėti?

Kas laimėjo? Laimėjo tie pretendentai į S.Daukanto aikštę, kurie atsisakė dalyvauti konservatorių renginyje, tačiau įdėmiai klausėsi debatų. Kam atsidengti per anksti ar taikyti tik į dešinę auditoriją? Be to, ir taip aišku, kad būsimam šalies prezidentui turės labiau rūpėti ne debatuose nuskambėję dirbtinio apvaisinimo būdai, bet greita orientacija ir tiksli reakcija užsienio politikoje. Juk naujasis Lietuvos vadovas baigs savo pirmąją kadenciją jau be Angelos Merkel ir galimai su kitu Prancūzijos prezidentu bei Jungtinės Karalystės premjeru. Keisis ir kiti Europos šalių lyderiai, taip pat ir ES vadovai. Tad svarbiausia Lietuvos lyderio ar lyderės savybė turėtų būti tokia – kiek pirmasis šalies asmuo sugebės neprikurti naujų priešų ir kiek sugebės mums išsaugoti draugus. Ne tik feisbuko burbule. Ir kiek sugebės piliečius ne kiršinti, bet vienyti.

respublika.lt