Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid balandžio 18-ąją vyksta darbinio vizito į Maskvą ir, Estijos valstybės iniciatyva, ruošiasi susitikti su Rusijos Federacijos prezidentu Vladimiru Putinu. Lietuvos prezidentai tokios iniciatyvos – susitikti su V.Putinu – neparodė nė karto. Atvirkščiai. Per pastarąjį dešimtmetį Dalia Grybauskaitė ne tik negailėjo Rusijai aštrios kritikos, bet ir viešai apskelbė kaimynę tarptautine teroriste. Tad kuri politinė laikysena prasmingesnė?
„Dar Aukščiausiojoje Taryboje, sakydamas vieną iš savo pirmųjų kalbų, sakiau, kad kaip saulė visada teka iš Rytų ir leidžiasi Vakaruose, taip ir mūsų kaimynai yra Dievo duotos aplinkybės. Nei mes galime pabėgti iš šios geografinės vietos, nei kaimynai kur nors dings. Todėl reikia kaimynystės ryšius palaikyti. Nes tai, kas vyksta tarp Vakarų civilizacijos ir Rusijos, pirmiausia yra ne mūsų konfliktas, bet didžiosios geopolitikos konfliktas, kuriame dalyvauja JAV, Kinija, Rusija ir ES. Pastaroji šiame ketverte yra silpniausia žaidėja, nes ES sudaro daug valstybių, turinčių skirtingų interesų. Bet visgi ES yra ketvirtoji žaidėja. O mūsų žmonės painioja priežastis su pasekmėmis. Tai, kas vyko ar vyksta Sakartvele, Ukrainoje, Sirijoje, Venesueloje, yra ne priežastys, bet pasekmės“, – „Vakaro žinioms“ sakė Kovo 11-osios akto signataras Rolandas PAULAUSKAS.
– Bet kaip geopolitinę situaciją susieti su Estijos prezidentės planuojamu susitikimu su V.Putinu? Gal Estijos prezidentė, siekdama atšildyti kaimyninius santykius, nieko nesitiki? Iš tiesų tik stengiasi įsiteikti Estijos rusų tautybės gyventojams, sudarantiems apie 26 proc.?
– Estijos reikalai – tik ledkalnio viršūnė. Mes neteisingai suprantame, kas iš tikrųjų pasaulyje darosi. Jei žiūrėtume blaiviau, tokių klausimų nekiltų. Tai, kas vyksta Gruzijoje, Ukrainoje, yra tik pasekmės geopolitinio konflikto, kuriame vyksta pasaulio perdalijimas. JAV jau negali pasaulyje dominuoti, kyla konfliktas tarp JAV ir Kinijos, JAV jau nesutaria su ES, ši – tarpusavyje, o šitoje geopolitinėje situacijoje Estija, Lenkija, Latvija ir Lietuva verčiamos būti jauku. Gyvomis žuvelėmis, kurių pagalba norima pagauti didžiulę lydeką – Rusiją. O gaudytojos – JAV. Tai jų projektas, kurį nori permesti smulkioms žuvelėms. O mes tam projektui pasiduodame.
– Sprendžiant iš naujienų agentūrų pranešimų, Estijos prezidentė Maskvoje taip pat ruošiasi elgtis kaip klusni „žuvelė“. Žada kalbėtis su V.Putinu apie Sakartvelą ir Ukrainą. Negi kalbės kitaip?
– Visada galima padaryti kitaip, nes tai ne mūsų žaidimas. Didelių žaidėjų konfliktuose laimėtume žymiai daugiau šansų būdami šalia konflikto. Taip iš paskutiniųjų stengiasi daryti Suomija. Per Antrąjį pasaulinį karą įsivėlė ne į savo konfliktą ir prarado dalį teritorijos. Pamoką išmoko. Stengiasi būti šalia konflikto. O mes konflikte užėmėme vienos pusės poziciją, nors konflikto karštoji fazė vyktų būtent mūsų teritorijoje. Kai klausausi mūsų didžiųjų kabutėse karo strategų kalbų, atrodo, kad jie – nemirtingi ir absoliučiai nesupranta, kas vyksta. Skirsto geopolitinius žaidėjus į „gerus“ ir „blogus“ berniukus. O iš tikrųjų nėra nei gerų, nei blogų. Yra tik interesai.
– Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga 2005 metais Rusijos kvietimu dalyvavo Maskvoje vykusiame Pergalės minėjime. Skirtingai nei tuometiniai Estijos ir Lietuvos prezidentai. Tačiau po to vizito Latvijos santykiai su didžiąja kaimyne nė kiek neatšilo…
– Viena – vykti į Maskvą, bet žiūrėkite, ką darote sugrįžę namo… Jei amerikonai Estijoje statys savo raketas, kurs štabus – rezultatas, nuvykus į Maskvą ar nenuvykus, – bus tas pats. Esmė – ne ką jūs kalbate, bet ką darote. Jei kalbės tai, ko nori Amerika, vizitas bus beprasmis. Žmonės Lietuvoje irgi negirdi diskusijų. Metų metais vis tie patys asmenys formuoja tam tikrą pasaulio diskursą. Patys save įvarėme į baimės kampą operuodami Gruzijos ir Ukrainos pavyzdžiais. Nors tiek Gruzijos, tiek Ukrainos politinis elitas nesuprato, kad ne jie yra žaidėjai. O Suomija tai suprato. Todėl Suomijos prezidento pernykštis vizitas į Maskvą nebuvo beprasmis.
Kalbino Olava Strikulienė
Vizitas tuomet, kai santykiai ne patys geriausi
Visgi Estijos prezidentės K.Kaljulaid planai susitikti su Rusijos Federacijos prezidentu taip ir gali likti planais, nes santykiai tarp šių dviejų valstybių yra įtempti. Išreiškusi norą susitikti su kaimyninės šalies vadovu, netrukus K.Kaljulaid nepabijojo pareikšti, kad rusų kalbos dėstymas šalies vidurinėse mokyklose kelia grėsmę estų kalbai ir kultūrai.
„Skubus siūlymas įteisinti dvikalbę mokyklinę sistemą kelia tiesioginę grėsmę estų kalbos ir kultūros egzistavimui ir niekaip neprisideda prie Estijos valstybingumo stiprinimo“, – pareiškė Estijos vadovė. Jos teigimu, šalis turi vienintelę valstybinę kalbą ir Estijai tenka užduotis, kad visi tiek darželių, tiek bendrojo ugdymo mokyklų auklėtiniai kalbėtų estiškai. Taip pat politikė atkreipė dėmesį į tai, kad žemas estų kalbos mokėjimo lygis lėmė, jog didžiuosiuose miestuose susiformavo socialiai izoliuotos rusakalbių bendruomenės. Nerimą kelia ir ta aplinkybė, jog šalyje vis dar nėra ugdymo įstaigų, savo veikloje naudojančių tik estų kalbą.
Šių metų vasarą K.Kaljulaid jau pasisakė už mokyklų derusifikavimą, pareiškusi, jog šalyje palaipsniui formuojasi vieningas požiūris į būsimą švietimo sistemą ir visuotinis valstybinės kalbos naudojimas užkirs kelią tolesniam Estijos dalinimui „į dvi bendruomenes“.
Šiuo metu Estijos rusakalbių mokyklose ir gimnazijose dalis dalykų, vadovaujantis 2010 metais priimtu įstatymu, dėstoma estų kalba. Programa numato, kad dalykų, dėstomų estų kalba, apimtis turi didėti iki 60 proc. Šiandien Estijoje veikia 74 mokyklos, kuriose išsilavinimą galima gauti ir rusų kalba.
Rusakalbių bendruomenės Estijoje išsidėsčiusios po visą šalį, bet didžiausia koncentracija pasižymi Talino šiaurės rytai ir pietryčiai. Beje, šalies piliečiais yra tik tie rusakalbiai, kurie gyveno ikikarinėje Estijoje, ir jų palikuonys.
Reaguodamas į kaimyninės šalies vadovės pareiškimą apie rusų kalbos keliamą pavojų, Dūmos Mokslo ir švietimo komiteto pirmininko pavaduotojas Borisas Černyšovas raštu kreipėsi į JTO generalinį sekretorių Antonijų Guterešą, prašydamas pašalinti Estiją iš šios organizacijos.
Parengė Vidmantas MISEVIČIUS
respublika.lt