Parengta skundo forma Lietuvos žmonėms

Siunčiame parengtą skundo teismui formą, kurią gali pateikti kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, nesutinkantis su 2020-09-08 VRK sprendimu neregistruoti “Drąsos kelias” politinės partijos kandidatės Neringos Venckienės.
Į skundą (viršuje) asmuo įrašo savo anketinius duomenis, apačioje lapo – vardą, pavardę, padeda parašą. Į teismą reikia siųsti VRK sprendimą (pridedame) ir 2 skundo egz. (pridedame).

Ant skundo yra teismo pavadinimas ir adresas, kuriuo reikia išsiųsti. Turintiems el parašą, galima pasinaudoti el priemonėmis, pakartotinai paštu siųsti nereikia.

Žyminio mokesčio mokėti nereikia.
Prašome išplatinkite šeimos nariams, draugams, pažįstamiems, bendradarbiams, kurie mano, kad VRK sprendimas neregistruoti Neringą Venckienę 2020 m. Seimo rinkimuose yra neteisėtas ir nepagrįstas ir kurie pageidautų skųsti.
“Drąsos kelias” politinė partija
www.drasoskeliaspartija.lt
………………………………………………………………

PAREIŠKĖJAS:

…………………………………………………………………………………………………………………………………..

……………………………………………………………………………………………………………………………………
vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, el. paštas (jei turi)

ATSAKOVAS:  Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, Gynėjų g. 8, 01109 Vilnius

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
Žygimantų g. 2, Vilnius LT -01102

SKUNDAS
2020 m. rugsėjo 14 d., Kaunas

2020 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą Nr. Sp-157 neregistruoti Neringos Venckienės „Drąsos kelias“ politinės partijos kandidate į Lietuvos Respublikos Seimo narius.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnis nedraudžia asmeniui, praėjus 6 metams po apkaltos, būti kandidatu į Seimo narius.
Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis numato, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Lietuvoje, Protokolo Nr. 1, iš dalies pakeistu Protokolu Nr. 11, 3 straipsnis „Teisė į laisvus rinkimus“ numato: 

„Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja pagrįstais terminais organizuoti laisvus rinkimus, kai yra slaptai balsuojama, kad sudarytų tokias sąlygas, kurios garantuotų žmonių nuomonės raiškos laisvę renkant įstatymų leidybos institucijas.“
Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą nurodyta, jog turi būti užtikrinta, kad nustatyti suvaržymai neapriboja ginčijamos teisės tiek, kad būtų paneigta pati jos esmė ar ji netektų veiksmingumo; kad siekiama teisėto tikslo; kad priemonės, kurių buvo imtasi, nėra neproporcingos. Tokios priemonės neturi kliudyti „žmonių nuomonės raiškos laisvei renkant įstatymų leidybos institucijas“ (Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, 52 punktas; Hirst prieš Jungtinę Karalystę, 62 punktas; Ždanoka prieš Latviją, 104 punktas ir Tănase prieš Moldovą, 157 ir 161 punktai).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies (2012 m. kovo 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuris prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimui byloje Paksas prieš Lietuvą.
Vyriausioji rinkimų komisija yra saistoma Konstitucijos, bet ne Konstitucijai ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams prieštaraujančių Konstitucinio Teismo nutarimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, draudžiantis asmeniui po apkaltos būti renkamam į Seimą, Konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnio požiūriu yra neproporcingas, taikytinas ir Neringos Venckienės atžvilgiu. Neringos Venckienės apkalta buvo 2014 m., praėjus 6 metams po apkaltos jai turi būti leista dalyvauti 2020 m. Seimo rinkimuose.
Nei Konstitucija, nei Seimo rinkimų įstatymas neturi būti pakeisti, nes šie teisiniai norminiai aktai nedraudžia po apkaltos, kuri buvo 2014 m., Neringai Venckienei dalyvauti 2020 m. Seimo rinkimuose, o tai atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą nurodymus Lietuvai.
Aš turiu visišką teisę balsuoti 2020 m. Seimo rinkimuose už „Drąsos kelias“ politinės partijos kandidatę Neringą Venckienę. Šiuo metu mano teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
VRK 2020 m. rugsėjo 8 d sprendimas Nr. Sp-157 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Vadovaujantis išdėstytu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str. 1 d. 3 p., 23 str. 1 d. prašau:panaikinti 2020 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos priimtą sprendimą Nr. Sp-157 neregistruoti Neringos Venckienės „Drąsos kelias“ politinės partijos kandidate į Lietuvos Respublikos Seimo narius.

Pageidauju atsiliepimą į skundą, kitus dokumentus gauti paštu.
Pridedama: VRK sprendimas, skundas 2 egz.

Pareiškėjas…………………………………………………………………………………………
vardas, pavardė, parašas