PASKELBKIME BIRŽELIO 3-čią dieną BLAIVYBĖS DIENA

VYSKUPO MOTIEJAUS VALANČIAUS BLAIVYBĖS SĄJŪDIS                                       LIETUVOS  SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA

Jo Ekscelencijai LietuvosVyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui

Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

LR Sveikatos ministrui Aurelijui VerygaiLR Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui Arūnui Gumuliauskui

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei  Daliai Henkei

LR Seimo nariams

Pasaulio Lietuvių bendruomenės Seimo nariams

Lietuvos žmonėms

Žiniasklaidai                                             

P R A Š Y M A S PASKELBTI  BIRŽELIO 3-čią  dieną BLAIVYBĖS DIENA    
                                 Vilnius,   2020-02-05

1858 m. vasarą vyskupas Motiejus  Valančius lankė Aukštaičių ir kitas parapijas. Pasiryžusius blaiviai gyventi žmones užrašinėjo į knygas. Apie to darbo pradžią jis pats savo testamentiniame laiške (1875) rašo: „Vienoj kelionėj mana 1858 metusi, apturiejęs ikwiepima Dwases Szwencziauses, idant apsakinieczio blajwistę, pradiejau skelbti tan doribę ir pats pirmas kieles deszimtis žmonių įrasziau Palaweniej i knigas. Paskiaus draugi su kunigielejs sawa apskielbiau ję po wisą wiskupistę“. 

           Charakteringa, kad vyskupas vis pabrėždavo, kad patys žmonės nori blaivybės, tarsi iniciatyva būtų kilusi ne iš jo. 1858.X.11 vyskupas išsiuntinėjo ganytojinį laišką kunigams, kad uoliai laikytųsi blaivybės, ją platintų žmonėse ir steigtų brolijas.

            Vos blaivybė ėmė plisti, prasidėjo ir persekiojimai. Smuklininkai ir degtinės varytojai greit pastebėjo, kad žmonės nebeperka svaigalų. Pasipylė skundai gubernatoriui ir apskričių viršininkams. Policija pradėjo teirautis, tardyti klebonus ir žmones.

            1858.XII.23 vyskupas M. Valančius lietuviškai parašė ganytojinį laišką blaivybės reikalu visiems tikintiesiems. Klebonai jį turėjo perskaityti iš sakyklų per tris sekančius sekmadienius ar šventadienius, sakydami pritaikytus pamokslus. Žmonės  klausė vyskupo laiško su džiaugsmu ir ašaromis akyse.
            1859 m. pirmaisiais mėnesiais beveik visa Žemaičių vyskupijos liaudis priklausė blaivybės brolijoms. 1860.1.30 vyskupas išleido ganytojinį laišką, įsakydamas visose bažnyčiose Marijos Įvedybų šventėje (II.2, kuri  tapo Blaivybės Diena) atlaikyti iškilmingas pamaldas su Te Deum ir pritaikytu pamokslu.

              Kad pirmasis užsidegimas neišblėstų ir BLAIVYBĖS SĄJŪDIS gautų pilną formą, reikėjo paruošti jam įstatus. Vyskupas juos ėmė ruošti jau baigęs 1858 m. vasaros vizitaciją. Įstatus atspausdino Vilniuje Adomas Zavadzkis su cenzūros leidimu. Knygelė pavadinta „Apej brostwa Blajwistes arba nusiturieima“.       Jos išspausdinta 40.000 egz., kurie jau spalio mėn. imta platinti. Paskutinieji 7500 egz. dar nespėtų išsiųsti į Varnius, gen. gubernatoriui įsakius, buvo   konfiskuoti.

            1860.III.19 vyskupas. M. Valančius išsiuntinėjo klebonams aplinkraštį, kad praneštų įsirašiusių skaičius pagal prisiųstą blanką. Vyskupas norėjo, kad būtų įtraukti visi be išimties tikintieji, tiek suaugę, tiek nepilnamečiai, kad ir valdžiai padarytų įspūdžio. Visose parapijose turėjo būti vedamos „blaivių asmenų knygos“.

1860.VII.25 M. Valančius persiuntė generalgubernatoriui  Nazimovui sąrašus. 197 jo vyskupijos parapijose iš bendro 820754 skaičiaus tikinčiųjų blaivybės laikėsi 688464 asmenys. Kuršo srityje, 8-ose parapijose, iš 34477 tikinčiųjų priklausė blaivybės brolijoms 30056.

           1860 m. rudenį caras Aleksandras II lankydamasis Vilniuje pagyrė vyskupą M.Valančių už jo uolumą: „Ačiū tau, vyskupe, už rūpestį įvesti blaivybę“.

             1862 m. rudenį blaivybės brolijų veikla susilpnėjo. Vyko žemdirbių išlaisvinimas iš baudžiavos ir pasiruošimai sukilimui. Kai kuriose parapijose dvarininkai ir žydai ėmė spausti žmones ir skatinti gerti. Pavojuj esančioms parapijoms vyskupas M. Valančius rašė laiškus su įspėjimais ir drąsinimais.  Vyskupas perspėja tuos, kurie įniršę kovoja prieš blaivybę. Kalba ir apie gresiantį pavojų, sunkias dienas. Skatina laikytis tvirtiems ir ištvermingiems.

            Nors blaivybės brolijos 1864 m. buvo griežčiausiai uždraustos, blaivybė Žemaičiuose neišnyko.

             Blaivybės draugija oficialiai buvo atgaivinta 1908 m.

1908-04-03 įkurta Katalikų draugija ,,Blaivybė“ Kaune. Vėliau pavadinta Lietuvių katalikų blaivybės draugija (LKBD). 

Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe 1919-12-10 įregistruoti pritaikyti LKBD įstatai. 

DAUGELIS PRISIMENA,  kad 1989 m. birželio 3 d. Vilniaus m. Kalnų parke įvyko Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės, Sąjūdžio aktyvistų svaigalų išpylimo akcija -mitingas, meninė dalis, svaigalų išpylimas į kanalizaciją, kurio šūkis- ,,Lietuva! Negersiu- verčiau išpilsiu!“.

Vienas šio renginio organizatorių- iniciatyvinės grupės narys Romas Masteika knygoje ,,Galva debesų nepramuši rašė“: ,,Prisimenate, kad Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime buvo priimta rezoliucija  Nr. 12 ,,Dėl blaivybės“. Ji ragino imtis priemonių, kurios sukeltų sąmoningą natūralų visos atgimstančios tautos BLAIVYBĖS SĄJŪDĮ…. Kreipimesi į Respublikos gyventojus buvo sakoma: ,,Lietuvos atgimimui reikalingas sveikas, blaivus protas. Tik blaivus protas drąsus. Drąsus protas- tai laisvas žmogus…“

Gražus sutapimas: tą dieną, kai į Kalnų parko estradą turėjo suplaukti minios žmonių, išvakarėse iš Maskvos grįžo SSSR Aukščiausiosios tarybos deputatai, atstovaujantys Lietuvai. Dauguma jų buvo Sąjūdžio atstovai, todėl buvo nutarta ir juos pasikviesti į renginį, o birželio 3 dieną, renginio dieną, sukako metai, kai buvo įkurtas  Sąjūdis.

Šia proga 1989-06-03 d. alkoholio išpylimo akciją kaip labai svarbų momentą Lietuvos istorijoje siūlome nuo 2020  metų birželio 3 d. paskelbti BLAIVYBĖS DIENA paminint šį įvykį į kurį suėjo keliasdešimt tūkstančių žmonių. Jie tikėjosi atsikratyti ne tik okupacijos  pančių bet ir dvasinės vergijos į kurią daugelį žmonių įstūmė alkoholizmas ir kvaišalai.  

ŽINOMA, kad Lietuva yra tarp pirmaujančių pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą vienam žmogui.

PAŽYMIME. kad už kiekvieną iš alkoholio verslo į biudžetą patenkantį eurą VALSTYBĖ IŠLEIDŽIA apie 5 eurus alkoholizmo pasekmėms likviduoti. Alkoholio vartojimo daroma žala pagal užsienio šalių specialistų skaičiavimo patirtį Lietuvoje per metus sudaro apie 0,4 milijardų eurų. Lietuva dėl alkoholizmo kasmet praranda apie 1,3 mlrd. eurų BVP.

KONSTATUOJAME, kad taip vadinamas verslininkų ir žiniasklaidos propaguojamas NEALKOHOLINIS ALUS vaidina ypatingą rolę pritraukti žmones vartoti alkoholinį alų ir kitus alkoholinius gėrimus. ŽINOTINA, kad verslas nė vieno cento neišleidžia nesitikėdamas MILŽINIŠKŲ PELNŲ ATEITYJE. 

DĖKOJAME šios kadencijos Seimui priėmusiam ryžtingus teisinius aktus ir reglamentus siekiančius blaivinti Lietuvą.

NUOŠIRDUS AČIŪ visuomenininkams, mokslininkams, Bažnyčiai už paslaugas blaivinant Lietuvą.

NUOLATOS PASTEBIMOS ĮVAIRIAUSIOS INICIATYVOS agituojančios įtraukti žmones ir ypatingai jaunimą į girtuoklystės liūną. 

TODĖL PRAŠOME birželio 3 d. įtraukti į ATMINTINŲ dienų sąrašą ir imtis visų įmanomų priemonių blaivinant žmones ir aiškinant apie alkoholizmo grėsmes. 

Turbūt  vyskupas Motiejus Valančius mums pasakytų:“ Apturiekite ikwiepima  Dwasės  Szwencziausės – SUSILAIKYKITE, NEGERKITE IR SKEBKITE  BLAJWISTĘ“. 

            TIKĖKIME, KAD DAUGELIS SUPRAS ALKOHOLIO DAROMĄ ŽALĄ IR ĮSIKLAUSYS Į VYSKUPO KVIETIMĄ. 

Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės Sąjūdžio pirmininkas                           V. Jakubonis  

Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės Sąjūdžio Vilniaus

skyriaus pirmininkas A. Juknevičius      

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas                                      L. Kerosierius                    

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininko pavaduotoja                   R. Jakučiūnienė   

            Pasiteiravimui:   V. Jakubonis tel 8679 33348, L. Kerosierius tel 8674 38465

Adresas korespondencijai V. Jakuboniui,  Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,    

  1. p.vaidotasjakub@yahoo.com vilnius@sajudis.com