Jeigu Tamstai kiltų noras susipažinti su 20 amžiaus pabaigos lietuvių pagarba Valstybei ir Parlamentui, tai būtinai apsilankyk Sausio 13–osios memoriale prie Parlamento. Eidamas nuo Gedimino prospekto link didingų Parlamento rūmų kairėje pastebėsi stiklinį pastatą. Čia parlamento gynybos įtvirtinimų ir barikadų dalys uždarytos tarytum stikliniame sarkofage. Priekyje Švenčiausioji Marija koplytėlėje ir Kristus čia ant kryžiaus, žuvusiųjų prie Televizijos bokšto nuotraukos, betoniniai kolektoriai, perdangos, blokai, armatūros, prieštankiniai „ežiai“, spygliuotos vielos. Čia laikas sustojęs 1991 sausyje. Prisiminkime, kad 1991 sausyje Lietuvoje buvo dislokuota apie 35 tūkst. sovietų kareivių ir karininkų. Tai sudarė apie 295 atskirus kovinius dalinius (motošaulių, artilerijos, tankų, raketų, torpedų, naikintuvų-bombonšių-sraigtasparnių-nepilotuojamų skraidymo aparatų, pakrančių apsaugos ir kt.) bei aptarnaujančius junginius. Paminėtina, kad šiame skaičiuje buvo apie 6000 desantininkų. SSRS karo vadovybė specialioms užduotims vykdyti į Lietuvą atsiuntė KGB specialios paskirties grupės ,,Alfa“ ir Pskovo 76-osios oro desanto divizijos 234-o pulko kareivius. 1991 01 10 M. Gorbačiovas ultimatyviai pareikalavo Lietuvoje atkurti sovietinį režimą.
Valstybės perversmui įgyvendinti Lietuvos komunistų partija (LKP) sudarė vadinamąjį „nacionalinį gelbėjimo komitetą“.
Sausio 13 po vidurnakčio sovietinės kariuomenės tankai, šarvuočiai ir ginkluoti kariškiai, naudodami šaunamuosius ginklus, Vilniuje šturmavo Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą.
Žmonės nuo bokšto ir televizijos pastatų nesitraukė. Ginant Televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos komitetą žuvo 14 gynėjų ir buvo sužeista apie 1000 žmonių.
Sovietms užėmus Lietuvos radiją ir televiziją pabilo Sitkūnai.
Po Televizijos bokšto ir Radijo ir televizijos komiteto pastato šturmo, susidarius didžiulei grėsmei Lietuvos Nepriklausomybei, minios žmonių apjuosė Parlamentą. Tėvynės gynėjai, tarp kurių buvo ir vaikai, ir moksleiviai, jaunimas statė gynybinius įtvirtinimus, užtvaras ir barikadas, budėjo ir dieną, ir naktį. Šimtai žmonių gabeno maisto produktus. Į Vilnių žmonės važiavo iš visos Lietuvos.
Kiekvieno atvykusio siekis buvo ginti Parlamentą, ginti Lietuvą, aukotis dėl Lietuvos ateities. Valstybės gynėjai žinojo, kad priešai yra klastingi, negailestingi ir turi dešimčių milijonų kitaip manančių žmonių žudynių ir egzekucijų patirtį.
Parlamento gynybos tvirtovės niekas neįveikė. Lietuvos gynėjai yra įsitikinę, kad Lietuvą tada išgelbėjo gynėjų ryžtas, susiklausymas, pasiaukojimas, Parlamento gynybiniai įtvirtinimai, barikados, gynybinė taktika, maldos, Aukščiausiojo palaima ir Šventosios Marijos Dievo motinos globa.
Laidojome aukas. Gydėsi sužeistieji. Valstybė už žygdarbius apdovanojo aukas, nukentėjusius.
Kasmet Sausio 12–ąją Seimo rūmuose šventinėje rikiuotėje iškilmingai rikiuojasi apie 20 Nepriklausomybės gynybos dalinių. Juos sveikina Seimo pirmininkas, Krašto apsaugos ministras ir kiti atsakingi pareigūnai. Po rikiuotės visi rekasi į konferenciją Kovo 11-osios aktų salėje.
Pasibaigus konnnferencijai Parlamento gynėjai eina į Nepriklausomybės aikštę. Čia, buvusioje Seimo įtvirtinimų ir barikadų vietoje, renkasi Nepriklausomybės gynėjai. Kiekvienam labai svarbu prisiminti to laikmečio įvykius, pabendrauti su tų įvykių dalyviais, svečiais, jaunimu ir papasakoti apie to laikmečio įvykius, kovą, aukas, netektis ir lūkesčius.
Čia aplinką nušviečia laužai ir daugybė žvakučių. Susirinkusiųjų rimtį ir susikaupimą sujaudina diktoriaus priminimai apie 1991 sausio 13–osios epopėją. Paminėjus auką varpo gausmas, padangę sudrebinančios ir nušviečiančios salvės primena žuvusiųjų Lietuvos gynėjų narsą, pasiaukojimą ir šlovę: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Apolinaras Povilaitis, Alvydas Matulka, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. GARBĖ JUMS LIETUVOS VAIKAI.
Sausio 12-ąją Televizijos bokšte susirenka Sausio 13-ąją nukentėjusųjų draugijos nariai. Jie bendrauja su atsakingais politikais, pareigūnais ir moksleiviais.
Sausio 13-ąją Kovo 11-osios aktų salėje vyksta iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Po minėjimo Lietuvos vadovai susitinka su Sausio 13 nukentėjusiais.
Karo ekspertai, istorikai ir specialistai prisimena anų laikų istoriją ir Lietuvos žmonių žygdarbių svarbą ir aiškina, kad žmonės buvę gyvose barikadose žinojo, kad joks priešas Parlamento neįveiks kol nebus įveikta gyvoji barikada. TAD ŠLOVĖ KARŽYGIAMS IR DIDŽIAVYRIAMS.
PO 30 METŲ
2021-01-13 d Seime buvo numatyta iškilmingai paminėti Sausio 13-osios 30-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines.
Siaučiant COVID-19 pandemijai dalis minėjimo buvo parodyta per Lietuvos televiziją. Dalis renginių buvo nukelta kai negrės ligų pavojai.
Seimas 2021-06-10 d priėmė LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVĖS GYNĖJŲ TEISINIO STATUSO ĮSTATYMĄ, kuriame yra įteisintos šios Laisvės gynėjų grupės:
- kariai savanoriai;
- Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos apsaugos skyriaus pareigūnai;
- Valstybės saugumo departamenteo pareigūnai;
- Muitinės departamento pareigūnai;
- policijos pareigūnai;
- šauliai.
Tai reiškia, kad tik tų žinybų specialiose įskaitose buvę kadriniai statutiniai pareigūnai ir tarnautojai gaus juridinį Laisvės gynėjo statusą ir specialius Laisvės gynėjo pažymėjimus.
AČIŪ LIETUVOS VALDANTIESIEMS, kad po daugelio metų prašymų buvo atsižvelgta nors į aukščiau paminėtų grupių Laisvės kovotojus.
Susipažinę su šiuo įstatymu iki pasirašymo buvo kreiptasi į Prezidentą, Seimo Pirmininkę ir Seimo narius, kad į Laisvės gynėjų statusą negalės pretenduoti didelė dauguma Laisvės gynėjų, buvusių prie Televizijos bokšto, prie Radijo ir televizijos komiteto, prie Parlamento, prie Sitkūnų, prie kitų svarbių objektų, stačiusių barikadas, medicinos darbuotojų, žiniasklaidos atstovų, atvežusių maisto produktų, pinigais rėmusių, padėjusių transporto priemonėmis, gaminusių barikadų statyboms konstrukcijas ir prieštankinius ežius, atidavusiems ginklus, budėjusiems jaunuoliams ir moksleiviams, net žuvusiems Loretai Asanavičiūtei, Vytautui Koncevičiui, Virginijui Druskiui, Vidui Maciulevičiui, Dariui Gerbutavičiui, Titui Masiuliui, Rolandui Jankauskui, Apolinarui Povilaičiui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Matulkai, Alvydui Kanapinskui, Ignui Šimulioniui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Vaitkui ir sužeistiems negalima bus suteikti Laisvės gynėjo statuso.
Išaiškėjo, kad Prezidentas, Seimo pirmininkė ir Seimo nariai nesirengia keisti įstatymo ir pasiliko įteisintos aukščiau paminėtos 6 grupės Laisvės gynėjų.
Malonu, kad dalis Laisvės gynėjų bus pagerbta aukčiausiu valstybės lygiu.
TENKA APGAILESTAUTI, kad labai didelei Laisvės gynėjų daliai tame tarpe 14 žuvusiųjų, apie 1000 sužalotųjų Seimas neskyrė jokio dėmesio.
Praėjo pusantro mėnesio nuo įstatymo priėmimo Seime.Tapo aišku, kad Lietuvą valdantys IŠRŪŠIAVO Laisvės gynėjus, paniekino nusipelniusius, prararadusiais gyvybes ir sužeistuosius.
Susidaro nuomonė, kad Lietuvą valdantys Laisvės gynėjams taiko dvigubus standartus.
PRISIMINKIME, kad Lietuvos vadovai tarp 2021 birželio mėnesio 30 valstybinių renginių nenumatė nė vieno renginio paminėti 1941 m Birželio 22-28 Sukilimo 80 metų jubiliejaus. Nepriklausomybės kovotojai ėmėsi iniciatyvų ir iškiliai ir garbingai paminėjo Sukililimo 80 m jubiliejų Vilniuje, Kaune, Obeliuose, Joniškio kaime Molėtų rajone ir kitur. Lietuvos vadovai nė žodžiu neužsiminė kai apie 20 tūkst sukilėlių birželio 22-28 išvijo sovietinius okupantus iš Lietuvos, išgelbėjo apie 3000 pasmerktųjų. Apie 2000 sukilėlių įvykdę priesaiką tėvynei išėjo amžinybėn, o Lietuvą valdantys neaplankė nė vieno sukilėlio kapo ir niekam nepareiškė užuojautos ar pagarbos,
ATRŪŠIUOTI IR NEĮVERTINTI Laisvės gynėjai neprotestuoja, narašo peticijų, nekaulina valdančiųjų, kad būtų tinkamai įvertinti ir pagerbti, nebando Lietuvą valdantiesiems paaiškinti kodėl ėjo ginti gimtinę. Jie prisimins sovietų valdžios ir kariškių, omono ir kolaborantų grėsmes Lietuvos Nepriklausomybei. Jie pasidžiaugia, kad Lietuva grėsmių akivaizdoje stojo ginti TĖVYNĘ brangią.
PRISIMINKIME, kad 1991 sausio – rugpjūčio mėnesiais Lietuva gyveno sovietinės okupacijos pavojaus grėsmių sąlygomis ir kad Lietuvos žmonės atliko svarbius gynybos ir krašto apsaugos darbus.
Prieš 30,5 metų nuo Sausio 13-osios, kai sovietiniai speccialūs daliniai puolė prieš Lietuvos Laisvės gynėjus prie Televizijos bokšto ir komiteto Laisvės gynėjai savo ESYBE – savo kūnais bandė apginti svarbiausius objektus. Jie eidami į Lietuvos gynybą nieko neprašė iš valdžios. Jie susiliejo į monolitą ir meldė Aukščiausiąjį padėti Lietuvai.
ANT NEPRIKLAUSOMYBĖS AUKURO SUDĖTA DAUG AUKŲ. Todėl Laisvės gynėjai brangins ir viešins žinią, kad sukilo visa Lietuva ir apie Laisvės kovotojų žygdarbius ir nuopelnus Tėvynei.
GAL ATRŪŠIUOTI IR NEĮVERTINTI LAISVĖS GYNĖJAI SUKILS?!
Leonas Kerosierius
Nepriklausomybės gynėjas
Nepriklausomybės gynėjų statuso suteikimo visuomeninės komisijoos narys
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos valdybos narys
Tel. 8674 38465, el. p. leonaslabora@gmail.com