ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“
„ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS
Europos Komisijos Pirmininkei Ursulai von der Leyen
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Europos komisarui Virginijui SinkevičiuiLR Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai
LR Žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui
LR generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui
Specialių tyrymų tarnybos direktoriui Žydrūnui Bartkui
Nacionalinės mokėjimų agentūros direktoriui Aleksandrui Muzikevičiui
Europos Parlamento nariams
LR Seimo nariams
Stebėsenos ir Projektų atrankos komitetų nariams
Žiniasklaidai
PINIGŲ SKIRSTYMAI PRIEMONĖMS KURTI IR PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI
Vilnius, 2020-02-10
VERSLO ATSTOVAI IR POLITIKOS IŠMINČIAI SUGALVOJA KAIP SUFORMUOTI EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS LĖŠŲ IŠLAIDŲ BIUDŽETUS, o kai kas priduria, kad verslas yra ekonomikos ir POLITIKOS varomoji jėga.
EKOLOGINĖ PRODUKCIJA
Visame pasaulyje populiarėja EKOLOGINĖS produkcijos gamyba, kuri būna brangesnė už paprastą. Sergantys ir ypatingai vaikai labai dažnai renkasi ekologinį maistą. Valstybė skatina ekologinės produkcijos gamybą.
Ypatingais tempais vystosi ekologinių žuvų (pagrindinai karpių) auginimas privačiuose tvenkiniuose.
Knygoje “Lietuvos žuvininkystė “ (2007 m. Vilnius) rašoma, kad tvenkinių plotas yra 10,5 tūkst. ha, kuriuose veikia 21 ūkis, kad juose galima užauginti per metus apie 5,5 tūkst. tonų žuvų (pagrindinai karpių), tačiau dėl riboto rinkos poreikio panaudojama apie 50 proc. gamybinių pajėgumų. Pastaraisiais metais tvenkinių asociacijos vadovai aiškindavo, kad jeigu būtų rinka – žuvų galima būtų užauginti ne mažiau kaip 7 – 8 tūkst. tonų.
Ekologiškai ūkininkauti nuo 2003 metų pradėjo 12 žuvininkystės ūkių, kuriuose buvo 2 848,78 ha sertifikuotų telkinių. Nuo 2016 m ekologinių ūkių plotai pasiekė apie 4000 ha.
Lietuvos žemės ūkio ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija žuvininkystės ūkių kontrolę ir sertifikavimo darbus pavedė vykdyti VšĮ „Ekoagros“.
Ekologinams ūkiams taikomi labai griežti gyvūnų sveikatos ir sanitarijos reikalavimai. Ūkiuose turi būti imtasi visų profilaktikos priemonių, kad būtų užkirstas kelias ligoms ir infekcijoms plisti. Gamintojas turi užtikrinti ekologiškų žuvininkystės produktų apsaugą nuo užteršimo neleidžiamomis medžiagomis. Be to, ekologinė produkcija turi būti atskirta nuo įprastinės visuose gamybos etapuose.
Ekologinės žuvininkystės gamybos ūkyje turi būti užtikrinta žuvų sveikata ir gerovė: žuvies apsaugojimas nuo terminio ir fizinio diskomforto, nuo įvairių sužalojimų, ligų, papildomo streso žuvų išgaudymo ar transportavimo metu. Ūkis privalo turėti karantininius tvenkinius. Privalu imtis visų profilaktikos priemonių, siekiant užkirsti kelią ligoms ir infekcijoms.
Valstybė skatina ekologinę žuvininkystę – kasmet ūkiams išmoka apie 270 tūkst eurų.
Kiekvienas ūkis kasmet gali gauti iki 30 tūkst eurų pagalbos DE MINIMIS.
Pagal priemonę Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra tvenkinių žuvininkystės ūkių skatinimui 2014-2022 m. paskirta apie 6 mln eurų
Visi tvenkinių ūkiai yra išsidėstę Žuvininkystės regionų teritorijose ir jie LABAI AKTYVIAI dalyvauja Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių veikloje kuriai 2014-2022 m skirta apie 12 mln eurų
ŽAIBAI IŠ GIEDRO DANGAUS
2019-12-10 vykusiame Žemės ūkio ministerijoje Stebėsenos komiteto posėdyje, dalyvaujant Europos komisijos atstovams, buvo svarstomi žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų rezultatai ir perspektyvos.
Ypatingas dėmesys skiriamas Europos Sąjungos lėšų skirstymui ir įsisavinimui. Posėdyje labai didelio dėmesio susilaukė gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonės, kuriose buvo aiškinama: “Tvenkinių akvakultūros įmonėse didėjant žuvų auginimo intensyvumui vis labiau susiduriama SU ŽUVŲ LIGŲ IR PADIDĖJUSIO MIRŠTAMUMO PROBLEMOMIS, ko pasėkoje, mažėja užauginamos produkcijos kiekiai. Todėl reikalingi žuvų ligų kontrolė ir profilaktika, vandens gyvūnų ligų moksliniai tyrimai bei kitos veterinarinės priemonės. Priemonėms įgyvendinti numatyta 3,3 mln. eurų, tame tarpe apie 800 tūkst. iš Lietuvos biudžeto (100 proc. intensyvumas). Aiškinamajame rašte aiškinama, kad tvenkiniuose užaugintas ir realizuotas produkcijos kiekis svyruoja apie 3,8 – 3,9 tūkst. tonų. Teigiama jeigu bus įgyvendintos priemonės tai 2023 metais galima bus PAPILDOMAI UŽAUGINTI APIE 50 tonų žuvies.
Niekas nepateikė jokių faktų ir aplinkybių, kad kada nors būtų iš prekybos išimtos ligotos žuvys, arba būtų buvę tvenkiniuose surasta sergančių ir MIRŠTANČIŲ žuvų, arba surastas koks nors ligų užkratas. SVEIKOS PRODUKCIJOS GARANTU visada buvo ekologinės produkcijos gamybos principai ir elementariausių žuvų auginimo taisyklių laikymasis.
Čia įsiplieskusiuose ginčuose buvo pateikta daugybė argumentų UŽ ir PRIEŠ.
ATKREIPTINAS DĖMESYS, kad projekto teikėjai bei Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius R. Morkūnas bei Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojas D. Nienius aiškino, kad vis labiau susiduriama SU ŽUVŲ LIGŲ IR PADIDĖJUSIO MIRŠTAMUMO PROBLEMOMIS ir būtinybe įsigyti ligų tyrimo įrangą, viską nuodugniai tyrinėti, pirkti vaistų ir gydyti – ir prašė skirti 3,3 mln eurų.
ĮDOMIAUSIA TAI, kad R. Morkūnas daug metų dirbęs VšĮ „Ekoagros“, tyrinėjęs ir sertifikavęs tvenkinius NĖ KARTO nebuvo nustatęs sergančių ir mirštančių žuvų ir užkrėstų tvenkinių, o nuo 2019 m. vasaros pradėjęs direktoriauti asociacijoje sugebėjo ATSKLEISTI žuvų sergamumą ir dalyvavo organizuojant 3,3 mln eurų europinį paramos projektą.
NIEKAS NESUPRATO GAL IR NESUPRANTA kodėl tos ligos ir žuvų mirtys atsirado kai R. Morkūnas išėjo iš „Ekoagros“ ir atėjo direktoriauti į asociaciją. O gal R. Morkūnas yra žuvų ligų užkrato nešėjas?
SUSIDARO NUOMONĖ, kad verslo ir politikos išminčiams BŪTINA surasti ES lėšų ĮSISAVINIMO GALIMYBIŲ.
Biznio planas, kad už 3,3 mln eurų galima bus papildomai užauginti 50 tonų žuvų, daugeliui valdžios ir verslo atstovams LABAI, LABAI, LABAI PATIKO ir buvo nutarta tobulinti ir šlifuoti taisykles ir kriterijus, kad niekas negalėtų prakišti liežuvio. DAR KARTĄ PASKAIČIUOKITE – gaunasi, kad investicijų 1 papildomam kilogramui užauginti skiriama po 66 eurų, kai ūkiai 1 kg užaugina pigiau už 2 eurus. PREKEIVIAI PASAKYTŲ, kad už 3,3 mln eurų Baltarusijoje galima būtų įsigyti apie 1600 tonų karpių.
KYLA KLAUSIMAI AR TRENKS PERKŪNAI?
APSKRITASIS STALAS
Pasaulyje vis populiarėja APSKRITIEJI stalai. Kai kada EUROPINIŲ PINIGŲ DALYBOS ŽUVININKYSTEI klausimais už stalų susirenka ir Žemės ūkio ministerijoje. Čia išryškėjo kaip Kauno ir Raseinių investicinės grupės 2007-2013 metais gavo apie 70 proc europinių pinigų, kaip buvo pastatyti Neringos ir Juodkrantės žuvų iškrovimo uostai, kuriuose iki šiol nebuvo iškrauta nė vieno kilogramo žuvų, kaip buvo nugriautas už europinius pinigus pastatytas Klaipėdos žuvų aukcionas ir kaip jo vietoje buvo pastatytas žuvininkystės produktų aukcionas, nustekentas, prifarširuotas pinigų ir subankrotintas, kaip svetimos valstybės Olandijos žvejybos laivo remontui galima skirti 2 milijonus eurų.
Čia gali išgirsti įdomiausių dalykų, gauti atsakymų arba gauti patikinimų, kad prašymai bus išgirsti, sprendžiami net aukščiausiame lygyje.
Jeigu IŠMINČIAI ir prokurorams ir spec. agentams, ir auditoriams, ir Lietuvos bei Europos Sąjungos vadovams įrodė, kad nutiestas plieninis trosas nuo gervės krante už poros šimtų metrų Baltijos jūroje pririštas prie bujaus yra žuvų iškrovimo uostas tai Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto pinigus gali taškyti kaip kas panorėjęs – SVARBIAUSIA GERAI APIFORMINTI POPIERIUS. Džiaukimės, kad Lietuva yra teisinė valstybė, bet joje labai trūksta prokurorų, tyrėjų, policininkų ir teisėjų.
MILIJONINIAI NUOSTOLIAI
2020-02-04 d ŽŪM apskritajame stale vyko labai dalykiški svarstymai ir pasikeitimai nuomonėmis. Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius R. Morkūnas labai rimtu ir liūdnu veidu aiškino, kad asociacijos nariai dėl sudėtingų gamtinių sąlygų 2019 metais patyrė apie 4 mln eurų nuostolių. R. Morkūnas konfidencialumo sumetimais detalių neaiškino, tik prašė ministeriją spręsti paramos klausimus. Ši žinia daugelį sukrėtė drebulys, kai kas gailėjo. MANYTINA, kad ministerija supras gamtinių kataklizmų nualintuosius ir padės. ŽINOMA, kad ministerija visada buvo verslui gailestinga ir labai dėmesinga tvenkinių žuvininkystei.
INVESTICIJOS, NUOSTOLIŲ IR PRARADIMŲ KOMPENSAVIMAS PADEDA VERSLININKAMS KURTI NAUJAS DARBO VIETAS, GAMINTI DAUGIAU PRODUKCIJOS IR PADĖTI KURTI GEROVĖS VALSTYBĘ.
PASTEBĖJIMAI
Šalia tvenkinių žuvininkystės ūkių tyvuliuoja 98 didesni kaip 200 ha vandens telkiniai, kuriuose pagal mokslininkų skaičiavimus yra daug prekinių žuvų. TAČIAU LIETUVĄ VALDANTYS NELEIDŽIA VERSLININKAMS JUOSE GAUDYTI kuojas, ešerius, karosus, lydekas, karšius, lynus, raudes, starkius, plakius. Žvejai verslininkai norėtų irgi prisidėti kurti GEROVĖS VALSTYBĘ – tačiau ne tau Martynai mėlynas dangus. REIKALAUJAME SKIRTI LIMITUS VERSLININKAMS ŠIŲ ŽUVŲ GAUDYMUI NORS 2011 METŲ LYGYJE. Be jokių Europinių ir valstybinių investicijų, be jokių paramų bus kuriamos darbo vietos ir teikiamos rinkai regionuose pigios gėlavandenės žuvys. LR Žuvininkystės įstatymas leidžia verslininkams gaudyti paminėtas žuvis. Visiems labai svarbus KARPIŲ AUGINIMO VERSLAS, NES JIS GENERUOJA LABAI DIDELIUS EUROPOS IR LIETUVOS BIUDŽETO PINIGUS, bet ežerų žvejai verslininkai nesugeba gauti jokių europinių pinigų.
POST SCRIPTUM
INFORMUOJAME, kad skirsnyje „APSKRITASIS STALAS“ įvardyti įgyvendinti projektai ir skundai dėl verslinės žvejybos draudimo ežeruose turėtų būti Europos Komisijos Pirmininko Jean-Claude Juncker ir Europos Sąjungos aplinkos, jūrų reikalų ir žuvininkystės komisaro Karmenu Vella kanceliarijų archyvuose.
Asociacijų sąjungos “Žuvininkų rūmai” prezidentas
Stebėsenos ir Projektų atrankos komitetų narys L. Kerosierius
Tel. +370 674 38465, e. p. leonaslabora@gmail.com