Ingrida Šimonytė, manau, bus kviečiama į Paryžiaus tribunolą, kur bus nagrinėjama Snoro banko, galimai neteisėto, bankroto byla. Ji tai gerai supranta, nes nėra visai nenuovoki, ir stengiasi išsilaikyti dvaro nomenklatūroj. Tikėdamasi, kad tai jai padės toje byloje ir apskritai išsilaikyti viešojo gyvenimo paviršiuje.
Jeigu Lietuva būtų teisės viršenybės principą realiai pripažįstanti, demokratiška, tikrai laisvą žiniasklaidą turinti šalis, būtų nuolat prisimenama ne tik Snoro istorija, bet ir „auksinis“ skolinimasis už vos ne dešimt procentų ir kiti „benifisai“.
Tokių pareiškimų iš tokio žmogaus viešojoje erdvėje nematytume. Jos buvimas viešojoje erdvėje priskirtinas antipolitikos reiškinių grupei.
