Pranešimas spaudai. Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš vizitą į Lenkiją kreipėsi į išrinktąjį Prezidentą

Logotipas_Talka_kalbai_ir_tautai_m Lietuvių kalba besirųpinanti piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš išrinktojo Respublikos Prezidento vizitą į Lenkiją, kuris numatytas š. m. liepos mėnesio viduryje, atviru laišku kreipėsi į Gitaną Nausėdą.

Pareiškime primenama, kad „piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ drauge su 100.000 piliečių pasirašė už tokio įstatymo projektą, kad užsieniečių pavardės tik išimties tvarka būtų rašomos nevalstybine kalba ir tik papildomame dokumento puslapyje. Dabartiniai įstatymai taip ir reglamentuoja.“ Lietuvos gyventojų valia kalbos klausimu, patvirtinanti 70 tūkst. parašų,  pateikta Seimui ir su 30 tūkst. parašų – Prezidento kanceliarijai.

Pareiškime atkreipiamas dėmesys, kad „Lietuvos lenkų politikai nevengia pavardžių rašybos dokumentuose klausimo sieti su politiniu kontekstu ir save pristatyti kaip imigrantus iš Lenkijos – lyg jų tikroji tėvynė būtų ne Lietuva, o Lenkija. Mes manome, kad nors save ir laikantys lenkais, jie yra visateisiai ir lygūs Lietuvos, o ne Lenkijos piliečiai, todėl jų reikalus dera spręsti Lietuvai.“ „Talka kalbai ir tautai“ pabrėžia, „kad šiuo metu istoriškai nėra tikslinga tęsti kelis amžius vykusio Lietuvos piliečių lenkinimo dokumentuose, todėl nesiūlome Lietuvos lenkais save laikančių mūsų piliečių pavardes dokumentuose pradėti rašyti pagal lenkiškosios rašybos taisykles.“    

Piliečių asociacijos pareiškime išreiškiama viltis, kad išrinktasis Respublikos Prezidentas, viešėdamas Lenkijoje aplankys Seinų krašto lietuvius, gyvenančius savo etninėse žemėse.

Kreipimesi rašoma: „Viliamės, kad vetuosite nekonstitucine dvasia, kaip daug kartų yra pasisakęs Konstitucinis Teismas, rengiamus Tautinių mažumų ir Asmenvardžių rašybos dokumentuose įstatymus, jei tokie Jūsų Ekselenciją pasiektų.“

Piliečių asociaciją „Talka kalbai ir tautai“ įkūrė žinomi Lietuvos mokslininkai, visuomenės ir kultūros veikėjai, menininkai, dvasininkai. Asociacijos steigėjai – kalbininkai akad. Zigmas Zinkevičius, dr. prof. Vitas Labutis, prof. Arnoldas Piročkinas, dr. Sofija Jūratė Laučiūtė, dr. Kazimieras Garšva, prof. dr. Laima Kalėdienė, istorikai akad. Antanas Tyla, prof. dr. Rasa Čepaitienė ir Virginijus Jocys, Laisvės kovų dalyviai vysk. Jonas Kauneckas, kun. Robertas Grigas ir Jonas Burokas, Nepriklausomybės akto signatarai dr. Audrius Rudys ir Algirdas Endriukaitis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai dr. Romas Pakalnis ir Gintaras Songaila, muziejininkai dr. Aušra Jurevičiūtė ir Gintaras Karosas, etnologai prof. dr. Libertas Klimka, Jonas Vaiškūnas ir Nijolė Balčiūnienė, režisierius Jonas Vaitkus, aktorius Gediminas Storpirštis, pedagogas Valentinas Stundys, psichologė Eglė Mirončikienė, filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas, religijotyrininkas dr. Dainius Razauskas, žurnalistas Dalius Stancikas, publiciskas Linas Virginijus Medelis, politologai Dovilas Petkus ir Vytautas Sinica, inžinierius Rytas Kupčinskas, verslininkai Mindaugas Karalius ir Arnas Simutis, Kęstutis Ignatavičius, Monika Morkūnaitė.