PRAŠYMAS DĖL SKUBAUS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO

Visuomenes taryba

LR SEIMO VALDYBAI

PRAŠYMAS DĖL SKUBAUS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO

UŽTIKRINANT KONSTITUCINĘ TEISĘ Į KASACINĖS INSTANCIJOS TEISMĄ

2019-03-07 Vilnius

2019-03-01 LR Konstitucinio Teismo nutarimu Nr.KT9-N3/2019 LR Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalis, įsigaliojusi 2017 m. liepos 1 d., pripažinta prieštaraujančia LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, neteisėtai ribojančia asmens teisę į apeliacinio skundo surašymą civilinėse bylose.Apie tai LR Seimui buvo rašyta 2017-07-12 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos rašte.

Dėl daugiau kaip pusantrų metų galiojusios LR Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies redakcijos daugybė finansiškai neišgalinčių Lietuvos piliečių patyrė didžiulę turtinę ir neturtinę žalą, nes negalėjo įgyvendinti savo konstitucinę teisę ginti jų pažeistas teises civilinėse bylose apeliacinės instancijos teismuose, o tuo pačiu automatiškai – ir kasacinės instancijos teisme.

Šias konstitucines teises riboja dabartinė LR Civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalies redakcija, kurią prašome skubos tvarka pripažinti netekusią galios: „Kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, kasacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. (KEISTA: 1. 2011 06 21 įstatymu Nr. XI-1480 (nuo 2011 10 01); 2. 2016 11 08 įstatymu Nr. XII-2751 (nuo 2017 07 01).“

Juridiniai asmenys jokiais atvejais negali pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba kasacinio skundo surašymui civilinėse bylose, pagal LR CPK 347 str. 3,4 d. siekdami paduoti kasacinį skundą civilinėje byloje, jie privalo kreiptis į advokatą ir už paslaugas susimokėti. Tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiama teisė laisvai pasirinkti gynybos formą.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas.

Juridiniai asmenys, kitaip nei fiziniai asmenys, negali pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Taigi juridiniai asmenys neišvengiamai patiria papildomų išlaidų, nes turi samdytis advokatą, kad galėtų pasinaudoti kasacijos teise. Tie juridiniai asmenys, kurių ekonominė padėtis yra sunki arba kurie negali apmokėti teisinių paslaugų dėl to, kad jų banko sąskaitos yra blokuotos, įmonės veikla sustabdyta keletą metų, iš viso negali pasinaudoti teise į kasaciją ir teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad kasacinis skundas nepriimtinas dėl jo neatitikties CPK 347 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytiems reikalavimams, todėl nespręstina dėl kasacijos byloje galimumo. 

Lietuvos Visuomenės Tarybos atstovai:

Valdybos pirmininkas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Zigmas Vaišvila           

Valdybos nariai ir Teisingumo grupės atstovai:

Tauras Jakelaitis

Roma Valinčienė