Elitinės gimnazijos sostinėje direktorius siūlo redukuoti lietuvybę: skamba keistai ir grėsmingai
Tenka pritarti Vilniaus Licėjaus direktoriaus nuomonei, jog valstybinis lietuvių k. egzaminas pastaraisiais metais buvo viena iš ryškesnių NEC padarytų nesąmonių visoje šios kontoros klaidų virtinėje.
Gimnazistai, gavę 90-100 balų už matematiką, anglų kalbą, kažkodėl gaudavo 35-55 balus už Lietuvių kalbą. Visi kraipė galvas, spjaudėsi… Klausimas, kas „durni“ – patys talentingiausi mūsų vaikai, ar egzaminuotojai – retorinis.
Tarkime, anglų k. egzamino užduočių įvairovės nesunku prisižvejoti internete, lingvodidaktinėje literatūroje. Matematikos taip pat. Na, o užduotis lietuvių kalbos egzaminui NEC pasamdytiems „gramatiejams“ reikėjo kurti patiems. Nusirašyti, atsipumpuoti iš interneto nėra kaip. Iš čia ir NEC invalidumas, negebėjimas organizuoti lietuvių k. egzaminą tinkamai.
Visgi siūlymas naikinti abiturientams vien tik Lietuvių kalbos valstybinį egzaminą yra kirtis lietuvybei. Šis egzaminas turi būti naikinamas pats paskutinis. Ir ne vien dėl entocentristinės pasaulėžiūros motyvų.
Kaip mokslininko mano ir dalies mano doktorantų tema buvo edukacinė diagnostika – „Educational Measurement&Assessment“. Iš šios tyrimų krypties istorijos yra kai kas svarbaus žinoma.
JAV apie 1920-1940 m., o Europoje, ypač Vokietijoje iki pat 1970 m. buvo atlikta begalė empirinių studijų. Jų metu buvo tiriama, kiek patikimi yra mokytojų rašomi mokykliniai pažymiai ir mokyklų išstatomi atestatai?
Nuosekliai domėtasi, kiek patikimai jie leidžia prognozuoti ugdytinių sėkmę/nesėkmę, studijuojant universitete ar kitoje pomokyklinėje švietimo pakopoje?
Iš daugybės koreliacinių studijų paaiškėjo, kad didžiausia prognostine galia pasižymi būtent gimtosios kalbos (anglų, vokiečių) ir matematikos pažymiai. Jei norima vertinti abituriento akademinį pasirengimą, jei norima prognozuoti mokymosi sėkmę aukštojoje, geriausia iš matematikos ir kalbos egzaminų įverčių sudaryti jungtinį (adityvinį) indeksą.
Dar, pasirodo, jog užsienio kalbos įvertis kai ką prognozuoja. Tai štai, būtent tie keli dalykai, jų prognostinė galia nei iš tolo nelygintina su jokių kitų mokyklinių dalykų pažymiais.
Gerbiamas Vilniaus Licėjaus direktoriau Sauliau Jurkevičiau, vertinu, žaviuosi Jūsų pilietine drąsa, kritikuojant ydingus centrinės valdžios sprendimus švietime. Ir pats tokį vaidmenį dažnokai prisiimu. O ir sąjungininkų, vykdydami šią misiją, ne per daug turime. Dauguma kolegų nori pastovėti po medžiu.
Vis dėlto, Jūsų siūlymas pradėti brandos egzaminų reformą būtent nuo lietuvių kalbos statuso sumenkinimo, manyčiau, yra klaida net keliais aspektais – ir tautiniu-patriotiniu požiūriu, ir edukacinės diagnostikos požiūriu. Verčiau reikalaukime adekvačios brandos egzaminų ir imatrikuliacijos reformos, tarkimės, kaip spręsti šias problemas pandemijos metu. Visgi lietuvių kalbos ir lietuvybės nelieskime. Tie dalykai globalizmo, nepatriotiškos mūsų valdžios ir taip klaikiai trypiami.
