Aktualijos

Raimondas Navickas. K.Škirpa Holokauste nedalyvavo jokiame formate – visą karą prasėdėjo Berlyne vokiečių internuotas.

Written by Redakcija · 4 min read
Moralinės pretenzijos K.Škirpai: tai gal pakalbėkime apie to meto diskursą ir jo tęsinius Artimųjų Rytų šalių politikoje? Izraelio draugams ir etninės žydų valstybės entuziastams derėtu kukliai patylėti

Jungtinėmis Kremliaus Agitpropo ir Holokausto industrijos parankinių pastangomis užsuktas puolimas prieš Lietuvos didvyrių atminimą tęsiasi. Vakar Vilniaus miesto taryba p.R.Vaisbrodo (Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius, Tarybos narys) iniciatyva vėl svarstė klausimą dėl Kazio Škirpos alėjos pervadinimo.

Balsavimo rezultatai: 15 – už, 13- prieš, 2 – susilaikė. Konkrečias pavardes ir partijas galima išvysti čia:

https://vilnius.lt/…/savival…/posedziai/posedzio-klausimas/…

Šiuo atveju itin stebina Agitpropo parankinių siūlymo argumentacijos menkumas. Kaip žinia, K.Škirpa Holokauste nedalyvavo jokiame formate, visą karą prasėdėjo Berlyne vokiečių internuotas.

Tačiau jam keliamos moralinio pobūdžio pretenzijos – neva vidaus susirašinėjimuose bei kai kuriose jo vadovautos organizacijos LAF atsišaukimuose būta antisemitizmo apraiškų. Yra netgi raginimų žydams trauktis iš Lietuvos, paminint, kad jie yra laikomi priešiška lietuviams etnine grupe, sugyvenimas su kuria ateities Lietuvoje nebus įmanomas.

Pareiškimai XXI a. dabarties kontekste negražūs ir nepolitkorektiški. Jokios abejonės. Tačiau dovanokite, bet prieš puolant baisėtis ir plėšyti pavadinimų lenteles, gal derėtu prisiminti, jog vertinti istorinių veikėjų pasisakymus būtina atitinkamame laikmečio kontekste!

Juk K.Škirpa nekvietė žudynėms, neragino organizuoti bei vykdyti genocidą ar pan. Jo nepolitkorektiškus šių laikų standartams pasisakymus dera suprasti, kaip siekį tam tikrų etninių grupių perkėlimui, kuris tuo metu (XX a. I pusė) visuotinai buvo laikomas absoliučiai legitimiu teritorinių-etninių konfliktų sprendimo būdu.

Pakanka prisiminti tarptautinės bendruomenės palaimintus turkų-graikų apsikeitimus gyventojais po I PK, Sąjungininkų palaimintus vokiečių gyventojų iškeldinimus iš R.Prūsijos, Čekijos, Vengrijos ir Lenkijos teritorijų bei pan.

Ypač keista, kuomet tokio moralizavimo kepurę užsimaukšlina Lietuvos žydų bendruomenės atstovai. Šiaip jau palaikantys glaudžius santykius su etnine [tik] žydų valstybe – Izraeliu, gimusiu žydų nacionalistinio judėjimo, t.v. sionizmo pasėkoje.

Kurio istorijoje – tiek prieš K.Škirpos laikus, tiek ir po jų – būta nemažai panašaus pobūdžio, kaip jis siūlė žydų atžvilgiu – planų, pasiūlymų bei veiksmų , tik nukreiptų prieš kitą etninę grupę, kuri buvo laikoma priešiška žydų tautai jos siekiuose sukurti etninę valstybę A.Rytuose.

Maksimalus ar galutinis Palestinos arabų išstūmimas iš tos teritorijos į kažkokias kitas pasaulio šalis, t.v. transfero koncepcija buvo ir iki šiol yra visiškai legitimi žydų-arabų konflikto sprendimo paieškų diskurso dalis. Kurią šiaip jau palaiko absoliuti daugumą Izraelio gyventojų, tačiau jos realizavimas kol kas negalimas dėl teisinių priežasčių – tarptautinė bendruomenė tokio varianto priimti kol kas nėra pasiruošusi.

Medžiagos apie tai internete pilna, tik netingėk skaityti. Tiems, kas tingi ieškoti pats, duosiu nuorodą į rimto Izraelio istoriko veikalą:

Monografija: Benny Morris “The Birth of the Palestinian Refugee Problem, 1947–1949”, Cambridge Middle East Studies 18,
“The idea of ‘transfer’ in Zionist thinking before 1948”, konkrečiai psl. 37- 64.

Žr. PDF failą: http://larryjhs.fastmail.fm.user.fm/The%20Birth%20of%20the%…

Pagal nuorodą aptiksite gausybę sionizmo veikėjų ir Izraelio politnių lyderių citatų, kuriuose Palestinos arabų atžvilgiu jie ne tik išsako panašius vertinimus ir siekius, kaip K.Škirpa dėl žydų, bet ir pamatysite, kaip jie buvo realizuojami.

Netingėkite praplėsti akiračio, ypač visokiems moralizuojantiems aikčiotojams labai verta pasiskaityti ir suvokti epochos kontekstą bei suprasti, jog tų žydų veikėjų fone K.Škirpa ničniekuo neišsiskirtu.

Jei kas nežino, tai Benny Morris is Professor of History in the Middle East Studies Department, Ben-Gurion University. He is an outspoken commentator on the Arab–Israeli conflict, and is one of Israel’s premier revisionist historians. His publications include Righteous Victims: A History of the Zionist–Arab Conflict, 1881–2001 (2001), and Israel’s Border Wars, 1949–56 (1997).

Tiems, kas puls aiškinti, kad Benny Morris yra kažkoks “ne toks istorikas” ar prikaišios jam leftizmą, siūlau pasikaityti jo 2004 m. interviu Haaretz, kuriame jis aiškiai deklaruoja, kad iš esmės palaiko tuos etninio valymo siekius, nelaiko jų nusikaltimu bei mano, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms jie bus pilnai realizuoti XXI a. realijose.

Interviu: Survival of the Fittest, Benny Morris
Ari Shavit Jan 08, 2004 12:00 AM

Citata ir nuorodos:
—————————-
Benny Morris says he was always a Zionist. People were mistaken when they labeled him a post-Zionist, when they thought that his historical study on the birth of the Palestinian refugee problem was intended to undercut the Zionist enterprise. Nonsense, Morris says, that’s completely unfounded. Some readers simply misread the book. They didn’t read it with the same detachment, the same moral neutrality, with which it was written. So they came to the mistaken conclusion that when Morris describes the cruelest deeds that the Zionist movement perpetrated in 1948 he is actually being condemnatory, that when he describes the large-scale expulsion operations he is being denunciatory. They did not conceive that the great documenter of the sins of Zionism in fact identifies with those sins. That he thinks some of them, at least, were unavoidable.

Part 1
https://web.archive.org/…/www.haar…/hasen/pages/ShArt.jhtml…

Part 2
https://web.archive.org/…/www.haar…/hasen/spages/380984.html

Yra ir rusiškas to interviu vertimas: http://gazeta.rjews.net/shavit1.shtml

В ожидании варваров Интервью с проф. Бени Моррисом.

Бенни Моррис говорит, что всегда был сионистом: “Люди ошибаются, считая, что мое историческое исследование о рождении палестинской проблемы подрывает сионистское предприятие. Ерунда. Они не читали мою книгу с той же сухостью, с которой она была написана, с тем же моральным нейтралитетом. И поэтому, пришли к выводу, что я осуждаю жестокости совершенные сионистами в 48-ом”. Бенни Моррис отождествляет себя с этими деяниями, понимает их и считает, что часть из них была непредотвратима.

O kad K.Škirpos diskursas gyvas ir legalus iki šiol – galite pasižiūrėti tokios internetų žvaigždės ir Izraelio šalininko, kaip amerikietis Ben Shapiro, tekstą:

https://townhall.com/…/27/transfer-is-not-a-dirty-word-n976…
———————–
Trumpiau tariant:

– kuomet pretenzijas K.Škirpai dėl jo XX a. I pusmečio pamąstymų apie būtinybę išstumti [ne žudyti!] iš Lietuvos etninę grupę, kurią jis laikė priešiška lietuvių tautai, kelia įvairaus plauko propalestinietiški idėjiniai leftistai – sutikti nebūtina, bet galima tai suprasti. Jie bent jau yra nuoseklūs savo pretenzijose – tiek lietuvių, tiek žydų nacionalistų atžvilgiu.

Tačiau kai tokias moralinio pobūdžio pretenzijas K.Škirpai pradeda artikuliuoti etninės [tik] žydų valstybės Izraelio draugai ir palaikytojai – o tokių tarp reikalaujančių pervadinti jo vardo alėją kažkodėl yra dauguma – sveiko proto nepametusiam žmogui kyla kognityvinis disonansas.

Kurio pobūdis taikliausiai aprašytas klasikinio anekdoto kulminacijoje “Jūs arba kryželį nusiimkite arba triusikus užsimaukite!”.

Jeigu jau iš moralinio kosmoso aukštybių keliate pretenzijas K.Škirpai dėl jo nedraugiškų siekių Lietuvos žydų atžvilgiu, tai būkite malonūs pritaikyti tuos pačius kriterijus ir kitiems to ir vėlesnio meto sionizmo bei Izraelio valstybės veikėjams, siekusiems to paties, ko ir Škirpa – tik kitos, jų manymu – priešiškos jų atstovaujamos tautos interesams – etninės grupės atžvilgiu.

Pasmerkite rūsčiai ir viešai visus tuos Ben Gurionus, Žabotinskius, Beginus – kuriam, beje, kabo lentelė ant Lukiškių sienos – ir pareikalaukite, kad Izraelis panaikintu visus pagarbos jiems ženklus – tuomet bent suprasime, kad esate nuoseklūs ir padorūs kritikai.

O kol kas – deja. Esama situacija labiau primena dvigubus standartus, kuomet savo tautai ir jos didvyriams taikomi vieni vertinimo kriterijai, o svetimos tautos atžvilgiu – visai kitokie.

Vienžo, palinkėčiau visiems antiškirpininkams didesnio įsigilinimo į epochos kontekstą, mažesnio veidmainiavimo bei atsisakymo nuo dvigubų standartų!

Šlovė K.Škirpai – gėda veidmainiams!

#KazysŠkirpaAlėja
#KremliausAgitpropas
#HolokaustoIndustrija
#VilniausMiestoTaryba

Raimondas Navickas nuotrauka.

Veidaknygė

blogeris zeppelinus